Socialdemokratai valdžioje sugyveno su visais

Po šių Seimo rinkimų į valdžią grįžtantys socialdemokratai per daugiau kaip tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius prie Vyriausybės vairo buvo daugiau negu bet kuri kita šalies politinė jėga, dažniausiai koalicijoje su įvairiomis, gana skirtingų pažiūrų partijomis.

1992-1996 m. Seime daugumą turėjo dabartinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmtakė – Lietuvos demokratinė darbo partija. Ji turėjo pakankamai vietų Seime, kad viena pati visus ketverius metus dirbtų Vyriausybėje.

1996-2000 m. valdžioje buvo konservatorių dominuojama koalicija.

O po 2000-ųjų Seimo rinkimų buvo paskelbta „Naujoji politika“, šią kadenciją pradėjo Rolando Pakso vadovaujamos Lietuvos liberalų sąjungos ir Artūro Paulausko Naujosios sąjungos (socialliberalų) koalicija.

Nors 2000 m. Seimo rinkimus laimėjo Agirdo Brazausko vadovaujami socialdemokratai, į valdžią jie atėjo tik po gero pusmečio, žlugus „Naujosios politikos“ koalicijai. Tąsyk LSDP dirbo susocialliberalais.

Po 2004 m. rinkimų socialdemokratai tęsė darbą valdžioje su tais pačiais socialliberalais bei tuo metu dar nauja Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija.

Po poros metų ši koalicija žlugo ir socialdemokratai suformavo Gedimino Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybę. Į ją įėjo ir nuo darbiečių atskilusi Viktoro Muntiano vadovaujama Pilietinės demokratijos partija. Tuo metu socialdemokratus parėmė konservatoriai, nors formaliai dešinieji valdžioje nedalyvavo.

Po 2008-2012 m. dešiniųjų valdymo kadencijos LSDP ketveriems metams grįžo į valdžią, šį kartą koalicijoje su Darbo partija, Rolando Pakso vadovaujama „Tvarka ir teisingumu“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

2016-2020 m. Seime LSDP kurį laiką dirbo koalicijoje su daugiausia balsų gavusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Po kiek daugiau nei metų darbo ši koalicija subyrėjo, tačiau Vyriausybėje išliko nuo LSDP atskilę Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) partijos nariai.