2024-05-06 15:02

O. Scholzas Lietuvoje: Vokietija prisiima atsakomybę už sąjungininkų saugumą

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Pirmadienį lankydamasis Pabradės poligone, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino, kad jo šalis prisiima atsakomybę už NATO sąjungininkų saugumą ir išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalims. Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad įtempta geopolitinė situacija regione reikalauja greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Naujas skyrius „G. Nausėda: tempas turėtų būti greitesnis“

„Vokietija prisiima atsakomybę dėl saugumo NATO aljanse. Todėl būtent čia, Lietuvoje, dislokuojame brigadą ir tai yra mūsų kaip Vokietijos indėlis į atgrasymą nuo bet kokios grėsmės NATO teritorijoje. Mes tvirtai remiame savo partnerius Baltijos šalyse“, – tikino pirmadienį į Lietuvą atvykęs Vokietijos kancleris.

O. Scholzas pabrėžė, kad Vokietija po Rusijos pradėto karo Ukrainoje permąstė savo strategiją ir šiuo metu skiria dideles investicijas į Bundesverą. 

Vokietijos kancleris Lietuvoje lankosi taip pat ir vykstant Vokietijos Bundesvero plataus masto pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje persidislokuoja daugiau kaip 3.000 Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.

„Šių pratybų metu Bundesveras demonstruoja savo pajėgumą, tai yra pačios didžiausios pratybos, kurios vyksta nuo Šaltojo karo laikų. Mūsų šalies ir NATO saugumui bei apsaugai Vokietija vykdo labai masyvias investicijas į Bundesverą, mes ryžtingai pasirinkome šį saugumo kelią ir toliau ketiname juo eiti, nes saugumas nėra nemokamas. Iškėlėme sau užduotį paruošti karius, apmokyti juos. Taip pat prisiėmėme įsipareigojimą, kad gynybai skirsime 2% BVP“, – sakė Vokietijos kancleris.

O. Scholzas, lankydamasis Lietuvoje, pabrėžė paramos Ukrainai svarbą. 

„Rusija ir toliau vykdo savo brutalų karą prieš Ukrainą, ji nesiliauja, kariaudama naudoja pačią įvairiausią techniką. Šis karas jau pareikalavo daugybės aukų, sugriautų miestų, būtent dėl to mes įsipareigojome ir pažadėjome, kad kartu su partneriais palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – pirmadienį sakė O. Scholzas.

Jis pagyrė Lietuvos pastangas padėti Kyjivui ir pridūrė, kad pagal suteikiamos pagalbos dydį Vokietija yra antra daugiausiai aukojanti šalis. O. Scholzas taip pat pasidžiaugė Kongrese po keleto mėnesių derybų atblokuota karine parama Ukrainai. 

„Kartu tai yra kvietimas kitiems mūsų partneriams ir sąjungininkams nesiliauti tiekti paramą Ukrainai gintis nuo karinės agresijos“, – teigė Vokietijos kancleris.

G. Nausėda: tempas turėtų būti greitesnis 

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad įtempta geopolitinė situacija regione reikalauja greitesnio Vokietijos brigados dislokavimo.

„Džiaugiuosi brigados dislokavimo eiga, tačiau mūsų strateginė saugumo aplinka reikalauja dar spartesnio tempo. Neturime prabangos gaišti nė vienos minutės“, – pasisakyme žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

„Dar kartą noriu jus visus patikinti, kad kuo spartesnis brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje yra absoliutus Lietuvos prioritetas. Įgyvendint jį yra mūsų pareiga, misija ir atsakomybė“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai bendradarbiavimas su Vokietija saugumo srityje yra „egzistencinės svarbos“.

VŽ primena, kad Vokietijos kancleris pirmadienį atvyko į Pabradės poligoną, kur stebi karines pratybas „Grand Quadriga“, o popiet Rygoje susitiks su Baltijos šalių premjerėmis.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Pirmieji brigados kariai į Lietuvą atvyko balandžio pradžioje.

Brigadą sudarys apie 5.000 karių, jie į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Lietuva skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. Eur.

Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tai ketinama padaryti 2026 metais.

Dislokuojant vokiečių karius siekiama sustiprinti Lietuvos ir NATO rytinio sparno saugumą.

52795
130817
52791