ES šalys skirs 5 mlrd. Eur Ukrainai
Šis ES žingsnis – teigiamas postūmis Ukrainai, kuri pastaraisiais mėnesiais susiduria su ginkluotės trūkumais: nuo artilerijos iki oro gynybos sistemų, iš dalies dėl to, kad JAV Kongresas vis dar stabdo 60 mlrd. USD pagalbos paketą.
Remiantis naujienų agentūra „Reuters“, Bendrijos šalių atstovai susitarė išplėsti esamą finansavimo mechanizmą – EPF, pagal kurį kompensuojami karinės įrangos pirkimai.
Valstybės narės mėnesių mėnesius stengėsi susitarti dėl to, kaip veiktų toks išplėstinis fondas.
2023 m. EPF priemonė buvo faktiškai paralyžiuota. Tai įvyko po to, kai gegužės mėnesį Vengrija, keršydama už tai, kad Kyjivas vengrų banką „OTP Bank“ pripažino „tarptautiniu karo rėmėju“, paskelbė veto šiai priemonei.
Vis dėlto, po intensyvaus diplomatinio spaudimo veto buvo panaikintas, tačiau Budapeštas ir toliau neleido skirti naujos 500 mln. Eur sumos.
Tąsyk imta diskutuoti dėl EPF reformos, kad priemonė taptų veiksmingesnė, labiau pritaikyta Ukrainos poreikiams, bet derybos užsitęsė ilgiau nei tikėtasi.
Siekis padidinti šį ES fondą papildomais 5 mlrd. Eur buvo atidėtas ir dėl Vokietijos bei Prancūzijos pretenzijų.
Didžiausias įmokas į ES biudžetą mokanti Vokietija siekė, kad jos įmokos į EPF būtų bent dalinai mažinamos, atsižvelgiant į jos pačios Ukrainai siunčiamą pagalbą. Nutarimui Berlynas pritarė tik po to, kai buvo pažadėta, kad į tokią dvišalę pagalbą bus atsižvelgta. Tuo metu Prancūzija norėjo užtikrinti, kad fondo lėšos būtų naudojamos pirkti ES pagamintą ginkluotę.
Pagal susitarimą, jei įmanoma, EPF lėšos visų pirma bus skiriamos pirkti ES pagamintus produktus. Tačiau, nesant galimybių įsigyti europietiškų alternatyvų, bus galima pirkti ir užsienyje pagamintas dalis bei produktus.
„Žinia aiški: mes remsime Ukrainą viskuo, ko reikia, kad ji nugalėtų“, – po sprendimo socialiniame tinkle „X“ paskelbė Josepas Borrellis, ES užsienio politikos vadovas.
ES Tarybai rotacijos principu pirmininkaujanti Belgija nurodė, kad ambasadoriai iš 27 Bendrijos šalių iš esmės susitarė dėl plano remti ginklų tiekimą Kyjivui 2024 m.
„Tai dar vienas galingas Europos vienybės ir ryžto siekiant mūsų bendros pergalės įrodymas“, – socialiniame tinkle „X“ džiaugėsi Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras.
Tai pirmas kartas, kai ES sutiko finansuoti ginklų tiekimą kariaujančiai šaliai nuo tada, kai Maskva prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo 2022 m. ES skyrė 6,1 mlrd. Eur iš EPF, daugiausia siekdama kompensuoti dalį valstybių narių Ukrainai siunčiamų ginklų išlaidų.
Briuselis nurodė, kad nuo Maskvos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos pajėgoms remti iš valstybių narių ir ES iždo iš viso skirta apie 28 mlrd. Eur.
