Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį apnuogino Rusijos kariuomenės problemas

Vienas būdų, kaip Rusijos vadovybė siekia pritraukti kuo daugiau vyrų į kariuomenę, yra didinami karių atlyginimai. Kai kuriuose Rusijos regionuose savanoriams žadamos itin solidžios premijos ir atlyginimai. 

Visgi, „Bloomberg“ šaltinių teigimu, ši taktika neduoda apčiuopiamų rezultatų: kariuomenės komplektavimas daugumoje Rusijos regionų vyksta gana lėtai, kadangi ekonomiškai silpni regionai negali pasiūlyti savanoriams didesnių atlyginimų. 

Teigiama, kad maždaug trečdalis laisvų vietų kariuomenėje neužpildomos, nes šaukimo procesas stringa. 

„Bloomberg“ šaltiniai netgi akcentuoja, kad, jei dabartinė padėtis nepasikeis, Kremliui gali tekti skelbti naują visuotinę mobilizaciją, galbūt net šių metų pabaigoje, nes reikės kažkuo pakeisti pavargusius, sužeistus ir žuvusius fronte karius.

Ukrainos įsiveržimas į Kursko sritį parodė, kad Rusijai tenka permesti dalį karių į šį frontą, tokiu būdu atitraukiant juos iš rytinės Ukrainos. Priežastis – paprasta: rusams trūksta pajėgumų. 

Nepaisant to, jau beveik savaitę besitęsiantis ukrainiečių puolimas kol kas sunkiai sustabdomas.

2022 m. rugsėjį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas nurodė mobilizuoti apie 300.000 rezervistų. Tai pasėjo nerimą visuomenėje, dėl ko apie milijonas vyrų išvyko iš Rusijos. Baiminamasi, kad panaši situacija gali pasikartoti, jeigu karių trūkumas vers kariuomenę mažinti kovinių veiksmų apimtis.

Kol kas Kremlius vilioja į kariuomenę didesnėmis algomis ir patriotizmu, tačiau ši taktika pamažu išsikvepia. O kariuomenės poreikiai – nemaži: skaičiuojama, kad Rusijai kas mėnesį reikia apie 30.000 naujų karių, kad būtų galima kompensuoti nuostolius, patiriamus fronte.

Vienas „Bloomberg“ šaltinių, neskelbęs savo pavardės, pažymėjo, kad mažėjantis karių skaičius lemia, jog Rusijai vis sunkiau vykdyti dabartinę karo strategiją – iš lėto siekti pažangos fronte.

Apie tokių miestų, kaip Kyjivas užėmimą, rusai apskritai negalvoja, nes tam paprasčiausiai neturi pajėgumų.

Kremlius nuolat spaudžia regionus, kad šie skirtų vis daugiau karių. Turtingesni Rusijos regionai, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, jau dabar savanoriams siūlo didesnį atlygį, nei vidutinis atlyginimas šiuose miestuose. 

Tuo tarpu ekonomiškai silpnesni regionai prašo vyriausybės subsidijų, kad ši padėtų jiems įvykdyti reikalavimus.

Problemų kelia ir tai, kad Rusijos ekonomikoje pradėjo mažėti darbo jėgos. 

Viena vertus, darbuotojų mažėja dėl aukų karo metu, kita vertus, įmonės yra priverstos konkuruoti atlyginimais su valstybinėmis premijomis už tarnavimą kariuomenėje. Tai didina įmonių išlaidas. 

Aleksas Isakovas, „Bloomberg Economics“ ekonomistas, pažymėjo, kad per ateinančius 12 mėn. V. Putinui reikės 0,5 mln. karių, kad kompensuotų nuostolius Ukrainos fronte. Vien tik pinigų šiam tikslui gali nepakakti. 

„Dabartinė Rusijos verbavimo strategija, kuri remiasi didesnio nei rinkos atlyginimo mokėjimu kariams savanoriams, bus nepakankama. Tikėtina, kad vyriausybė sutelks dėmesį į šauktinius“, – spėjo ekonomistas.