Šeimos finansų pagerėjimą jaučia tik 10% šalies gyventojų
„Eltos“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad moterys, jaunimas, mažesnių miestų gyventojai, asmenys su aukštuoju išsilavinimu ar uždirbantys didžiausias pajamas, dažniau vertino savo šeimos padėtį pozityviai.
Kad šeimos finansinė padėtis paskutiniu metu pablogėjo, dažniau nurodė vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis, pensininkai, ūkininkai bei bedarbiai.
Tyrimas parodė, kad gyventojai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip gerėjančią, daug geriau vertina ir Lietuvos ekonominę padėtį – 71% jų mano, kad ekonominė padėtis šalyje per 2 mėnesius pagerėjo, o kad ji pablogėjo nurodė tik 6% tokių asmenų.
Apklausa rodo, kad 69% žmonių vertinančių, kad jų šeimos situacija nepakito, taip pat vertina ekonominę situaciją kaip stabilią. Tik 6% jų manė, kad ekonominė situacija blogėjo.
Tuo metu 79% teigiančių, kad blogėjo finansinė padėtis šeimoje, tokią padėti mato visoje Lietuvoje. Tarp gyventojų, manančių jog jų finansinė padėtis pablogėjo, tik 2% vertino, kad Lietuvos ekonominė padėtis – gerėjanti.
Lyginant su 2022 m. lapkričiu, manančių, kad jų šeimos finansinė padėtis per paskutinius kelis mėnesius blogėjo, sumažėjo 30 procentinių punktų, nuo 66% iki 36%. O per paskutinius 12 mėnesių šeimos finansinę padėtį vertinančių kaip blogėjančią sumažėjo 12%.
Kaip ir vertinant ekonominę padėtį Lietuvoje, šeimos finansinės padėties vertinimai optimistiškiausi buvo prieš 5 metus, 2019 m. gruodį.
Dabartiniai gyventojų vertinimai yra tokie patys, kokie buvo prieš 10 metų – 2014 m. lapkritį, kai 11% respondentų šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, 50% kaip nepakitusią ir 38% kaip tuo metu pablogėjusią.
Apklausa vyko 2024 m. spalio 30 – lapkričio 12 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1019 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
