Kartvelai vėl renkasi protestuoti, Lietuvos atstovai teigia, jog šios šalies ateitis – Europos Sąjungoje
Atnaujinta informacija apie protestuotojus penktadienio vakarą.
Po to, kai ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė paskelbė atidedantis stojimo į ES planus, sostinėje Tbilisyje ir kituose miestuose tūkstančiai žmonių susirinko į mitingus.
Visa tai vyksta tęsiantis krizei po ginčijamų parlamento rinkimų, kai šalies prezidentė suabejojo naujai išrinkto parlamento ir vyriausybės teisėtumu.
Mojuodami ES ir Sakartvelo vėliavomis tūkstančiai žmonių susirinko prie parlamento ir blokavo eismą pagrindine sostinės gatve.
Netrukus po vidurnakčio iš ketvirtadinio į penktadienį riaušių policija prieš taikius demonstrantus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
Susirėmimai tęsėsi iki ankstyvo ryto, kaukėti policininkai šaudė guminėmis kulkomis ir žiauriai mušė protestuotojus bei žurnalistus.
Demonstrantai statė barikadas ir jas padeginėjo, o vietos žiniasklaida pranešė, kad keli protestuotojai ir žurnalistai buvo sulaikyti.
„Palaikau Sakartvelo žiniasklaidą, prieš kurią neproporcingai smurtaujama ir kuri yra puolama, kai atlieka savo darbą ir nuolat praneša“ apie įvykius, socialiniuose tinkluose pareiškė provakarietiška prezidentė Salomė Zurabišvili.
Jau sulaikyti 43 asmenys
Penktadienio vakarą prie Sakartvelo parlamento pastato susirinko keli tūkstančiai protestuotojų, kurie blokavo eismą pagrindiniame Tbilisio prospekte.
„Gruzijos svajonės“ ... vyriausybė daro viską, kad sužlugdytų Sakartvelo galimybes įstoti į ES“, – sakė Laura Kekelidzė, viena iš demonstrantų, 39 metų mokytoja.
„Jie žino, kad jų autoritarinis valdymas nesuderinamas su naryste ES, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Tačiau kartvelai priklauso Europai, todėl mes šiandien ir esame čia, gatvėse.“
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad 32 jos darbuotojai buvo sužeisti, o „43 asmenys buvo sulaikyti teisėsaugos institucijų už teisėtų policijos nurodymų nevykdymą ir nedidelį chuliganizmą“.
Klausimas dėl stojimo į ES atidėtas iki 2028 m. pabaigos
Ministras pirmininkas apie sprendimą atidėti stojimą į ES pranešė praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Parlamentas (EP) priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria atmetė spalio 26 dieną Sakartvele vykusių parlamento rinkimų rezultatus, teigdamas, kad buvo padaryta didelių pažeidimų.
Rezoliucijoje raginama per metus surengti naujus rinkimus, kuriuos prižiūrėtų tarptautinė bendruomenė, o aukščiausiems kartvelų pareigūnams, įskaitant I. Kobachidzę, taikyti sankcijas.
Kaltindamas EP ir „kai kuriuos Europos politikus“ šantažu, I. Kobachidzė sakė: „Mes nusprendėme nekelti stojimo į Europos Sąjungą klausimo darbotvarkėje iki 2028 metų pabaigos.“
Visgi jis pažadėjo tęsti reformas ir teigė, kad „iki 2028 metų Sakartvelas bus geriau nei bet kuri kita šalis kandidatė pasirengusi pradėti stojimo derybas su Briuseliu ir 2030 metais tapti valstybe nare“.
Buvusi sovietinė šalis oficialiai ES kandidatės statusą įgijo pernai gruodį.
Tačiau Briuselis įšaldė Sakartvelo stojimo procesą, kol Tbilisis nesiims konkrečių veiksmų, kad pašalintų tai, kas laikoma nutolimu nuo demokratijos.
Opozicijos įstatymų leidėjai boikotuoja naująjį parlamentą, kaltindami sukčiavimu per rinkimus, kurių laimėtoja paskelbta valdančioji partija „Gruzijos svajonė“.
Prezidentė S. Zurabišvili, nesutarianti su „Gruzijos svajone“, siekia, kad Konstitucinis Teismas panaikintų rinkimų rezultatus. Jai antrina Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuva tvirtai stovi kartu su Sakartvelo žmonėmis ir jų Europos svajone. Prezidente S. Zurabišvili, linkiu jums stiprybės ir drąsos išlaikant Sakartvelą europiniame europiniame kelyje“, – socialiniame tinkle „X“ penktadienį rašė G. Nausėda.
„Sakartvelo vieta Europoje“, – teigė jis.
Į Užsienio reikalų ministeriją (URM) penktadienį iškviestai Sakartvelo ambasadorei Lietuvoje Salomei Šapakidzei išreikštas „nusivylimas“ dėl Pietų Kaukazo šalies sprendimo vienašališkai ketveriems metams įšaldyti stojimo derybas su Europos Sąjunga (ES).
„Sakartvelo valdžios geopolitinis posūkis nuvilia, o perteklinės jėgos naudojimas prieš taikius protestuotojus griežtai nepriimtinas“, – pranešime nurodo ministerija.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
Lietuva pasmerkė perteklinės jėgos naudojimą
Pasak Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovų, šis Sakartvelo valdžios geopolitinis posūkis nuvilia, prieštarauja ne tik kartvelų daugiamečiam siekiui tapti ES dalimi, bet ir šalies Konstitucijai, įpareigojančiai Sakartvelo valstybės institucijas visomis priemonėmis siekti šalies narystės ES ir NATO.
URM teigia išreiškusi pasipiktinimą dėl smurto ir perteklinės jėgos panaudojimo malšinant protestus.
„Lietuva griežtai smerkia perteklinės jėgos panaudojimą prieš Sakartvelo žmones, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovus, jų savavališkus sulaikymus. Šis valdžios institucijų elgesys grubiai pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves“, – nurodo ministerija.
Kiek vėliau URM diplomatai ir darbuotojai išplatino pareiškimą, kuriuo reiškia solidarumą „su kolegomis diplomatais ir Sakartvelo užsienio reikalų ministerijos darbuotojais, kurie pasirašė peticiją prieš šalies integracijos į ES sustabdymą iki 2028 metų“.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad Sakartvelas yra europietiška valstybė ir jos ateitis priklauso ES ir NATO. Negalima nuvilti kartvelų, kurių daugiau nei 80% palaiko šalies euroatlantinę integraciją, siekių“, – nurodoma pranešime.
Diplomatai žada toliau aktyviai stebėti padėtį šioje šalyje, ypatinga dėmesį skiriant peticiją pasirašiusių kolegų saugumui ir nediskriminavimui.
„Primygtinai reikalausime, kad visi, kurie imsis veiksmų prieš juos, būtų visiškai atsakingi“, – nurodo URM diplomatai.
Ukraina: demokratiniai procesai šalyje ribojami, siekiant įtikti Maskvai
Ukraina penktadienį apkaltino Sakartvelą siekiant įtikti Maskvai, po to, kai kartvelų ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad jo šalis stabdo derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES).
„Ukraina yra nusivylusi Sakartvelo vyriausybės sprendimu sustabdyti derybas dėl narystės ES iki 2028-ųjų. Šis sprendimas, taip pat jėgos panaudojimas prieš taikų protestą, rodo, kad demokratiniai procesai šalyje ribojami siekiant įtikti Maskvai“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
