Seimas denonsavo Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl teisinės pagalbos
Už tai balsavo 93 parlamentarai, 5 susilaikė.
Sutartis numatė vienodą abiejų šalių piliečių ir jų teritorijose veikiančių juridinių asmenų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą bei bendradarbiavimą teisinės pagalbos srityje.
Denonsuoti tarptautinę sutartį, siekiant nepalaikyti glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su Rusija, pasiūlė Teisingumo ministerija.
Ewelina Dobrowolska, teisingumo ministrė, yra pažymėjusi, kad Lietuvos institucijų teisinės pagalbos prašymų teikiamos apimtys gerokai sumažėjo, o teisinis bendradarbiavimas pagal šią sutartį de facto nevyksta jau daugiau nei dvejus metus.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, vykdomi šiurkštūs tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę, principų pažeidimai, todėl Lietuva turi aiškiai išreikšti politinę valią ir nutraukti bendradarbiavimą tarptautinių santykių srityje su šalimi agresore.
Tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas „nekvestionuodamas tikslo – nepalaikyti glaudesnio teisinio bendradarbiavimo su valstybe agresore tarptautinių santykių“, atkreipė dėmesį į tam tikras galimas neigiamas pasekmes.
Pasak jo, denonsavus sutartį, sumažėtų Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų galimybės gauti teisinę pagalbą civilinės teisės srityje. Teigiama, jog dokumentai apie civilinės būklės aktų įrašus, taip pat dokumentai, įrodantys darbo stažą ir darbo užmokestį, galėtų būti išduodami tik asmenims tiesiogiai kreipiantis į atitinkamas Rusijos institucijas ar įstaigas.
Dokumento aiškinamajame rašte pažymima, kad teisinis bendradarbiavimas su Rusija, esant poreikiui, toliau galėtų vykti daugiašalių tarptautinių sutarčių pagrindais bei apimtimi.
Latvija ir Estija jau yra priėmusios politinius sprendimus dėl tokio paties pobūdžio tarptautinių sutarčių su Rusija nutraukimo.
Sutartis pasirašyta 1992 m. liepos 21 d. Vilniuje, ji ratifikuota Aukščiausiosios Tarybos nutarimu.
