Prezidentas tikisi, kad naujieji ministrai atnaujins dialogą su medikais ir žemdirbiais

Papildyta Aurimo Pečkausko komentaru.
„Norisi pakalbėti apie tai, kokių idėjų jie turi ir kaip įsivaizduoja savo veiklą tokiu pakankamai trumpu laikotarpiu“, – prieš susitikimą su dar būsimais ministrais sakė G. Nausėda.
Kaip skelbė VŽ, pirmadienį vakare G. Nausėda patvirtino atnaujintą I. Šimonytės vyriausybę.
Anot šalies vadovo, su naujaisiais ministrais kalbama ne apie ilgalaikę strategiją, o „ką galima pataisyti“.
„Tą pataisymą aš įsivaizduoju kaip užmezgimą ir atnaujinimą dialogo su bendruomenėmis, nes čia buvo viena iš didžiausių problemų, kai ministrai nesikalbėjo su savo bendruomenėmis ir ėjo savo keliu, tiesą sakant, apgraibomis, tad darė klaidas ir tų klaidų buvo ne viena“, – kalbėjo G. Nausėda.
VŽ primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui pasiūlė Kazį Starkevičių skirti žemės ūkio ministru, o Aurimą Pečkauską – sveikatos apsaugos ministru.
K. Starkevičius žada siekti glaudesnio bendradarbiavimo
Tuo metu K. Starkevičius, paskirtasis žemės ūkio ministras, žada glaudesnius ministerijos ir ūkininkų santykius.
„Kalbėjome apie ateitį, nors ir (liko – VŽ) 100 dienų, ką galime padaryti per tą 100 dienų. Galvoju, radome sprendimų, radome būdų, kad būtų glaudesnis ryšys su kaimo bendruomenėmis, kaimo žmonėmis, su ūkininkais, bendrai su visais tais, kurie dirba kaime, gamina kaimišką produkciją“, – tvirtino K. Starkevičius.
Pasak jo, yra tam tikrų dalykų, kam nereikia jokių pinigų ir jokių investicijų – reikia tik žmogiško ir ūkiško susėdimo, pasikalbėjimo.
Jis žadėjo darbus pradėti nuo biurokratinės naštos mažinimo.
„Sutarėme dėl biurokratinės naštos mažinimo, kaip madinga ir Europos Sąjungoje, ir daug kalbama apie tai“, – teigė K. Starkevičius.
Anot jo, vienas iš svarbių jo darbų bus susitarimas dėl to, kaip pasėliai bus deklaruojami ateityje.
„Turi būti aiški ir nusistovėjusi tvarka, kaip deklaruosime ne vienus metus, o gal kelerius į priekį“, – pabrėžė K. Starkevičius.
„Visas (ministerijos ir pavaldžių įstaigų – VŽ) aparatas turi atsisukti ir pradėti kalbėtis su žmonėmis. Turime konsultuoti, o ne siųsti į privačias konsultavimo įmones“, – pridūrė jis.
K. Starkevičius pabrėžė, kad ministerijos vadovybė atsinaujins.
„Ministerijoje yra daug puikių specialistų, kurie dabar galbūt nebuvo tinkamai panaudoti, tai jie visi bus tinkamai panaudojami“, – tvirtino politikas.
Jis žadėjo, kad viceministrų komanda bus mažesnė.
„Nereikia keturių. Turiu nuomonę, kas liks ir ko neliks“, – teigė K. Starkevičius, bet nenurodė jokių pavardžių.
K. Starkevičius penktą kadenciją dirba Seime. 2008–2012 m. jis jau ėjo žemės ūkio ministro pareigas.
Politikas su šeima ūkininkauja: dirba apie 400 ha žemės, iš kurių nuosava žemė, kurią paveldėjo iš tėvų, sudaro 130 ha, o kitą nuomoja.
Šeima augina grūdines kultūras ir mėsinius galvijus.
K. Starkevičius anksčiau yra dirbęs Kauno apskrities viršininku, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, vicemeru, o nuo 1996 m. jis yra konservatorių partijos narys.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus universitete jis yra įgijęs bibliotekininko ir bibliografo specialybę, taip pat studijavo Teisės fakultete.
A. Pečkauskas sveikatos reformos taisyti neplanuoja
Aurimas Pečkauskas, paskirtasis sveikatos apsaugos ministras, neketina koreguoti pirmtako pradėtos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos, bet žada pagalbą savivaldybėms ją įgyvendinant.
„Kokių nors didelių pokyčių šioje vietoje nematyčiau, tačiau matau, kad turi įvykti sklandus įgyvendinimas, sklandus praktinis aspektas šitos reformos įdiegimo į mūsų sveikatos sektorių, kad ji atneštų tuos rezultatus, apie kuriuos kalbama. Tai yra didesnis sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumas ir paslaugos arčiau paciento“, – pirmadienį sakė A. Pečkauskas.
I. Šimonytė jo kandidatūrą pasiūlė vietoj prezidento ir jo komandos narių kritikos sulaukusio Arūno Dulkio.
Vienas iš labiausiai kritikuotų A. Dulkio darbų – pradėta gydymo įstaigų tinklo reforma.
2022 m. Seimas patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą sveikatos priežiūros reformą, kurią įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.
Savivaldybėse kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, kurie turi rūpintis visuomenės sveikata, teikti ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas ir užsiimti ilgalaike priežiūra.
Tačiau dalis savivaldybių ir pačių gydymo įstaigų teigia, jog pertvarka nėra paisoma iki šiol vykdytos gydymo įstaigų tinklo plėtros ir dėl to paslaugų kai kuriuose regionuose sumažės.
A. Pečkauskas pirmadienį tvirtino dėsiąs daugiau pastangų, kad savivaldybės efektyviai panaudotų reformai įgyvendinti skiriamas lėšas.
Kaip vieną svarbiausių darbų būsimasis ministras taip pat nurodė baigti derybas su medikų profesinėmis sąjungomis dėl naujos kolektyvinės sutarties.
„Vienas iš svarbiausių klausimų, kurį matau, tai bendradarbiavimas su medikų bendruomene, kuomet kalbame apie šakos kolektyvines derybas su net devyniomis profesinėmis sąjungomis. Esame turbūt labai gerame kelyje artėdami link susitarimo. Iki rudens, iki biudžeto svarstymo tie susitarimai turėtų būti finalizuoti. Tai matau kaip vieną iš pagrindinių prioritetų“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda savo ruožtu išsakė viltį, kad naujasis ministras imsis papildomų priemonių dėl eilių pas sveikatos priežiūros specialistus mažinimo, skirs daugiau dėmesio sveikatos reformai savivaldybėse.
„Žmonės regionuose turi realiai jausti, kad sveikatos centrai teikia geresnes paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas juose gerėja, o jų kokybė – auga“, – teigė prezidentas.
A. Pečkauskas viceministrus žadėjo rinktis iš dabartinės Sveikatos apsaugos ministerijos komandos.
Sveikatos apsaugos viceministru A. Pečkauskas dirba nuo 2021 m. gegužės.
A. Dulkys jį į savo politinę komandą pasikvietė šiam einant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas.
A. Pečkauskui buvo pavesta kuruoti farmacijos politikos klausimus.
A. Pečkauskas Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra įgijęs gydytojo anesteziologo–reabilitologo kvalifikaciją, yra dirbęs gydytoju anesteziologu–reanimatologu Kauno klinikose, vienoje iš Londono ligoninių.