Ekonomistai: politikams kampus gludinti teks, bet verslas kaip dirbo, taip ir dirbs

„Reikėtų pastebėti, kad kaita politikos arenoje paprastai daro gerokai mažesnę įtaką ekonominiams procesams, nei gali dabar, rinkimų įkarštyje, atrodyti. Kapitalizmo variklis veikia nepaisant to, kokios krypties politinis vėjas. Verslai taupiai naudodami išteklius siekia pelno, plėtros, progreso ir ekonomika vystosi pirmyn ir auga“, – VŽ teigia Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė

Kęstutis Lisauskas, „Alpha Asset Management“ vadovas komentuoja, jog perskaičius socialdemokratų programą, kaip ir kitų potencialių kairiosios koalicijos partnerių, nesunku pastebėti, jog siūlomos išlaidos siūlomas pajamas viršija kartais.

„Kitaip sakant, burbulas didelis, bet kažkokių stebuklų nebus. Biudžetas ateinančių metų plius minus užprogramuotas jau anksčiau priimtų teisės aktų ir įsipareigojimų, tai jis irgi smarkiai nesikeis. Šešių mėnesių taisyklės dėl rimtesnių mokestinių pakeitimų, aš manau, irgi laikysis visi“, – VŽ Seimo rinkimų rezultatus komentuoja mokesčių ekspertas K. Lisauskas.

Vis dėlto, anot I. Genytės–Pikčienės, nors įtampų tarp partijų daug ir koalicijos formavimo procesai tik prasidės, į valdžią ateina politinės centro kairės jėgos, kurių programose ryški ideologinė ašis – „didelė valdžia“ (angl. Big Government). Tokios politinės krypties fasadas paprastai yra patrauklus rinkėjų masėms, tačiau po „nemokamų“ paslaugų, viešųjų gėrybių ir gausesnių pinigų dalybų pažadais slepiasi kelios dažnai būdingos ydos, kurių Lietuvos ekonomikai šiuo metu būtų sveika išvengti: neefektyvumo suvešėjimas, didesnė privataus sektoriaus kontrolė ir reguliacija bei verslo aplinką jaukianti sunkesnė mokestinė našta.

Anot K. Lisausko, socialdemokratai, tikėtina, į koaliciją jungsis su demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o jų programos – pakankamai panašios. Jose žadama didinti išmokas, pašalpas, kalbama apie PVM lengvatas maistui ar žalioms daržovėms, atsiėmimą II pakopoje kaupiamas pensijas, neapmokestinamo pajamų mokesčio (NPD) prilyginimą minimaliai mėnesinei algai (MMA).

„Tai reiškia, kad būtų daug įliejama pinigų į vartojimą. Žodžiu, reikia tikėtis, kad visuminė paklausa augs, kas verslui, na, bent jau aptarnaujančiam visuminę paklausą, yra gerai“, – pastebi K. Lisauskas.

Be to, galimi būsimi koaliciniai partneriai įsipareigoja investuoti į gynybą, kelius, renovaciją ir atsinaujinančią energetiką, kas reiškia, kad reikia tikėtis valstybės užsakymų.

Formuojant koaliciją, svarsto I. Genytė-Pikčienė, teks gludinti aštrius kampus ieškant politinių partnerysčių. O pradėjus dirbti Seime ar Vyriausybėje, politikams teks atsižvelgti į fiskalinės drausmės taisykles ir biudžetavimo procesą, kuris palieka ne itin daug erdvės fantazijai.

„Jeigu nemeluoja, tai daugiau, jeigu meluoja, tai bent jau tiek, kiek buvo iki šiol. Na, verslui kažko tai labai bijoti, manau, kad nereikėtų“, – priduria „Alpha Asset Management“ vadovas. Jis tikina, kad verslui nereikėtų ruoštis dideliems pokyčiams ir ieškoti pagalbos užsienyje. 

Būsima valdančioji koalicija, ekonomisto teigimu, bus pakankamai „trapi ir silpna“, kaip ir dabartinė, todėl nėra aišku, kiek iš tikrųjų ji sugebės įgyvendinti duotų pažadų.

Nereikia nieko dėtis nei po galva, nei po kitom kūno vietomis. Šiaip jau verslas Lietuvoje puikiai dirba, nepaisant visų valdžių pastangų, manau, tai tęsis ir toliau, – pabrėžia K. Lisauskas. 

Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį į kritines sritis, kuriose būtinas tęstinumas ir nueinančios valdžios suformuotų tikslų siekimas. Lietuva per ateinančius ketverius metus privalo įsiveržti į priekį gynybos ir atgrasymo lyderystės rikiuotėje, tęsti spartų energetikos strategijos įgyvendinimą ir tvirtinti konkurencingumo pamatus, nes Estijos trimetė recesija – puikus pavyzdys, kad augimas nėra duotybė. Ir šiose srityje tikrai nėra daug erdvės „kitokiai“ politikai ir „naujiems“ vėjams. „Neramu, kad šie prioritetai nepasimestų programinių pažadų jūroje, ar jų būtų atsisakyta dėl politinių antipatijų“, – kalba ekonomistė.

Jos žodžiais, Lietuvos ekonomika tiek regione, tiek ir visoje ES šiuo metu išsiskiria palankia inercija, tad norėtųsi, kad pokyčiai politinėje arenoje ir naujos ekonominės politikos ambicijos nenumuštų nuo šios trajektorijos. Verslui, nesvarbu, ar tai būtų smulkus vidutinis, ar stambus, reikia aiškumo ir stabilumo. 

„Verslo aplinką šiuo metu darko ne vien cikliniai makroekonominiai virsmai, bet ir karo pašonėje bei geopolitinių struktūrinių pokyčių metamas neapibrėžtumo šešėlis, tad norėtųsi, kad šalies viduje politinės rizikos būtų suvaldytos ir verslo sąlygų stabilumas užtikrintas“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.