V. Orbanas pripažįsta – pozicijos su V. Putinu labai išsiskiria, šiam reikalaujant 4 Ukrainos regionų
Papildyta V. Putino ir V. Orbano citatomis po susitikimo
„V. Orbanas atvyko į Maskvą, vykdydamas taikos misiją“, – nacionalinei naujienų agentūrai MTI sakė jo spaudos sekretorius Bertalanas Havasi.
Rusijos valstybinė žiniasklaida parodė vaizdus iš Kremliaus, kur matyti, kaip V. Putinas spaudžia ranką svečiui.
V. Putinas susitikimo pradžioje pareiškė besitikintis, kad V. Orbanas išdėstys savo nuomonę apie Ukrainą, taip pat pateiks Europos poziciją.
„Suprantu, kad šį kartą atvykote ne tik kaip ilgametis mūsų partneris, bet ir kaip Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas“, – sakė V. Putinas, nors ES vadovai nuo šio vizito atsiribojo dar prieš jų susitikimą.
Po susitikimo V. Putinas teigė, kad, jei Ukraina nori taikos, turi atsisakyti keturių savo regionų rytuose ir pietuose, kuriuos Maskva laiko savo teritorija.
„Kalbame apie visišką visų karinių pajėgų išvedimą“ iš Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, sakė V. Putinas per televiziją transliuotuose komentaruose po pokalbio su V. Orbanu.
Derybas su vengrų lyderiu Maskvoje jis pavadino nuoširdžiomis ir naudingomis.
Rusija tvirtina 2022 metais aneksavusi V. Putino paminėtus keturis Ukrainos regionus, nors visiškai jų nekontroliuoja. Nei Ukraina, nei Vakarai šių aneksijų nepripažįsta.
V. Orbanas: pozicijos labai skiriasi
Savo ruožtu V. Orbanas po susitikimo pareiškė, kad pozicijos dėl karo Ukrainoje labai skiriasi ir kad jam užbaigti reikia daugelio žingsnių.
„Konstatavau, kad pozicijos labai išsiskiria. Reikia daugybės žingsnių, kad karas būtų baigtas ir būtų pasiekta taika“, – Vengrijos vadovas sakė bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu.
„Tačiau kalbant apie dialogą ir jo atkūrimą, šiandien žengtas pirmas svarbus žingsnis, ir aš tęsiu šį darbą“, – pridūrė jis.
Negavo jokių įgaliojimų iš ES aplankyti Maskvą
Pasirodžius pranešimams apie V. Orbano kelionę į Maskvą, Europos Sąjunga penktadienį pareiškė, kad jis ten keliautų ne įgaliotas Bendrijos, o vadovaudamasis vien savo šalies dvišaliais ryšiais su Rusija.
„Premjeras Orbanas negavo jokių įgaliojimų iš ES Tarybos aplankyti Maskvą“, – pareiškime pabrėžė Josepas Borrellis, ES diplomatijos vadovas.
Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, įspėjo vengti nuolaidžiavimo.
„Nuolaidžiavimas Putino nesustabdys. Tik vienybė ir ryžtas nuties kelią į visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – pareiškė ji socialiniame tinkle „X“.
V. Orbanas vizito metu neatstovauja ES, sakė O. Scholzas, pabrėždamas, kad Bendrijos „aiški žinia yra ta, kad Ukraina gali tikėtis mūsų solidarumo, o Putinas negali tikėtis, kad mūsų solidarumas ir parama susilpnės“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Vengrijos premjeras informavo savo Aljanso kolegas apie savo vizitą į Rusiją, bet pabrėžė, kad V. Orbanas Maskvoje atstovauja tik savo šaliai.
Tiesa, jis sakė, kad tikisi, jog V. Orbanas turės „galimybių aptarti“ tai, ką apkalbėjo su V. Putinu, kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Ukrainos Užsienio reikalų ministerija teigė, kad „sprendimą dėl šios kelionės Vengrijos pusė priėmė be jokio susitarimo ar derinimo su Ukraina“.
Jos pareiškime sakoma, kad „mūsų šaliai principas „jokių susitarimų dėl Ukrainos be Ukrainos“ išlieka neliečiamas ir raginame visas valstybes griežtai jo laikytis“.
Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas, teigia, kad tokie veiksmai mažina pasitikėjimą Budapešto pirmininkavimu Europos Sąjungai.
„Vienašališkas premjero V. Orbano sprendimas vykti į Maskvą jokiu būdu neatspindi ES pozicijos. Jis taip pat mažina pasitikėjimą Vengrijos pirmininkavimu ES. Jei tikrai siekiate taikos, nespaudžiate rankos kruvinam diktatoriui, o dedate visas pastangas, kad paremtumėte Ukrainą“, – pareiškė jis socialiniame tinkle „X“.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
Pasaulinė mobiliųjų vertimo technologijų lyderė „Vasco Electronics“ oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje. Šiuo žingsniu siekiama Lietuvos įmonėms pasiūlyti visame pasaulyje pasiteisinusius sprendimus, kurie supaprastintų vidinius procesus, leistų komandoms bendrauti be kalbos barjerų.
V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi po 2022 metais Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.
Pirmadienį Vengrija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai pagal rotacijos principą, o tai suteikia Vidurio Europos šaliai įtakos Bendrijos darbotvarkei ir prioritetams ateinantį pusmetį.
„ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti šalis neturi įgaliojimų ES vardu bendrauti su Rusija“, – ketvirtadienį parašė Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, socialiniame tinkle „X“.
„Europos Vadovų Taryba aiškiai pasakė: Rusija yra agresorė, Ukraina yra auka. Jokios diskusijos apie Ukrainą negali vykti be Ukrainos“, – pridūrė jis.
Ragino siekti „greitų paliaubų“
Tai pirmasis bet kurio ES lyderio apsilankymas pas V. Putiną po Austrijos kanclerio Karlo Nehammerio 2022 metų balandį.
Ketvirtadienį naujienų agentūros AFP paklausta apie galimą vizitą, Vengrijos vyriausybė atsisakė komentuoti. Tačiau pirmadienį V. Orbanas teigė, kad bus „netikėtų naujienų iš netikėtų vietų“.
V. Orbanas ir V. Putinas ankstesnį kartą buvo susitikę 2023-iųjų spalį Pekine, kur aptarė bendradarbiavimą energetikos srityje.
Antradienį Vengrijos lyderis Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Vizito metu V. Orbanas paragino Ukrainą siekti „greitų paliaubų“ su Rusija, kad būtų paspartintos taikos derybos.
V. Zelenskis savo ruožtu paragino V. Orbaną paremti Kyjivo siūlomus žingsnius siekiant taikos išvien su tarptautiniais partneriais.
V. Orbanas ne kartą siekė sušvelninti ES sankcijas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.
Nuo 2010 metų valdžioje esantis nacionalistų lyderis nuolat kritikuoja Europos finansinę ir karinę paramą Kyjivui ir ilgas savaites blokavo 50 mlrd. Eur pagalbos paketą.
Jis taip pat atvirai prieštaravo deryboms su Ukraina dėl narystės ES ir Briuselio sankcijoms Maskvai, nors Budapeštas nepasinaudodavo veto teise, kad užkirstų kelią šiems veiksmams.
Šių metų pradžioje V. Orbanas pasveikino V. Putiną, perrinktą per rinkimus, kuriuos Vakarai pasmerkė.
Jis teigiamai įvertino tai, kad Vengrija ir Rusija palaiko dialogą ir „abipusę pagarbą“ net ir sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis.
