Karo Ukrainoje metinių išvakarėse – Vengrijos akibrokštas
Papildymai visame tekste.
Vengrijos veto, kurio priežastis esą buvo Budapeštui neįtikusi bendro pareiškimo formuluotė, lėmė, kad Europos Komisijos (EK), Europos Vadovų Tarybos (EVT) ir Europos Parlamento (EP) pirmininkai penktadienį paskelbė savo atskirą bendrą pareiškimą.
EVT atstovas atsisakė komentuoti Vengrijos veto motyvus. Be to, vienas neįvardytų „Bloomberg“ šaltinių taip pat užsiminė, kad viena ES narė, kuri nėra NATO narė, taip pat turėjo abejonių dėl kai kurių pareiškimo frazių. Tačiau minimas šaltinis nepasakė, ar ta šalis grasino blokuoti pareiškimą.
„Kaip niekada anksčiau esame vieningi ir ištikimi savo pažadui remti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakoma EVT pirmininko Charles'o Michelio, EK pirmininkės Ursulos von der Leyen ir EP pirmininkės Robertos Metsolos pareiškime.
„Europos Sąjunga ir toliau teiks tvirtą ir neabejotiną politinę, karinę, finansinę, ekonominę, diplomatinę ir humanitarinę paramą, kad padėtų Ukrainai apsiginti, apsaugoti savo žmones, miestus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, atkurti teritorinį vientisumą, susigrąžinti tūkstančius deportuotų vaikų ir užbaigti karą“, – teigė jie.
„Rusija ir jos vadovai mokės vis didesnę kainą už savo veiksmus, – pabrėžiama pareiškime. – Kartu su partneriais esame paskelbę precedento neturinčių sankcijų Rusijai ir prie karo prisidėjusiems asmenims ir toliau esame pasirengę didinti spaudimą Rusijai, kad apribotume jos galimybes kariauti.“
Vengrijos vyriausybė, tuo tarpu, paskelbė atskirą pareiškimą, kuriame paragino „abi puses“ sudaryti paliaubas ir kuriame neminima Rusija.
Vengrijos vyriausybės vadovas Viktoras Orbanas yra sakęs, kad Rusijos negalima nugalėti karine jėga.
VŽ rašė, kad Europos Sąjungos Taryba patvirtino 13–ąjį sankcijų Rusijai paketą. Sankcijos nukreiptos į Rusijos gynybos pramonę ir su ja susijusius asmenis, įskaitant tuos, kurie padeda užtikrinti ginklų tiekimą iš Šiaurės Korėjos.
Vis dėlto bent jau kol kas Rusijos ekonomika demonstruoja atsparumą Vakarų ekonominiam spaudimui, o Kremlius nerodo jokių ženklų, kad keistų kursą dėl karo.
„Bloomberg“ teigimu, priimant sprendimą dėl sankcijų, Budapeštas siekė panaikinti tam tikrus ribojimus keliems Rusijos verslininkams, tačiau šis bandymas nebuvo sėkmingas.
VŽ primena, kad pernai kovą Vengrija sutrukdė paskelbti bendrą ES šalių narių pareiškimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto Rusijos vadovo Vladimiro Putino arešto orderio, todėl Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis vietoje to paskelbė pareiškimą savo vardu. Tiesa, tąsyk Budapeštas šiuos kaltinimus neigė.
