V. Blinkevičiūtė nedalyvaus prezidento rinkimuose, kadencijos sieks EP
„Taip, apsisprendžiau. Su visa atsakomybe, savo gyvenimiška ir politine patirtimi“, – šeštadienį per LSDP konferenciją Vilniuje sakė politikė.
„Įvertinusi šių metų rinkimų svarbą ir siekdama sutelkti Lietuvos piliečius visuotinių iššūkių akivaizdoje, kviečiu ir rekomenduoju palaikyti prezidento G. Nausėdos kandidatūrą artėjančiuose prezidento rinkimuose“, – teigė ji.
Socialdemokratų vadovės teigimu, prezidento Gitano Nausėdos lyderystė „ir vokiečių brigados klausimu, ir NATO viršūnių susitikimo metu bei vykdoma diplomatija karo akivaizdoje kelia pasitikėjimą“, o jo „nuoseklus veikimas atsveria dabartinės valdančiosios daugumos klaidas ir blaškymąsi užsienio ir gynybos politikoje.“
V. Blinkevičiūtės teigimu, prezidento veiksmai sprendžiant klausimus būtų efektyvesni, jei jis turėtų parlamentinės daugumos paramą, todėl, anot jos, būsimų rinkimų siekis – užtikrinti naujos valdančiosios daugumos ir prezidento efektyvų bendradarbiavimą.
„Esu tikra, kad šis sprendimas yra geriausias ir Lietuvai, ir Lietuvos žmonėms, ir socialdemokratams siekiant saugesnės ir socialiai teisingesnės valstybės“, – šeštadienį kalbėjo politikė.
Jos teigimu, šiuo metu Lietuva yra patekusi į „rimtą aklavietę“, dalis žmonių nusivylę „arogantiška, tarpusavyje besivaidijančia ir nuolat besiblaškančia valdančiąja dauguma“.
„Sumaištis ir rietenos, įtampa ir susiskaldymas tarp valdžios šakų – prezidento, Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės – pasiekė kulminaciją. Nėra prielaidų manyti, kad artimiausiu metu situacija gerės“, – tvirtino ji.
Anot LSDP pirmininkės, situacija šalies viduje mažina galimybes veiksmingai užtikrinti visokeriopą piliečių saugumą. Be to, naujų iššūkių kelia tarptautinė padėtis.
Apklausų duomenims, LSDP šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje. Už juos ketina balsuoti maždaug 16–20 proc. rinkėjų. V. Blinkevičiūtė – viena palankiausiai šalyje vertinamų politikų.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.
Ves LSDP sąrašą Europos Parlamento rinkimuose
LSDP patvirtino kandidatų į Europos Parlamento (EP) rinkimus sąrašą, jį ves partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
Antroje sąrašo pozicijoje – partijos pirmininkės pavaduotojas, europarlamentaras Juozas Olekas, trečioje – Seimo narė Orinta Leiputė, ketvirtoje – buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, penktoje – partijos pirmininkės pavaduotoja ir frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė.
LSDP kandidatų EP rinkimuose sąraše toliau reitinguoti Seimo narys Gintautas Paluckas, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė, vienas aprtijos rinkimų programos rengėjų Tadas Vinokuras, Seimo narė Dovilė Šakalienė, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis ir dar dešimt kandidatų.
Socialdemokratai taip pat patvirtino Europos Parlamento rinkimų programą „Pirmaujanti Europa“.
Pagrindinės jos kryptys – piliečių socialinės gerovės stiprinimas, atskirties tarp ES šalių mažinimas, žaliojo kurso įgyvendinimas, didesnis šalių narių bendradarbiavimas sveikatos srityje, NATO ir Europos partnerystės stiprinimas, parama Ukrainai, kokybiškų viešųjų paslaugų kokybės gyventojams užtikrinimas, griežtesnė didžiųjų korporacijų kontrolė dėl piktnaudžiavimo savo padėtimi rinkoje.
„Gyventojų saugumo jausmo ir jų ateities galimybių užtikrinimas – tiek socialine, tiek ekonomine ir gynybine prasme – turėtų tapti svarbiausiu ES politikos prioritetu“, – rašoma programoje.
Joje konstatuojama, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sukelto kainų šuolio Lietuvos žmonės kentėjo labiau nei kitų ES šalių piliečiai, be to, pastaraisiais metais susitraukė jiems prieinamų viešųjų paslaugų tinklas, todėl siūloma didinti Bendrijos biudžetą apmokestinant didžiąsias korporacijas, o surinktas lėšas skirti nelygybei tarp ES šalių narių mažinti.
Šiuo metu socialdemokratams Europos Parlamente atstovauja V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas.
Ne kandidatai, bet pretendentai į kandidatus
Nors apie savo planuojamą dalyvavimą prezidento rinkimuose paskelbė ne vienas politikas, dabartiniame kampanijos etape formaliai kol kas nėra nei vieno kandidato į aukščiausią postą šalyje. Apie tokius savo planus pasiskelbusius priimta laikyti pretendentais į kandidatus.
„Verslo žinios“ primena, kad iki vasario 19 d. tebevyksta prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Tik tie politikai, kurie bus iki tos dienos įsiregistravę kaip kampanijos dalyviai, turės teisę toliau keliauti link kandidato statuso.
Bet ir norintys tapti kandidatais dar turės įveikti nemažai kliūčių, tarp kurių bene svarbiausias – reikalavimas per palyginti neilgą laiką, vos per tris savaites, surinkti mažiausiai 20.000 tvarkingų parašų.
Tad galų gale kandidatų bus gerokai mažiau nei dabar apie savo siekius pareiškiančių pretendentų.
VERSLO TRIBŪNA
Taip buvo ir ankstesniuose rinkimuose. Antai 2019 m. pažadus siekti valstybės vadovo posto paskelbė 17 pretendentų, bet tik 9 sugebėjo surinkti pakankamai parašų ir buvo įregistruoti oficialiais kandidatais. 2014-aisiais pretendentų buvo 12, liko 7 kandidatai.
Yra 11, liks 6–8
„Verslo žinios“ pristato sąrašą vienuolikos politikų ar visuomenės veikėjų, kurie yra iki šios dienos paskelbti galimais pretendentais į prezidentus (sąrašas pateikiamas pagal abėcėlę):
- Zenonas Andrulėnas, prisistatantis kaip visuomeninės organizacijos „Nacionalinė švietimo taryba“ vadovas (išsikelia savarankiškai);
- Giedrimas Jeglinskas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos viceministras (kelia opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);
- Andrius Mazuronis, Seimo pirmininko pavaduotojas (kelia opozicinė Darbo partija);
- Gitanas Nausėda, prezidentas (išsikelia savarankiškai);
- Ingrida Šimonytė, premjerė (kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai);
- Valdas Tutkus, buvęs kariuomenės vadas, generolas (išsikelia savarankiškai);
- Eduardas Vaitkus, gydytojas (išsikelia savarankiškai);
- Aurelijus Veryga, Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras (kelia opozicinė Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjunga);
- Ignas Vėgėlė, teisininkas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas (išsikelia savarankiškai);
- Dainius Žalimas, teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, (kelia valdančioji Laisvės partija);
- Remigijus Žemaitaitis, Seimo narys (kelia opozicinė, neparlamentinė partija „Nemuno aušra“).
Tiesa, Vyriausiosios rinkimų komisijos kol kas nepasiekė prašymai politinės kampanijos dalyviais įregistruoti I. Šimonytę ir R. Žemaitaitį, tačiau VŽ buvo patikintos, jog tai bus padaryta iki vasario 19-osios.
Politologų nuomone, galutiniame kandidatų į prezidentus sąraše šįkart liks 6–8 pavardės.
Sociologinės apklausos rodo, kad G. Nausėda yra šių rinkimų favoritas. Kartu su juo į antrąjį turą gali patekti I. Vėgėlė, I. Šimonytė arba V. Blinkevičiūtė, jeigu ji pastaroji būtų iškelta.
[infogram id="4531c6c1-6eee-45a8-b24a-ed320816ea6f" prefix="fMD" format="interactive" title="Pasirengimo 2024 m. vyksiantiems rinkimams grafikai. 2023 11 15"]