Vokietijai įsisukus į politines dramas, Europos valdžios vadeles griebia lenkai

Lenkijos ministras pirmininkas planuoja savo iniciatyva surengti keletą aukšto lygio susitikimų dėl Ukrainos ir saugumo padėties Europoje po JAV prezidento rinkimų. D. Tuskas sakė, kad artimiausiomis savaitėmis tarsis su NATO, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Baltijos ir Šiaurės šalių vadovais. Jis nenurodė datų, tačiau vienas su jo planais susipažinęs ES diplomatas „Politico“ teigė, kad visi susitikimai įvyks dar šiais metais.  

Prancūzijos prezidentas po D. Trumpo pergalės metaforiškai perspėjo Europą, kad užteks būti „žoliaėdžiu“ ir metas tapti „visaėdžiu“. Tačiau pačiam E. Macronui namie taip pat sudėtingas metas. Po pirmalaikių rinkimų jo partija prarado valdžią, o kraštutiniai dešinieji nuolat kvėpuoja į nugarą. Paskirtas technokratinis premjeras turi sudėtingų užduočių dėl šalies biudžeto, vyriausybė nestabili, tad E. Macrono svoris Europos arenoje taip pat susilpnėjęs.  

Po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nepakvietė D. Tusko į „ketverto“ (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos) susitikimą spalį, Lenkijos premjeras atsakė tuo pačiu. 

D. Tuskas teigė, kad Berlynas yra pernelyg užsiėmęs savo valdančiosios koalicijos griūtimi ir neturi laiko kitoms diskusijoms, todėl Lenkijos organizuojamame susitikime Berlynui vietos prie stalo neatsirado.

„Šiuo metu ši šalis išgyvena vyriausybės krizę. Manau, kad Vokietija galvoja apie kitus dalykus“, – pareiškė Lenkijos premjeras. 

O. Scholzui atleidus finansų ministrą Christianą Lindnerį, Vokietijos vyriausybė pradėjo byrėti. Ministras atleistas dėl nuolatinių nesutarimų dėl išlaidų ir ekonominių reformų. Ch. Lindneris ir jo liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) reikalavo, kad Vokietijos vyriausybė laikytųsi griežtų išlaidų taisyklių ir mažintų mokesčius, nors kairiojo sparno koalicijos partneriai norėjo išlaikyti socialines išlaidas ir skatinti Vokietijos pramonę ekonomikos skatinimo priemonėmis.

O. Scholzo gruodžio 16 d. laukia balsavimas dėl pasitikėjimo, kuris neabejotinai jam nebus palankus, tad tai atvers kelią pirmalaikiams visuotiniams rinkimams vasario 23 d. Skelbiama, kad didžiausios Vokietijos partijos susitarė dėl grafiko, pagal kurį kitų metų vasario 23-ąją bus surengti pirmalaikiai rinkimai.

Tiesa, kai kurios valdančiųjų skelbtos priežastys, dėl ko pirmalaikiai rinkimai esą negali įvykti kuo greičiau, iki šiol kelia šypseną. Vienas tokių buvo – riboti žmogiškieji ištekliai. Kita priežastis: esą gali pritrūkti popieriaus rinkimų biuleteniams spausdinti.

Verslui tokie pareiškimai kelia jei ne juoką, tai bent nuostabą. Štai pramonininkų asociacija suskubo informuoti, jog nemato jokių problemų dėl pakankamo skaičiaus balsavimo biuletenių gamybos, kad Bundestagas būtų greitai perrinktas.

„Jei užsakymas bus pateiktas nedelsiant, spaustuvės gali pagaminti balsavimo biuletenius pirmalaikiams visuotiniams rinkimams“, – pabrėžė Vokietijos spaudos ir žiniasklaidos pramonės federacijos generalinė direktorė Kirsten Hommelhoff.

Ji tokiame atsikalbinėjime dėl pirmalaikių rinkimų įžvelgia ne ekonominius išskaičiavimus, o visai kitas priežastis: „Siekdamas nukreipti dėmesį nuo savo organizacinių ir administracinių problemų, Federalinis rinkimų organizatorius perkelia atsakomybę popieriaus ir poligrafijos pramonei.“

Išgirdęs apie tokią „problemą“, kad pirmalaikiai rinkimai negali įvykti dėl popieriaus stokos ir spausdinimo pajėgumų trūkumo, ir čia į pagalbą suskubo ateiti kaimyninės Lenkijos verslas, garantavęs, kad gali ir popieriumi aprūpinti, ir rinkėjų biuletenius atspausdinti.

D. Trumpo ausys Europoje? 

Kol Vokietijoje vyksta tokios diskusijos ir vyrauja politinis netikrumas, Lenkijos premjeras imasi lyderystės Europoje. D. Tuskas teigia, kad jo organizuojamo susitikimo tikslas – labai intensyviai koordinuoti veiksmus su šalimis, kurios turi bendrą požiūrį į Ukrainos ateitį ir transatlantinius santykius. Anot jo, D. Trumpo administracija yra rimtas iššūkis visiems. 

D. Tuskas įspėjo, jog Europa turėtų pasirengti, kad D. Trumpas „labai greitai“ pateiks pasiūlymų dėl Ukrainos. Tai apimtų derybų datą, sienų išsidėstymą ir konkrečius klausimus dėl JAV ir ES dalyvavimo teikiant tolesnes saugumo garantijas Ukrainai.

D. Trumpo kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance'as jau yra pasiūlęs demilitarizuotą zoną palei dalį Rusijos ir Ukrainos sienos, o vienas buvęs patarėjas praėjusį mėnesį „Politico“ sakė, jog D. Trumpas gali siekti, kad Europos valstybės kaip saugumo garantijų Kyjivui dalį dislokuotų savo karius Ukrainoje.

„Ar Lenkija galėtų tapti D. Trumpo ausimis Europoje? Viktoras Orbanas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni save pristato kaip potencialius respublikono sąjungininkus Europoje, o išrinktasis JAV prezidentas nuo praėjusios savaitės jau kalbėjosi su keliais kitais Europos lyderiais, įskaitant E. Macroną, O. Scholzą ir JK premjerą Keirą Starmerį. Tačiau Lenkija galėtų patekti į šį „gerųjų“ Europos lyderių sąrašą“, – teigia Elbridge‘as Colby, buvęs JAV gynybos pareigūnas bei saugumo analitikas ir artimas D. Trumpo aplinkos žmogus.

E. Colby interviu kontroversiškai vertinamam buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui teigė, kad karas Ukrainoje pažadino Rusijos kariuomenę, ir kritikavo Europos sąjungininkes, kad jos neskiria daugiau lėšų gynybai, ypač Vokietija.

Europiečiai iš esmės užmigo ant laurų ir nesiruošė didinti savo gynybos pajėgumų, išskyrus kelias reikšmingas išimtis, pavyzdžiui, Lenkiją, – sakė jis.

E. Colby tame pačiame interviu perspėjo, kad D. Trumpas pasuks JAV užsienio politikos „Titaniką“ 180 laipsnių kampu ir daugiausia dėmesio skirs Kinijai, – šis pokytis, anot jo, bus toks staigus, kad nuo sienų „byrės tinkas“.

Nenuostabu, kad tokioje aplinkoje Lenkija santykiuose su D. Trumpu meta visus savo turimus ginklus. Nors D. Tuskas ir šalies prezidentas Andrzejus Duda yra politiniai oponentai, Lenkijos premjeras supranta, kad šiltesnius santykius su D. Trumpu gali pavykti užmegzti šalies prezidentui. A. Duda dar prieš D. Trumpui tampant prezidentu buvo ne kartą susitikęs su respublikonu ir aktyviai ruošėsi antrai galimai jo kadencijai.

Lenkijos prezidentas netrukus ir pats turėtų vykti į Jungtines Valstijas susitikti su D. Trumpu.

„A. Duda mane informavo, kad jo vizitas į JAV yra įmanomas jau netrukus, todėl laikau špygas, kad taip ir nutiktų“, – kalbėjo pats Lenkijos premjeras.

D. Tuskas pridūrė, kad A. Duda jam taip pat sakė, jog per bet kokius galimus jo ir D. Trumpo kontaktus bus įtvirtinta bendra Lenkijos pozicija.

Jo nuomone, A. Duda „daug investavo“ į savo santykius su D. Trumpu, todėl jie galėtų būti panaudoti „Amerikos ir Lenkijos deryboms, ypač Ukrainos kontekste“. 

Dviprasmiškus jausmus kelia ir naujoji D. Trumpo komanda. Nors dar užpildyti ne visi postai, išrinktasis JAV prezidentas jau paskelbė, kad nekvies Nikki Haley, savo buvusios ambasadorės Jungtinėse Tautose, ir Mike'o Pompeo, savo buvusio valstybės sekretoriaus, prisijungti prie naujosios administracijos, taip atmesdamas du respublikonus, kurie iš esmės palaikė Ukrainą kare prieš Rusiją.

Kitu JAV valstybės sekretoriumi turėtų tapti Marco Rubio, o nacionalinio saugumo patarėju – Michaelas Waltzas.

„Tai dviprasmiškos žinios Ukrainai ir NATO. M. Rubio kadaise buvo priskiriamas neokonservatorių sparnui. Tai – visiška D. Trumpo požiūrio į pasaulį antitezė. M. Rubio ir D. Trumpas aršiai kritikavo vienas kitą 2016 m. prezidento rinkimuose. Bet vėliau jis adaptavosi ir akivaizdžiai siekė užmegzti ryšį su respublikonų lyderiu. Dėl to teko koreguoti kai kurias nuostatas, įskaitant ir užsienio politikoje. Pavyko tiek, kad buvo rimtai svarstomas į viceprezidento poziciją, o dabar, atrodo, taps JAV diplomatijos vadovu“, – apie D. Trumpo pasirinkimą kalbėjo politologas Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius.

Anot jo, bus įdomu stebėti, ar kadaise būdinga aštri kritika autoritariniams režimams, įskaitant Rusiją, išliks.

„Neseniai M. Rubio teigė, kad Ukrainai teks derėtis su Rusija, o D. Trumpas esą nori, kad pokalbiai vyktų Kyjivui kiek įmanoma palankesnėmis sąlygomis (tą patį, beje, deklaravo ir J. Bideno administracija). Jis pavasarį Senate buvo vienas iš 15-os respublikonų, balsavusių prieš paramos Ukrainai ir kitoms šalims paketą, grįsdamas tai noru sutelkti daugiau išteklių JAV vidaus reikmėms“, – teigė L. Kojala.

Įdomu, kad M. Rubio taip pat buvo iniciatorius įstatymo, kuris užkerta kelią prezidentui vienašališkai, be Kongreso pritarimo, išstoti iš NATO. 

„M. Waltzas į Baltuosius rūmus keliaus iš Kongreso. Ten jo įvairūs balsavimai ir pasisakymai Ukrainos klausimu įvertinti balu D- (prastai). Jis yra tarnavęs JAV specialiosiose pajėgose, Pentagone ir kitur, tad turi nacionalinio saugumo patirties. Bet daug progų reikšti nuostatas šiais klausimais viešai neturėjo“, – teigė RESC direktorius.

Išlaidos – svarbiausia kartelė 

Jungtinės Karalystės ambasadorė Vašingtone Karen Pierce ramino, kad D. Trumpas dar neapsisprendė, ką daryti Ukrainos atžvilgiu. CBS ji sakė, kad „respublikonas yra savas žmogus“ ir „kad jai visada atrodė, jog jis ir jo komanda labai noriai išklauso mūsų požiūrį“. 

„Po D. Trumpo pergalės rinkimuose ES lyderiai pakėlė retorinę temperatūrą, kalbėdami apie būtinybę „suaugti“ ir prisiimti daugiau atsakomybės. Tačiau „D. Trumpo 2“ eroje veiksmai kalbės garsiau – ir išlaidų gynybai lygis gali būti tas standartas, pagal kurį Europos šalis vertins būsimoji administracija“, – teigiama „Politico“ apžvalgoje.

Marta Prochwicz-Jazowska, idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ Varšuvos biuro direktoriaus pavaduotoja, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad trys svarbiausi klausimai D. Trumpo užsienio politikos darbotvarkėje Lenkijai yra Ukraina, NATO ir JAV kariai Lenkijoje. Jei D. Trumpo rinkimų kampanijos retorika taps jo politika ir jis bandys užbaigti karą Ukrainoje, pasekmės Lenkijai bus egzistencinės reikšmės. Ugnies nutraukimo susitarimas be realių saugumo garantijų Kyjivui lemtų dar vieną Rusijos agresijos bangą.

„Taip pat labai bijoma susilpninti NATO. Vienintelis prezidento D. Trumpo įrašas socialinėje žiniasklaidoje gali pakirsti 5 straipsnį ir padrąsinti Rusiją“, – teigė analitikė.

Anot jos, Lenkijos vyriausybė balansuos tarp JAV ir Europos ryšių.

„Varšuva stengsis įveikti visas karteles, kurias Europai kels D. Trumpo administracija: karinių išlaidų, viršijančių 2%, ir JAV ginklų pirkimą. Su europiečiais – Prancūzija, Jungtine Karalyste, Šiaurės ir ypač Baltijos šalimis – Lenkijos vyriausybė bendradarbiaus dėl paramos Ukrainai ir bendros Europos gynybos, kuri būtų nemokama NATO ir finansuojama bendromis ES išlaidomis“, – apie Lenkijos prioritetus kalbėjo analitikė.

Lenkija kitais metais gynybai žada skirti maždaug 42 mlrd. Eur, arba 4,7% BVP. Tai yra net daugiau negu pačios JAV. Ir gerokai daugiau negu Vakarų šalys, ypač Vokietija.

Nuo 2022 m., kai karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą, ES skyrė 125 mlrd. USD karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, o JAV – 90 mlrd. USD, rodo Kylio instituto skelbiami duomenys.