Politologas įvertino Seimo rinkimų rezultatus: yra bent du nustebinę dalykai

Sekmadienio vėlyvą vakarą M. Baltrukevičius „Verslo žinioms“ sakė, kad šiuose Seimo rinkimuose jį labiausiai nustebino du dalykai – silpnos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų (TS-LKD) pozicijos didžiuosiuose miestuose bei stiprus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasirodymas net ir tose apygardose, kuriose tvirta pergalė buvo prognozuojama kitų politinių jėgų atstovams.

„Prognozuota, kad didžiuosiuose miestuose konservatoriai paims nemažai mandatų, bet įvyko kitaip, net ir Kaune. Čia, matyt, suveikė tas bendras visą šalį apėmęs susivienijimas prieš konservatorius. Taigi, ir didžiuosius miestus aiškiai paėmė socialdemokratų banga. Tai vienas nustebinęs dalykas“, – dėstė politologas.

„Kitu netikėtumu antrajame ture galime laikyti tai, kaip socialdemokratai gana nesunkiai susidorojo su absoliučiai dauguma savo konkurentų atskirose apygardose, kuriose buvo matomi visai kiti nugalėtojai, net ir iš potencialių partnerių būsimoje koalicijoje, t. y. demokratų, valstiečių žaliųjų gretų, taip pat ir Regionų partija, kurios nulinis rezultatas irgi šiek tiek nustebino“, – pridūrė M. Baltrukevičius.

Jis mano, kad iš principo yra galimos trys naujos valdžios dėlionės alternatyvos: „Vilijos Blinkevičiūtės LSDP dominuoja, turi greta savęs Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ (DSVL), ir kviečiasi į koalicijos partnerius „valstiečius“ arba liberalus, arba „Nemuno aušrą“. Kiekviena iš šių alternatyvų turi savų pliusų ir minusų.“

„Antai, su „valstiečiais“ LSDP jau turi karčios bendradarbiavimo patirties po bendro darbo 2016 m. Tuomet socialdemokratai po poros metų dėl nesutarimų pasitraukė iš Vyriausybės. Tiesa, po to  po to LSDP suskilo ir koalicijoje liko dalis buvusių socialdemokratų, tuo pačiu išsaugodami koaliciją“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.

Pasak jo, su liberalais socialdemokratams „gali būti nelengva suderinti ekonominius klausimus, be to, ir pats Liberalų sąjūdis nedemonstruoja didelio noro eiti į valdančiąją centro kairės dominuojamą koaliciją“.

„O ir socialdemokratai, rinkimų prasme, panašu, siekė liberalus nustumti kuo toliau į nuošalę, kad tik nereikėtų su jais eiti obuoliauti. Ir tas faktiškai pavyko“, – pridūrė politologas.

Tuo metu einant su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, akivaizdu, kiltų reputacinės problemos. Kartu tai didelė frakcija, kurios balsai gali būti esminiai paremiant Vyriausybę, – teigė politologas.

M. Baltrukevičius svarstė, kad S. Skvernelis tikėjosi, kad po antrojo turo mandatų santykis nebus toks didelis socialdemokratų naudai: „Todėl po pirmojo turo S. Skvernelis atsargiai, pernelyg stengdamasis nesuerzinti socialdemokratų, lyg ir bandė patarti ar pasiūlyti liberalus kaip galimą alternatyvą. Bet dabar, po antrojo turo, kai per Lietuvą perėjo raudonoji socialdemokratinė banga, ir jam tenka pripažinti, kad būtent LSDP priklausys visos teisės rinktis partnerius.“

„Todėl vis dėlto manyčiau, kad išlieka tas pats scenarijus – socialdemokratai su demokratais ir „valstiečiais“, – kalbėjo politikos ekspertas.

[infogram id="b45fa689-832f-49cb-96c0-ae21c91b0169" prefix="AqB" format="interactive" title="Koalicijos alternatyvos"]

Kita vertus, S. Skverneliui gali būti labiau priimtina „Nemuno aušra“ nei Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ypač jeigu jie neatsisakytų savo lyderio.

Politologas atkreipė dėmesį, kad V. Blinkevičiūtė ir vėl nenori tvirtai atsakyti, ar tikrai bus naujoji premjerė.

„Tai šiek tiek stebina, žinant, kad ir patys socialdemokratai, ir jų potencialūs partneriai koalicijoje reiškia norą, kad ji eitų vadovauti Vyriausybei. Nebent ieškoma kažkokio atsitraukimo kelio dėl sveikatos būklės, apie ką jau lyg ir buvo užsiminta tarp pirmojo ir antrojo turo. V. Blinkevičiūtė gali kol kas išlikti kaip pagrindinė kandidatė į premjeres, bet jau ir vėl nebėra tos šimtaprocentinės galimybės, kad taip ir atsitiks“, – konstatavo politologas.