Prancūzijos parlamento rinkimuose – didžiausias rinkėjų aktyvumas per 40 metų
Toks rinkėjų aktyvumas yra kur kas didesnis nei 2022 m. parlamento rinkimuose. Tuo metu iki vidurdienio buvo užfiksuota tik 18,43% balsavusių rinkėjų, praneša naujienų portalas BBC.
„Tai didžiausias aktyvumas nuo 1986 m. parlamento rinkimų“, – socialiniame tinkle „X“ teigia Mathieu Gallardas, apklausų instituto „Ipsos“ tyrimų direktorius.
Paryžiuje vidurdienį rinkėjų aktyvumas siekė 25,48%, palyginti su 12,8% tuo pačiu metu 2022 m., praneša Prancūzijos žiniasklaida.
Naujausiais Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 17.00 val. vietos (18.00 val. Lietuvos) laiku balsavo 59,39% rinkėjų. 2022 m. tokiu paros metu rinkėjų aktyvumas buvo 39,4%.
Iš viso 49,5 mln. rinkėjų turi teisę rinkti 577 atstovus į Nacionalinę asamblėją.
[infogram id="5ede5766-1acb-44b3-a788-3edb01e87ab3" prefix="mmD" format="interactive" title="verslo-aplinka:: Prancūzijos-rinkimai-aktyvumas"]
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas birželio pradžioje nustebino šalį, kai, reaguodamas į kraštutinių dešiniųjų triuškinamą pergalę Europos Parlamento rinkimuose, paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus to paties mėnesio pabaigoje.
„Mes šokame į nežinomybę“, – apie situaciją šalyje sako Nicolas Baverezas, prancūzų apžvalgininkas, istorikas.
Anot, jo, E. Macronas buvo įsitikinęs, kad žaibiška rinkiminė kampanija atgrasys rinkėjus nuo flirto su kraštutinėmis politinėmis jėgomis ir į Nacionalinę asamblėją sugrąžins centristų daugumą.
Tačiau tokios Prancūzijos lyderio prielaidos nepasiteisino. E. Macrono ėjimas dėl pirmalaikių rinkimų, anot apžvalgininkų, yra tipinis jo elgesio pavyzdys: drąsus, rizikingas ir priimtas tokiu laiku, kad užkluptų savo oponentus nepasiruošusius. Pasak jo padėjėjų, E. Macronas darė prielaidą, kad jam ir jo kandidatams į Nacionalinę asamblėją bus naudingas netikėtumo elementas.
[infogram id="50e904b5-9c59-438c-90e3-b65aed210957" prefix="qTI" format="interactive" title="Prancūzijos parlamento rinkimų apklausos"]
Remiantis šią savaitę paskelbtais „Ipsos“ rinkėjų apklausos duomenimis, atliktos „France Bleu“ užsakymu, pirmauja kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) ir partijos sąjungininkai nuo centro dešiniųjų partijos po suirutės atskilusi politinė grupė „Respublikonai-Ciotti“ (LR-Ciotti). Jie kartu surinktų apie 35% balsų.
Iš karto po jų rikiuojasi kairiųjų aljansas „Naujasis liaudies frontas“ (29%), gerokai lenkiantis E. Macrono partijos vedamą aljansą „Ensemble“ („Kartu“ – VŽ), kuris, remiantis apklausa, turėtų surinkti apie 20% balsų.
Prieš savaitę paskelbta „Elabe“ apklausa BFMTV ir „La Tribune du Dimanche“ užsakymu prognozuoja, kad 36% rinkėjų palaikys RN, kuris kartu su LR-Ciotti turėtų gauti 250-280 vietų Nacionalinėje asamblėjoje. Į antrąjį turą gali patekti tik tos partijos, kurios surinks ne mažiau kaip 12,5% balsų.
Prancūzijos parlamento žemuosiuose rūmuose absoliučiai daugumai reikia užsitikrinti 289 vietas.
Prancūzijoje parlamento rinkimus laimėjusios politinės partijos lyderis (šiuo metu RN vadovauja Jordanas Bardella – VŽ) turi prerogatyvą tapti vyriausybės vadovu. Jį skiria Prancūzijos prezidentas, o tvirtina Nacionalinė asamblėja.
