Antrąkart prisiekęs prezidentas ragino tautą vienytis, pasveikino karius, priėmė Vyriausybės įgaliojimus

Papildyta informacija apie Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą
Seimo rūmų istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje vidurdienį prasidėjo specialusis parlamento posėdis.
Netrukus prezidentas Seimo narių akivaizdoje, padėjęs ranką ant Konstitucijos, perskaitė priesaikos tekstą:
„Aš, Gitanas Nausėda, prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“
Priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Gintaras Goda. Jis konstatavo, kad G. Nausėda prisiekė ir pradėjo antrąją kadenciją.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen trumpame sveikinime akcentuota politikų vienybė, siekiant esminių valstybės tikslų, o šalies vadovui ji palinkėjo „ištvermės ir išmintingų sprendimų“.
Išdėstė prioritetus
Po to prezidentas perskaitė inauguracinę kalbą, skirtą parlamentarams.
G. Nausėda joje konstatavo, kad per pirmąją jo kadenciją, nepaisant daugybės iššūkių, valstybė buvo sustiprinta.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2608?placement=
Tačiau, anot valstybės vadovo, ir antros kadencijos metu prioritetais išliks nacionalinio saugumo užtikrinimas, vertybinė užsienio politika, socialinės atskirties mažinimas, ekonomikos plėtra.
„Šiandien žvelgiu į 2029 metus ir matau Lietuvą, kuri bus gynybos stiprinimo pavyzdys visai NATO. Gynybos finansavimas, ne vienus metus viršijęs 3,5% ir artėjantis prie 4% BVP, leidžia įgyvendinti ilgojo nuotolio oro gynybos planus. Baltijos jūros krantą saugo raketų skydas, o sausumos sienas – inžineriniai įtvirtinimai“, – G. Nausėda savotiškai pažvelgė į situaciją saugumo srityje po penkerių metų.
Jis pasisakė už vertybėmis grįstos užsienio politikos tęstinumą.
„Lietuvos interesas, kurį akcentuosiu ir ginsiu susitikdamas su Europos Sąjungos ir valstybių narių vadovais, – tai stiprėjantis ES vaidmuo pasaulyje, transatlantinių santykių plėtra“, – teigė prezidentas.
Kalbėdamas apie ekonomikos stiprinimą, valstybės vadovas minėjo būtinybę nustatyti palankesnę mokestinę aplinką socialiai jautrioms gyventojų grupėms, ypač šeimoms bei smulkiajam verslui, didinti investicijas į kelių infrastruktūrą, vykdyti regionų paramos ir stiprinimo politiką, energetikos transformaciją, užtikrinti verslo prieinamumą prie finansinių išteklių.
Kaip artimo laikotarpio didžiausius iššūkius G. Nausėda įvardijo klimato kaitą ir dirbtinio intelekto galimybių sparčią plėtrą.
„Stipri ir saugi bus tik ta valstybė, kuri spės prisitaikyti. Turime būti pasiruošę ateities neapibrėžtumui. Mokėti keistis ir prisitaikyti. Nuolat tobulėti. Lietuva neturi daug naudingųjų iškasenų. Čia nerasi retųjų metalų. Bet mes turime žmones. Darbščius, norinčius tobulėti, dirbti, kurti žmones. Tai – vertingiausias Lietuvos turtas“, – sakė jis.
Baigdamas kalbą prezidentas apibendrino: „Pasaulis ir Lietuva stovi ant egzistencinių lūžių slenksčio. Šiandien kyla klausimų, ar sugebėsime neperžengti to lemiamo taško, už kurio geopolitiniai procesai, klimato kaita ar mums dar nežinomi iššūkiai taps nebesuvaldomi. Eiti atsakingas valstybės vadovo pareigas tokiu metu – jokia privilegija. Tai – sunkus kasdienis darbas ir išbandymas. Milžiniška asmeninė atsakomybė mane įpareigojusiai Tautai. Ir misija mums visiems likti teisingoje istorijos pusėje. Šiandien aš prisiekiau tai daryti. Ir tepadeda man Dievas.“
Šįkart, skirtingai nei per 2019-ųjų inauguraciją, per iškilmes Seime nebuvo vienos detalės – prezidento apdovanojimo Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. G. Nausėda jau gavo šį apdovanojimą lygiai prieš penkerius metus, tad dabar atvyko į Seimą juo pasipuošęs.
Sveikino karius, perskaitė kalbą tautai
Po Seimo posėdžio prezidentas nuvyko į Vilniaus arkikatedrą dalyvauti mišiose.
Vėliau Katedros aikštėje šalies vadovas pasveikino Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavų, būrių ir vadų rikiuotę.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2609?placement=
Kreipdamasis į karius vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas tikino, kad eidamas pareigas darysiąs viską, jog jų „netektų matyti lemiamo mūšio lauke“.
„Šiandien noriu jums ištarti – aš tikiu jumis. Tikiu jūsų profesionalumu ir narsa. Tikiu Jūsų ištikimybe duotai priesaikai ir ryžtu duoti atkirtį priešininkui. Tikiu jūsų meile Tėvynei. Visi kartu jūs užtikrinate mūsų šalies gynybą ir saugumą. Ir tai svarbiausia“, – kalbėjo prezidentas.
VERSLO TRIBŪNA
Popiet Simono Daukanto aikštėje prie prezidentūros surengta vėliavos pakeitimo ceremonija.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2612?placement=
Per šias iškilmes perskaitytoje kalboje tautai pabrėžė, kad „tikroji Lietuvos galia gimsta bendrame laisvų žmonių veiksme“.
VŽ publikuoja visą prezidento kalbos Tautai tekstą. Jį galima paskaityti ČIA.
Premjerė ir ministrai paprašyti eiti pareigas
Penktadienio pavakary įvyko Konstitucijoje numatytas veiksmas – Ingridos Šimonytės Vyriausybė grąžino valstybės vadovui savo įgaliojimus.
Konstitucinės teisės ekspertai tai vadina „mandagumo atsistatydinimu“, kadangi po šio veiksmo nėra sudaroma nauja Vyriausybė.
Pasirašytu pirmuoju naujos kadencijos dekretu prezidentas priėmė grąžinamus įgaliojimus ir pavedė ministrų kabinetui laikinai eiti pareigas, kol Seimas, tikriausiai, kitą savaitę, iš naujo balsuos dėl I. Šimonytės kandidatūros toliau dirbti premjere.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2611?placement=
Vyriausybės vadovę paskyrus iš naujo prasidės ministrų kabineto „performatavimo“ procesas. G. Nausėda yra leidęs suprasti, kad sieks bent kelių ministrų pakeitimo.
VŽ rašė, kad per tris dešimtmečius prezidentas tik vieną kartą paliko įgaliojimus grąžinusią Vyriausybę tokią pat, kokia buvo – tai įvyko 2004-aisiais, kai, artėjant po kelių mėnesių įvykusiems Seimo rinkimams, prezidentas Valdas Adamkus sutarė su premjeru Algirdu Brazausku nepakeisti nei vieno ministro.
Kitais kartais atnaujintoje Vyriausybėje pasikeisdavo nuo vieno iki trijų ministerijų vadovų.
Vėliau S. Daukanto aikštėje vyks šventinis koncertas, kuriame nuskambės ir keli specialiai šia proga parašyti kūriniai. Vakare prezidentūros kiemelyje inauguracijos proga organizuojamas priėmimas.