Premjerė išvardijo Vyriausybės prioritetus paskutiniams kadencijos metams
„Gyvename tokiais laikais, kai krizės dedasi viena ant kitos. Tad turime tokius polikrizinius laikus. Ir „neapibrėžtumas“ išlieka pagrindinis žodis, kai bandome apibūdinti prognozes 2024-iems“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ji priminė, kad 2020 m. pabaigoje, kai pradėjo dirbti dabartinis trijų centro dešinės partijų suformuotas ministrų kabinetas ir kai buvo rengiama Vyriausybės programa, „buvo pandeminiai iššūkiai, bet nebuvo nei karo Ukrainoje, nei nelegalios migracijos padidėjusio srauto, skatinamo kaimyninės autokratijos“.
Tad Vyriausybei teko skubiai atsižvelgti į naujai atsirandančius iššūkius.
„Tad turėjome trejus kadencijos metus ir penkis biudžetus. Tai tik įrodo, kad situacija gali būti kitokia, nei atrodo iš pradžių. Turi būti pasirengęs keisti tas sąlygas, koreguoti veiksmus. 2021 m. su pandemija susiję reikalai privertė koreguoti biudžetą, 2022 m. karas Ukrainoje. Šiemet tokios korekcijos išvengėme, bet tai nereiškia, kad neturėjome ar neturėsime įtampų“, – pastebėjo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie artėjančius 2024-uosius premjerė išskyrė kelis klausimus, kuriems Vyriausybė skirs didžiausią prioritetą.
„Žinoma, sieksime įgyvendinti kiek įmanoma maksimaliai savo programą. Šalia to teks ir spręsti einamąsias problemas. Ir čia pirmiausia būtina stiprinti krašto apsaugą, kas akivaizdu, yra, buvo ir bus Vyriausybės prioritetas. Turime maksimaliai pasistūmėti įgyvendindami karinio mobilumo ir vokiečių brigados įsikūrimo projektus. Ir Lietuvos kariuomenės modernizavimas irgi yra labai svarbus projektas, nes negalime vien tik sėdėti ant nusiraminimo kėdutės ir kliautis, kad tik sąjungininkai mus padės“, – pastebėjo ministrė pirmininkė.
Kitas prioritetas – energetika, energetinis saugumas: „Vis dar tebepriklausome BRELL žiedui, bet jau turime sutarimą ir datas, kada iš jo išeisime. Bet ne tik tai. Energetikos krizė, kurią buvo sukėlęs Putinas, parodė, kad net jeigu turime alternatyvas, tai net ir iš draugiškų šalių gauti energetinius išteklius tampa sudėtinga ar brangu. Tad šie įvykiai įrodo, kad energetika, jos saugumas yra svarbus geopolitinio saugumo veiksnys.“
I. Šimonytė priminė, kad kitąmet Lietuvoje vyks treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo.
Ji išskyrė EP rinkimus, kurie „paprastai nurašomi kaip neįdomūs“.
„Bet šįkart nuo jų priklausys ir visos ES ateitis bei Europos pozicija globaliu mastu. Taip pat priklausys ir pačios ES vykdoma politika kai kuriose srityse, tarp jų ir migracijos. Kad tai yra rimta problema, parodė ir pastarųjų Nyderlandų rinkimų rezultatai. Tai tikras skambutis Europai. Matyt, šie EP rinkimai, o ir apskritai visi trys rinkimai Lietuvoje taps gana dėkinga terpe reikštis antiliberaldemokratiniams politikams. Bet turime ginti ir laisvę, ir demokratiją, ir savo gyvenimo būdą, nes tik tai užtikrina ne tik laisvąją rinką, bet ir ekonomikos plėtrą bei apskritai visuomenės gerbūvio didinimą“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė.
Ji taip pat pastebėjo, kad nuo kitų metų įsigalioja visi priimtieji teisės aktai, kurie numato valstybės tarnybos reformą. Taip pat pabrėžė, kad pokyčiai vyksta ir kitose srityse – švietime, sveikatos apsaugoje ir kitur.
Premjerė vylėsi, kad kitą savaitę Seimas priims 2024 m. biudžetą.
„Čia kai kas keičiasi. Grįžta 3% BVP deficito taisyklė. Nebuvo lengva į jį tilpti. Ir visame šiame procese labiausiai nuliūdino net ne tas šimtų milijonų pageidavimų koncertas, kuris būna beveik kasmet, bet tai, kad mums vis dar sunku laikytis pasiektų susitarimų. Čia aš kalbu apie mokytojus, kurie labai aktyviai protestuodami reikalauja dar didesnių atlyginimų nei kad buvo žadėta ir sutarta anksčiau – pasiekti, kad vidutinis jų atlyginimas būtų 130% vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat paminėčiau ir tuos, kurie garsiai reikalavo laikinąsias lengvatas taikyti neribotai“, – įvardijo I. Šimonytė.
Ji taip pat priminė, kad jau kurį laiką „gyvename visiškai kitokioje palūkanų aplinkoje“, kas irgi turi įtakos formuojant ir įgyvendinant biudžetą.
Vyriausybės vadovė neabejojo, kad rinkiminiai metai nulems, kad „turėsime daug ir aktyvios retorikos“.
„Tiesa, po rinkimų, kai ištinka atsakomybė už valstybę ir jos žmones, tuomet paprastai ir retorika keičiasi, ir priimami blaivesni sprendimai, netgi jeigu iki rinkimų kalbėta kur kas garsiau ar aštriau“, – pastebėjo I. Šimonytė.
Apibendrindama premjerės paminėjo, kad kitąmet Lietuvą ir jos ekonomiką toliau lydės neapibrėžtumas, tad biudžetas turės jausti saiką.
„Bet pagrindinis dalykas, kurio vilčiausi, yra susitarimas ir tvirtas jų laikymasis“, – nurodė ji.
