Norvegija, Airija ir Ispanija paskelbė, kad pripažins Palestinos valstybę
Papildyta antru skyreliu.
Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store trečiadienį pranešė, kad jo šalis nuo gegužės 28-osios pripažins Palestinos valstybingumą.
„Be šio pripažinimo Viduriniuose Rytuose negali būti taikos. Terorą vykdo „Hamas“ ir kitos grupuotės, kurios nėra dviejų valstybių sprendimo ir Izraelio valstybės šalininkės“, – tvirtino J. Gahras Store.
Kiek vėliau per spaudos konferenciją Dubline Airijos premjeras Simonas Harrisas pareiškė, kad jo šalis taip pat pripažins Palestiną.
„Tai – istorinė ir svarbi diena Airijai ir Palestinai“, – sakė jis.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas irgi nurodė, kad jo šalis pripažins Palestiną nuo gegužės 28-osios.
„Kitą antradienį, gegužės 28 dieną, Ispanijos ministrų kabinetas pritars Palestinos valstybės pripažinimui“, – sakė jis parlamente.
P. Sanchezas pridūrė, kad jo kolega Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu savo „skausmo ir naikinimo“ politika Gazos Ruože kelia pavojų dviejų valstybių sprendimui.
Izraelis jau ėmėsi atsakomųjų veiksmų.
Po Norvegijos pranešimo Izraelis pranešė, kad atšaukia savo ambasadorius iš Airijos ir Norvegijos „skubioms konsultacijoms“.
„Šiandien siunčiu aštrią žinią Airijai ir Norvegijai: Izraelis nesitaikstys su tuo tylomis. Ką tik įsakiau grąžinti Izraelio ambasadorius iš Dublino ir Oslo į Izraelį tolesnėms konsultacijoms Jeruzalėje“, – teigiama Izraelio užsienio reikalų ministro Israelio Katzo pareiškime.
Izraelio diplomatijos vadovas prilygino šiuos Europos šalių veiksmus atlygiui islamistų grupuotei „Hamas“ už precedento neturintį spalio 7 dienos išpuolį.
„Airija ir Norvegija šiandien ketina pasiųsti žinią palestiniečiams ir visam pasauliui: terorizmas atsiperka. Toks šių šalių žingsnis yra neteisingas" spalio 7-osios išpuolio aukų atminimui“, – pareiškė I. Katzas.
Europos Sąjungos narės Ispanija, Slovėnija ir Malta jau anksčiau nurodė, kad ketina pripažinti Palestinos valstybę, argumentuodamos, kad dviejų valstybių sprendimas yra būtinas siekiant ilgalaikės taikos regione.
Sulaukė sveikinimų
Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) ir teroristinė organizacija „Hamas“ trečiadienį sveikino Airijos, Norvegijos ir Ispanijos sprendimą.
„Laikome tai svarbiu žingsniu siekiant patvirtinti mūsų teisę į savo žemę“, – sakoma „Hamas“ pareiškime. Jame visos šalys raginamos „pripažinti mūsų teisėtas valstybines teises“.
Su Izraeliu daugiau kaip septynis mėnesius kovojančios „Hamas“ pareigūnas Bassemas Naimas naujienų agentūrai AFP sakė, kad minimą trijų Europos šalių žingsnį paskatino palestiniečių „drąsus pasipriešinimas ir legendinė tvirtybė“.
„Manome, kad tai bus tarptautinės pozicijos palestiniečių klausimu lūžio taškas“, – pridūrė jis.
PIO, kurią tarptautinė bendrija laiko vienintele teisėta palestiniečių atstove, Airijos, Norvegijos ir Ispanijos sprendimą pavadino istoriniu.
Tai „istoriniai momentai, kai laisvasis pasaulis švenčia pergalę dėl tiesos ir teisingumo“, socialiniame tinkle „X“ parašė PIO vykdomojo komiteto generalinis sekretorius Husseinas al Sheikhas.
Saudo Arabija trečiadienį taip pat pagyrė Airijos, Norvegijos ir Ispanijos sprendimą pripažinti Palestinos valstybingumą ir paragino kitas šalis pasekti jų pavyzdžiu.
Užsienio reikalų ministerija „išreiškia Saudo Arabijos Karalystės pritarimą Norvegijos Karalystės, Ispanijos Karalystės ir Airijos Respublikos pozityviam sprendimui pripažinti seserišką Palestinos valstybę“, rašoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime.
„Karalystė vertina šį draugiškų šalių sprendimą, kuriuo patvirtinamas tarptautinis konsensusas dėl palestiniečių prigimtinės teisės į apsisprendimą, ir ragina kitas šalis greitai priimti tokį patį sprendimą“, – teigiama jame.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje sukurtas dirbtiniu intelektu grįstas terapinis rankų drebulio mažinimo prietaisas tūkstančiams Parkinsono ligos ir esencialinio tremoro pacientų visame pasaulyje gali atverti kelią į patogesnį ir lengvesnį gyvenimą. Inovaciją sukūręs lietuviškas startuolis „Vilimed“ vis plačiau praveria duris į JAV, Australijos ir Europos šalių rinkas. Tą daryti jam padeda ne tik unikalus produktas, bet ir jauni specialistai, kurie prie įmonės prisijungė padedant Inovacijų agentūros programai „Sparnai“.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Investicinė sąskaita, startavusi šių metų pradžioje, turėjo paskatinti gyventojus investuoti savarankiškai. Į investicinę sąskaitą dairosi ir dalis šiuo metu kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose. Juos gundo galimybės II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti savarankiškai. Ekspertai sutinka, kad investicinė sąskaita ėmė judinti lietuvius žengti į investicijų pasaulį, tačiau abejoja, kad tai taps alternatyva kaupti II pakopos pensijų fonduose.
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
Persijos įlankos regiono karalystė, kurioje yra švenčiausios islamo vietos, visada tvirtai rėmė palestiniečių valstybingumo siekį ir niekada nepripažino Izraelio.
Tačiau karalystės sosto įpėdinis ir faktinis valdytojas princas Mohammedas bin Salmanas rugsėjį teigė, kad daroma pažanga dėl galimo Saudo Arabijos ir Izraelio ryšių normalizavimo susitarimo, kuris taip pat apimtų saugumo ir kitas sutartis su Jungtinėmis Valstijomis.
Lietuvos vadovų reakciją į Europos šalių žingsnį galite skaityti čia.
Norvegija – svarbi tarpininkė
Norvegija yra artima JAV sąjungininkė, ji pastaraisiais dešimtmečiais ne kartą stengėsi padėti tarpininkauti užtikrinant taiką tarp Izraelio ir palestiniečių.
Anksčiau šį mėnesį Izraelio pajėgos pradėjo Gazos Ruožo šiaurinio ir pietinio pakraščių puolimus, taip smarkiai apribodamos pagalbos tiekimą į palestiniečių anklavą, kuriam, Jungtinių Tautų teigimu, gresia badas.
Praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje Norvegijoje taip pat vyko Izraelio ir palestiniečių taikos derybos, po kurių buvo pasirašyti Oslo susitarimai.
Pasak Norvegijos vyriausybės, nuo to laiko „palestiniečiai žengė svarbius žingsnius dviejų valstybių sprendimo link“.
Ji pridūrė, kad Pasaulio bankas nustatė, jog 2011 metais Palestina atitiko pagrindinius kriterijus, leidžiančius jai funkcionuoti kaip valstybei ir sukurti nacionalines institucijas, galinčias teikti gyventojams pagrindines paslaugas.
„Karas Gazoje ir nuolatinė neteisėtų nausėdijų plėtra Vakarų Krante vis dar reiškia, kad padėtis Palestinoje yra sudėtingesnė nei per pastaruosius dešimtmečius“, – sakė Norvegijos vyriausybė.
Norvegija taip pat tapo pirmąja Europos šalimi, paskelbusia, kad suims Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir gynybos ministrą Yoavą Gallantą, jei Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėjų kolegija patvirtins sprendimą išduoti jų suėmimo orderį.
Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide teigė, kad jei Hagos tribunolo vardu bus išduoti B. Netanyahu ir J. Gallant arešto orderiai, jie privalės juos suimti, jei šie atvyks į Norvegiją.
VŽ primena, kad TBT generalinis prokuroras Karimas Khanas pirmadienį pranešė, kad paprašė išduoti Izraelio vadovų ir teroristinės organizacijos „Hamas“ lyderių arešto orderius.
Praėjusį spalį Gazos Ruože prasidėjęs Izraelio ir teroristinės organizacijos „Hamas“ karas įkaitino diskusijas apie Palestinos valstybingumą.
Spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį metu žuvo daugiau kaip 1.170 žmonių, daugiausia civilių, praneša naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialiais Izraelio skelbiamais duomenimis.
Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių maždaug pusė, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant tris dešimtis žuvusių įkaitų.
Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje jau žuvo daugiau kaip 35.000 žmonių. VŽ neturi galimybių nepriklausomai patikrinti abiejų pusių skelbiamų žuvusiųjų skaičių.
