2024-07-31 14:07

Vengrų diplomatijos vadovas: Baltijos šalys užsiima šmeižto kampanija

Jevgenijos Novoženinos („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Jevgenijos Novoženinos („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Peteris Szijjarto, vengrų užsienio reikalų ministras, Baltijos šalių kritiką dėl Vengrijos sprendimo palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pavadino šmeižto kampanija.

Kaip skelbia leidinys „The Budapest Times“, Vengrijos diplomatijos vadovas mano, kad Baltijos šalių kritika grindžiama „vaikišku melu“.

Jo teigimu, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir toliau reikia vizų, kad galėtų atvykti į Šengeno erdvę, ir jie gali gauti leidimus gyventi tik per teisėtas procedūras.

P. Szijjarto pridūrė, kad leidimų gyventi šalyje išdavimas ir panašios procedūros yra nacionalinė kompetencija, o Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos turi analogiškas teises.

„Būtų daug geriau, jei mano kolegos Baltijos šalyse tinkamai informuotų savo piliečius, užuot pradėję naujas šmeižto kampanijas“, – leidinyje cituojamas ministras.

Liepos pradžioje Vengriją išplėtė šalių, iš kurių darbo jėgą galima atsivežti supaprastinta tvarka, sąrašą. Tarp jų – Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.

Ši schema leidžia jiems atvykti į Vengriją net ir su šeimomis ir įsidarbinti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos. Budapeštas tikina, kad pagal ją ketina atsivežti darbuotojų, kurie padėtų statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau ekspertai tvirtina, kad neriboto skaičiaus užsienio darbuotojų įvežimo principas yra neproporcingas ir įtartinas.

Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, sakė, kad Vengrijos sprendimas palengvinti atvykimo į šalį tvarką Rusijos ir Baltarusijos piliečiams didina saugumo rizikas Europoje.

Gabrielius Landsbergis, užsienio reikalų ministras, savo ruožtu perspėjo, kad Europos Sąjungos (ES) narės turi iki šiol nenaudotų būdų stabdyti Rusijos piliečių atvykimą į Šengeno erdvę, net jeigu Budapeštas iš tikrųjų liberalizuos galimybę jiems gauti vizas.

„Yra galimybės. Pavyzdžiui, kol kas kalbu visiškai teoriškai, dėl atvykstančių žmonių (bet kuri – BNS) valstybė narė turi teisę prašyti konsultacijos. Ta prasme, kad nebūtų automatiškai suteikiamas leidimas įvažiuoti į Šengeno erdvę, bet dėl kiekvieno iš jų būtų konsultuojamasi su kitomis valstybėmis narėmis“, – pridūrė jis.

„Tas, aišku, labai stipriai sustabdo (atvykimą – BNS), apriboja kitą pusę ir apkrauna ją biurokratine našta, bet tiesiog noriu pasakyti, kad tam tikrų sprendimų variantų yra. Iki šiol jie nenaudoti, nes nė viena valstybė iki šiol taip nesielgė“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Kritikos šiai schemai yra išsakę ir Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna bei Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija antradienį BNS informavo, kad Lietuva šį Vengrijos sprendimą skundžia Europos Komisijai.

Pagal ES taisykles šalių narių vyriausybės turi teisę pačios spręsti dėl teisėtos migracijos ir darbo leidimų. ES vizas turintys ne Bendrijos šalių piliečiai paprastai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, kuri apima 29 šalis, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją.

2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES paskelbė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Nors pagal jas rusams nedraudžiama keliauti į ES, Rusijoje įsikūrusioms oro linijų bendrovėms nebeleidžiama skraidyti į bloką, o šimtai su Kremliumi susijusių asmenų įtraukti į juoduosius sąrašus.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791