Verslas: situacija reikalauja nusistatyti tikslą gynybai skirti 4% BVP
Pirmadienį asociacija „Unicorns Lithuania“, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pranešė VŽ besijungiančios į iniciatyvą „4 procentai“. Startuoja šios iniciatyvos reklamos kampanija.
Iniciatyvą dėl 4% BVP skyrimo gynybai palaiko organizacija „Blue/Yellow“, įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, „Tesonet“, „Vinted“, „Teltonika“, HISK, „Mantinga“, „Hostinger“, „Omnisend“, „Nord Security“, „Oxylabs“, „Surfshark“ ir kt., taip pat krepšinio klubai „BC Žalgiris“ ir „Rytas“.
„Planuojama, kad ateityje prie iniciatyvos „4 procentai“ prisijungs dar daugiau palaikytojų“, – nurodoma pranešime.
„Sprendimai neišvengiami“
„Neturime bijoti. Metas atsiraitoti rankoves, veikti, didinti gynybos finansavimą iki 4% BVP ir taip parodyti mūsų piliečių ryžtą mus įbauginti siekiančiam agresoriui. Tai yra mūsų visų reikalas, nes be laisvos ir stiprios Lietuvos, visa kita netenka prasmės. Kaip verslininkas ir Lietuvos pilietis, aš esu pasiryžęs sumokėti už mūsų saugumą didesniais mokesčiais“, – cituojamas Mantas Mikuckas, „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas ir „Vinted“ bendraįkūrėjas.
Pasak LVK prezidento Andriaus Romanovskio, „beprecedentės grėsmės fone privalome stiprinti savo gynybą“, tad sprendimai dėl finansavimo didinimo yra neišvengiami: „Šiandien nėra labiau atsiperkančios investicijos – pinigai gynybai šiandien gali užtikrinti mūsų šalies, joje gyvenančių žmonių ir dirbančių verslų saugumą rytoj. Saugumas neatsiranda iš niekur – jo stiprinimui reikia ryžtingų ir drąsių sprendimų, tad kiekvienas turime būti pasiruošęs prisidėti ir prisiimti atsakomybę už savo valstybės ateitį.“
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, verslo bendruomenės susitelkimas siunčia aiškią žinią: gynybos stiprinimas yra prioritetinis klausimas.
„Siūlome maksimaliai išnaudoti galimybes gerinti mūsų krašto apsaugą ir nemokestinėmis priemonėmis. LPK siūlo, kad Lietuvos įmonės galėtų prisidėti prie gynybos, apmokėdamos savo darbuotojams 5 karinių mokymų dienas. Tai būtų svarus, nuo 1,5 iki 2 mlrd. Eur, Lietuvos verslo kasmetinis įnašas į mūsų gynybos stiprinimą“, – pabrėžė jis.
Piliečiai raginami pasirašyti peticiją
Iniciatyvos autoriai pakvietė visus Lietuvos saugumui neabejingus piliečius puslapyje www.4procentai.lt pasirašyti peticiją ir taip paraginti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4% BVP skyrimo krašto apsaugai.
Visi iniciatyvos „4 procentai“ surinkti parašai kartu su peticijos tekstu bus perduoti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Tą ketinama padaryti dar Seimo pavasario sesijos metu.
Pranešime teigiama, kad vasario 13–22 d. iniciatyvos „4 procentai“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Norstat LT“ atliko 1.000 šalies gyventojų apklausą, kuria siekta išsiaiškinti, kokia yra visuomenės nuomonė dėl gynybos finansavimo didinimo.
Apklausos rezultatai parodė, kad 57% gyventojų sutinka, kad gynybai būtų skirti 4% BVP, o 7 iš 10 apklaustųjų nori, kad politikai kuo greičiau susitartų dėl gynybos finansavimo.
Su teiginiu, kad Lietuva gynybai skirtų 4% BVP, nesutinka 22,8% gyventojų, o penktadalis apklaustųjų (20,5%) neturi nuomonės – nei sutinka, nei nesutinka.
Su teiginiu, kad Lietuvos politinės partijos turėtų kuo skubiau susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo, nesutinka 13% apklaustųjų, 17,4% neturi nuomonės.
Tarsis, iš kur imti papildomus finansus
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 m. Lietuvos biudžete gynybai numatyta 2,7% BVP, arba beveik 2,1 mlrd. Eur. Norint skirti 4% BVP gynybai jau artimiausiais metais, gynybos finansavimas kasmet turėtų išaugti daugiau nei 1 mlrd. Eur.
[infogram id="a1ede314-32b2-4c41-abea-da2dd3b2d51f" prefix="zk4" format="interactive" title="Krašto apsaugos ministerijos biudžetas 2008-2024 m."]
Pirmadienį darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai susitiks aptarti, iš kokių šaltinių reikėtų didinti finansavimą krašto apsaugai ir kaip pasiekti, kad jau kitąmet šis rodiklis pasiektų 3% BVP.
Darbdavių atstovai BNS praėjusią savaitę teigė, kad palaikytų siūlymą didinti pelno bei pridėtinės vertės mokesčius (PVM). Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai mano, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų.
VERSLO TRIBŪNA
Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.
Intensyviai vykstančios sostinės verslo centro „Sąvaržėlė“ statybos artėja prie finišo tiesiosios – baigti fasado ir vykdomi stogo dengimo darbai, pradėta vidaus apdaila, tvarkoma aplinka. Ilgametę patirtį turinčios, darbus įgyvendinančios įmonės „Conres“ statybos direktoriaus Mindaugo Budrio teigimu, projekto realizavimas reikalauja tikslumo, greitų ir netradicinių sprendimų. Baltijos šalyse pirmasis tokio lygio verslo centras reprezentuos architektūros legendos Richardo Rogerso įkurtos RSHP studijos patirtį ir išsiskirs pasaulyje žinomų projektų detalėmis.
Kam teko įgyvendinti bet kokių statybų projektą žino: nuo idėjos iki iškilmingo objekto atidarymo tenka įveikti daugybę iššūkių. Atsakymas, kaip šį kelią įveikti racionaliai, – generalinė ranga, kai statybai pasamdyta bendrovė įsipareigoja įgyvendinti visą projektą: nuo idėjos sukonkretinimo, projektavimo iki visų statybos darbų atlikimo ir raktų įteikimo. Kuo generalinė statybų ranga naudinga užsakovui, atskleidžia Almantas Čebanauskas, nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonių grupės „EIKA Group“ bendrovės „EIKA Construction“ direktorius.
Ilgametę patirtį sukaupusi statybų bendrovė UAB „Saulės projektas“ keičia pavadinimą – nuo šiol įmonė veiks vardu „Statio“. Tai – ne tik estetinė, bet ir strateginė transformacija: įmonė išgrynina savo veiklą ir koncentruojasi išskirtinai į statybos rangos darbus, atsisakydama nekilnojamojo turto vystymo funkcijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė jau dukart buvo susitikusi su politikais, verslo struktūromis ir profsąjungomis, kad aptartų šį klausimą. Per paskutinį tokį susitikimą sutarta paprašyti socialinių partnerių Trišalėje taryboje atskirai panagrinėti keturias krašto apsaugos finansavimo iki 3% BVP didinimo alternatyvas, kurias pristatė Finansų ministerija, ir iki balandžio vidurio pateikti savo nuomonę. Šių alternatyvų aptarimui ir yra skirtas pirmadienio susitikimas.
Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16% padidinti pelno mokesčio tarifą.
Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22% padidinti PVM tarifą ir iki 16% padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17%, lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10%, tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą.
Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17%.
