Turkijos parlamentas pritarė Švedijos narystei NATO
Iš 346 posėdyje dalyvavusių parlamentarų 287 pasisakė „už“ Švedijos narystės ratifikavimą, 55 buvo „prieš“, 4 susilaikė, praneša švedų leidinys „Dagens industri“.
Iki balsuojant diskusijos šiuo klausimu tarp parlamentarų vyko apie 4 valandas. Jose, be kita ko, buvo kalbama apie protesto akcijų metu Švedijoje buvusius Korano deginimus ir tai, kad „teroristams leidžiama laisvai vaikščioti Stokholmo gatvėmis“, tačiau pasigirdo ir teigiamų nuomonių.
Pavyzdžiui, Fuatas Oktay, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano AKP partijos, savo kalboje pasisakė už narystę NATO, nes Stokholmas remia Ankaros siekį tapti ES nare, be to, Švedija dabar aktyviau kovoja su terorizmu.
Turkijos parlamentui uždegus žalią šviesą, narystės ratifikavimo procesą uždėdamas parašą dar turės užbaigti R. T. Erdoganas.
Turkija buvo pateikusi ilgą reikalavimų sąrašą Stokholmui. R. T. Erdoganas panaikino savo asmeninius prieštaravimus po to, kai Švedija praėjusiais metais ėmėsi griežtų priemonių prieš kurdų grupuotes, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
Praėjusį mėnesį Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas pritarė Švedijos paraiškai.
Tačiau nuo to laiko R. T. Erdoganas pateikė keletą naujų reikalavimų, įskaitant prašymą, kad Vašingtonas įvykdytų savo pažadą Turkijos oro pajėgoms pristatyti naikintuvų F-16 partiją.
Praėjusį mėnesį R. T. Erdoganas telefonu aptarė savo reikalavimus su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris teigė, kad Turkijos prašymas galėtų sulaukti reikiamo Kongreso pritarimo, jei Švedija įstotų į NATO.
Švedijos kelyje į NATO yra ir dar viena komplikacija, kuri paprastai laikoma antraeile problema, bet tikrai nėra nereikšminga: Vengrija taip pat dar neratifikavo Švedijos paraiškos. Vengrijos vyriausybė yra sakiusi, jog nebus paskutinė neratifikavusi paraiškos. NATO generalinis sekretorius dėjo dideles pastangas, siekdamas užtikrinti, kad Švedijos narystei pritartų Turkija. Tikimasi, kad Turkijai galiausiai nusileidus, Vengrija taip pat nebestabdys naujos narės priėmimo.
VŽ jau rašė, kad antradienį sujudo ir Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras. Jis pakvietė Švedijos kolegą apsilankyti Budapešte ir derėtis dėl šalies narystės NATO. Švedijos atstovai savo ruožtu teigė, kad derėtis nebėra dėl ko.
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Švedija ir Suomija kartu pateikė paraiškas įstoti į NATO. Praėjusių metų balandį Suomija tapo 31-ąja JAV vadovaujamo gynybinio aljanso nare ir maždaug dvigubai padidino NATO sienos su Rusija ilgį. Tačiau Švedijos paraiška užstrigo.
Švedijos narystė NATO itin svarbi Lietuvos ir Baltijos regiono valstybių saugumui. Kai Švedija galiausiai įstos į NATO, ji padės Aljansui sumažinti pažeidžiamumą Šiaurės Vakarų Europoje – Baltijos jūroje.
[infogram id="c8cfa3c7-1bbb-44a9-97b9-492770fefd64" prefix="ggC" format="interactive" title="NATO plėtra: su Suomija 2023 m."]
[infogram id="f297eb0b-bfb1-4952-870c-935de11be246" prefix="O47" format="interactive" title="NATO šalių gynybos išlaidos 2023 m."]
[infogram id="b408c490-6762-46c5-a987-8cd122218ba0" prefix="92L" format="interactive" title="NATO šalys pagal įstojimo datą 2023"]
