Europa suskilusi kaip niekada: kraštutiniai dešinieji EP nenušlavė, bet savo žodį turės

Europos Komisijos pirmininkė ir pagrindinė EPP frakcijos kandidatė Ursula von der Leyen. Patricios De Melo Moreiros (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Nepaisant susirūpinimo dėl radikalių partijų stiprėjimo Europoje, proeuropietiškoms partijoms pavyko išlaikyti daugumą kitame Europos Parlamente. Tačiau kraštutiniai dešinieji papildė savo mandatų krepšelį ir turės daugiau įtakos ES darbotvarkei. EP rinkimai didžiausiose ES šalyse – Vokietijoje ir Prancūzijoje tapo politiniu žemės drebėjimu valdantiesiems. Ekspertai teigia, jog tai tik parodo, kad EP rinkimai yra svarbūs ir nacionalinei politikai.

Europos kraštutinių dešiniųjų partijos papildė mandatų krepšelį, bet EP valdžios vairą išlaikė centristinės politinės jėgos.
Prognozuojama, kad kraštutiniai dešinieji turės daugiau įtakos ES darbotvarkei nei iki šiol.
Rinkėjai ypač skaudžiai nubaudė Prancūzijos prezidentą E. Macroną ir Vokietijos kanclerį O. Scholzą.
Ekspertai teigia, kad Europa kaip niekada susiskaldžiusi.

Keturias dienas vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose daugiausia mandatų gavo Europos liaudies partija (EPP), laimėjusi 185 vietas iš 720-ies Europos Parlamente (EP), tai yra 9-iais europarlamentarais daugiau, palyginti su 2019 m.