D. Trumpo grasinimai naujais muitais rodo jo pasiryžimą pakenkti pasaulinei prekybai

Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus Kanadai, Meksikai ir Kinijai gali būti derybų taktika, kuria siekiama pasinaudoti Amerikos rinkos dydžiu ir įtikinti šias šalis sustabdyti narkotikų ir migrantų srautą per JAV sienas. Tačiau, anot ekspertų, net jei grasinimai tėra būdas derėtis dėl palankesnių prekybos santykių, tai vis tiek yra pavojingas žaidimas, galintis turėti realių pasekmių.

Į Ovalųjį kabinetą dar net neįžengusio D. Trumpo grasinimai įvesti muitus trims didžiausioms Amerikos prekybos partnerėms jau pirmąją kadencijos dieną nuskambėjo visame pasaulyje, sukrėtė tarptautinį verslą, sujaukė diplomatinius santykius ir sukėlė abejonių dėl dviejų didelių prekybos susitarimų, dėl kurių pats D. Trumpas derėjosi per pirmąją savo kadenciją.

Respublikono pareiškimą, kad jis įves 25% tarifus visoms prekėms iš Kanados ir Meksikos ir 10% – produktams iš Kinijos, iš karto pasmerkė verslo grupės, kurios teigė, kad toks žingsnis padarys ekonominės žalos. Užsienio šalių pareigūnai suskubo raminti būsimos D. Trumpo administracijos, kad šalys stengėsi sustabdyti narkotikų ir migrantų patekimą į Jungtines Valstijas, ir kartu perspėjo, kad jie taip pat yra pasirengę įvesti atsakomuosius muitus.

Pasirodžiusiais išrinktojo JAV prezidento pareiškimais galėjo būti siekiama nutildyti investuotojus ir ekonomistus, kurie pastaruoju metu abejojo, ar jis iš tiesų įvykdys savo rinkimų kampanijos pažadus. Politikas dar prieš prezidento rinkimus žarstėsi grasinimais įvesti 60% tarifus prekėms iš Kinijos ir bent 10% muitus visoms likusioms šalims. Toks žingsnis galėtų įžiebti pasaulinį prekybos karą ir sulėtinti viso pasaulio ekonomiką.

Nesvarbu, ar D. Trumpo grasinimai rodo jo, kaip sandorių sudarinėtojo, meistriškumą, ar tiesiog sėja chaosą, jie primena, kad D. Trumpas yra pasiryžęs sugriauti nusistovėjusias tarptautines normas. Jis yra pasiryžęs sužlugdyti prekybos susitarimus su Meksika, Kanada ir Kinija, kuriuos pats ir sudarė per savo pirmąją kadenciją.

Vienas iš tų susitarimų buvo Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kanados susitarimas (USMCA). Šis prekybos paktas pakeitė ir atnaujino ankstesnį susitarimą – 30 metų galiojusį Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą (NAFTA), kurį D. Trumpas yra pavadinęs „blogiausiu kada nors sudarytu prekybos susitarimu“.

Pagal šį susitarimą, prekės, atitinkančios tam tikrus reikalavimus, gali judėti tarp šių šalių netaikant muitų. 25% tarifas visiems Meksikos ir Kanados produktams būtų akivaizdus šio susitarimo pažeidimas ir galėtų kelti abejonių dėl tolesnio susitarimo likimo.

Wendy Cutler, nevyriausybinės organizacijos „Asia Society Policy Institute“ viceprezidentė ir buvusi JAV derybininkė prekybos klausimais, sakė, kad dėl šių D. Trumpo grasinimų Meksika ir Kanada atsidūrė „sunkioje padėtyje“, nes yra priklausomos nuo Amerikos rinkos. Anot ekspertės, spaudimas šioms šalims imtis priemonių, kad nuramintų D. Trumpą, bus didelis.

Kaip ir per pirmąją D. Trumpo kadenciją, kai kurie iš šių grasinimų gali niekada neprivesti prie faktinio muitų įvedimo. Nepaisant to, mūsų prekybos partneriai turi būti pasirengę grasinimams ir ateityje, todėl daugelis jų šiuo metu kuria strategijas, kaip to išvengti, – teigė W. Cutler.

Žada atsakyti tuo pačiu

D. Trumpo muitų vėzdas greičiausiai yra preliudija to, ką matysime ateinančius ketverius metus: prekybos neramumus, atspindinčius pirmąją D. Trumpo kadenciją, kai jis sujaukė JAV ekonominius ir diplomatinius ryšius. Išrinktasis prezidentas jau seniai muitus laiko galingu svertu, kuris kartu su jo nenuspėjamu valdymo stiliumi skatina kitas šalis ieškoti galimų nuolaidų prekybai su JAV.

2017 m. pradėjęs eiti pareigas, D. Trumpas smogė daugybei šalių įvesdamas muitus plienui ir aliuminiui. Tarifus jis panaudojo kaip svertą prieš Kanadą ir Meksiką, siekdamas persiderėti dėl tuomečio NAFTA susitarimo. 2018 m. muitais jis nubaudė ir Kiniją, palaipsniui 18 mėnesių muitus ir toliau didino, kol jo administracija 2020 m. sausį pasirašė prekybos susitarimą su šia šalimi.

Šį kartą D. Trumpas sakė, jog smogs Kinijai už tai, kad ji nesugebėjo užkirsti kelio fentanilio gamyboje naudojamų cheminių medžiagų patekimui į Jungtines Valstijas. Jis teigė, kad įves muitus Meksikai ir Kanadai, siekdamas priversti šias šalis sustabdyti šių medžiagų srautą ir nutraukti nelegalių migrantų patekimą į Jungtines Valstijas.

Savo ruožtu Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum tikino, kad jos šalis parengė išsamų planą, dėl kurio neramumų prie JAV sienos yra daug mažiau, ir teigė, kad grasinimai tarifais problemos tikrai neišspręs. Anot jos, nelegalių sienos kirtimų iš Meksikos skaičius 2024 m. gerokai sumažėjo iš dalies dėl pačios Meksikos taikomų priemonių migrantams pažaboti, taip pat dėl naujų JAV prieglobsčio suteikimo prie pietinės sienos apribojimų.

C. Sheinbaum taip pat pagrasino atsakyti į D. Trumpo muitus JAV produktams taikomais mokesčiais, net jei tai pakenktų automobilių gamintojams ir kitoms įmonėms, kurios prekiauja gaminiais abiejose JAV ir Meksikos sienos pusėse.

„Į JAV muitus atsakysime tuo pačiu, net jeigu iškils pavojus mūsų bendroms įmonėms“, – griežtai kalbėjo ji.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pranešė, kad surengė skubų susitikimą dėl D. Trumpo grasinimų su visais Kanados provincijų ir teritorijų vadovais. Jis taip pat atsakė į Bendruomenių rūmuose nuskambėjusius kaltinimus, kad veikia nepakankamai ryžtingai, stengdamasis suvaldyti JAV prezidento grasinimus.

„Užuot panikavę, mes užsiimame konstruktyviais būdais apsaugoti Kanados darbo vietas, kaip ir anksčiau. Tikrai nesiekiame pradėti prekybos karo su JAV“, – sakė J. Trudeau.

Pierre'as Poilievre'as, Kanados opozicinės Konservatorių partijos lyderis, kalbėdamas Otavoje, nurodė, kad yra atviras sprendimui pašalinti Meksiką iš laisvosios prekybos susitarimo. Jeigu tik tai padėtų suvaldyti D. Trumpo užmačias.

Žurnalistų paklaustas, ar jis atsisakytų įtraukti Meksiką į bet kokias derybas, kad užkirstų kelią D. Trumpo siūlomiems muitams, P. Poilievre'as atsakė, kad pirmiausia jis rūpintųsi Kanados interesais ir „padarytų viską, kas būtina, kad išsaugotų šiuos dvišalius santykius, o ne visus kitus“.

Gyvybiškai svarbi tiekimo grandinė

25% siekiančių muitų įvedimas Kanadai ir Meksikai galėtų padaryti didelę žalą daugeliui pramonės šakų, kurios savo veiklą grindė prekybos susitarimu. Nuo tada, kai daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvo pasirašyta NAFTA, automobilių, tekstilės, užkandžių ir kitų produktų gamintojai sukūrė tiekimo grandines, kurios driekiasi tarp šių šalių.

Kim Glas, JAV tekstilės gamintojams atstovaujančios Nacionalinės tekstilės organizacijų tarybos (angl. National Council of Textile Organizations) generalinė direktorė, teigė, kad jos atstovaujama pramonės šaka palankiai vertina muitų padidinimą Kinijos tekstilės gaminiams ir drabužiams, tačiau muitų įvedimas Meksikos ir Kanados prekėms gali pakenkti pačių JAV gamybai.

Pasak jos, pagal dabartinį prekybos susitarimą visų trijų šalių gamyklos yra susijusios bendros gamybos grandine. JAV tekstilės pramonė eksportuoja 53% gamybai reikalingų medžiagų į Meksikos ir Kanados gamyklas, kur iš jų pagaminama galutinė produkcija, kuri vėliau grįžta į Jungtines Valstijas.

„Tai gyvybiškai svarbi tiekimo grandinė, kuri palaiko JAV tekstilės gamintojus, mūsų regioninius prekybos partnerius ir jų darbo jėgą“, – sakė ji ir pridūrė, kad tarp šalių sudarytas prekybos susitarimas tiesiogiai konkuruoja su Kinija ir visa Azija.

Davidas McCallas, Kanados ir Jungtinių Valstijų metalo gamintojams ir kitų pramonės šakų atstovams atstovaujančios profesinės sąjungos „United Steelworkers“ prezidentas, teigė, kad Kanadai pritaikyti muitai „smarkiai pakenktų abiejų mūsų šalių darbuotojams“, nes jų ekonomikos yra labai integruotos.

„Nėra abejonių, kad privalome šalinti pasaulinės prekybos sistemos spragas, tačiau Kanada tikrai nėra problema“, – sakė D. McCallas.

Su prekybos klausimais dirbantys teisininkai teigė, kad D. Trumpas turės įgaliojimus jau pirmąją savo darbo dieną pasirašyti vykdomąjį įsaką dėl muitų įvedimo, nors jis gali nuspręsti atidėti jų įsigaliojimo datą, kad priverstų šalis sėstis prie derybų stalo. Tokio požiūrio D. Trumpas laikėsi, kai pirmą kartą įvedė muitus Kinijos prekėms.

JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikai savo pranešime klientams teigė, kad vis dar tikisi, jog Meksika ir Kanada galiausiai išvengs visuotinių muitų. Vis dėlto, jei D. Trumpo grasinimai taptų realybe, centrinių bankų atidžiai stebima bazinė infliacija padidėtų 0,9%.

Šalies prekybos rūmų vyresnysis viceprezidentas Johnas Murphy teigė, kad D. Trumpas buvo teisus sutelkdamas dėmesį į fentanilio problemą, tačiau verslo bendruomenė mano, kad šias problemas galima spręsti „be žalos Amerikos žmonėms, kurią padarytų nauji muitai“.

„Jei jie būtų įvesti, tai savaime neišspręstų mūsų sienų problemų, o vietoj to sukeltų kainų augimą, kuris tipinei amerikiečių šeimai kainuotų daugiau nei 1.000 USD ir padarytų didelę žalą JAV gamintojams ir ūkininkams“, – sakė J. Murphy.

Teksto autorė: Ana Swanson

Šis straipsnis originaliai pirmą kartą pasirodė laikraštyje „The New York Times“ 2024 m. lapkričio 26 d. Išversta „Verslo žinių“ redakcijos.