Susivienijusi Lenkijos opozicija užsitikrino daugumą

Atnaujinti rezultatai, suskaičiavus 99% balsų

Rezultatai parodė, kad valdančioji nacionalistinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) su 35,6% balsų pirmauja, bet kartu su vienintele galima koalicijos partnere „Konfederacija“ nesurenka daugumos, o D. Tusko Pilietinė koalicija, „Trečiojo kelio“ ir Kairiųjų partijos kartu yra surinkusios 53,5% balsų.  

Oficialių rezultatų tikimasi vėliau antradienį.

Tiesa, PiS kol kas oficialiai teigė, kad vis tiek bandys suformuoti vyriausybę, jeigu to paprašys prezidentas Andrzejus Duda. 

A. Duda: demokratinės brandos įrodymas 

Lenkijos prezidentas išvakarėse vykusius parlamento rinkimus pavadino demokratinės brandos įrodymu.

A. Duda teigė, kad visuotiniuose rinkimuose dalyvavo „milžiniškas rinkėjų skaičius“, kuris, pasak jo, buvo didžiausias per visą ilgą laisvos, nepriklausomos ir suverenios Lenkijos istoriją.

Pirmadienį Valstybinės rinkimų komisijos paskelbtais preliminariais duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė daugiau kaip 70%. Lenkijos prezidentas ragino lenkus dalyvauti balsavime, ir dėkojo už jų dalyvavimą, ypač už tai, kad balsavimas vyko tvarkingai ir taikiai, nepaisant didelio rinkėjų aktyvumo.

A. Duda pabrėžė, kad dėl rinkimų būta „daug baimių“.

„Jūs žinote, kad yra karo padėtis, kad už mūsų rytinės sienos vyksta karas, kad turime hibridinę ataką iš Baltarusijos, kad buvo labai daug potencialių galimybių įvairiais būdais kištis į mūsų rinkimus“, – sakė jis ir padėkojo visiems, kurie užtikrino Lenkijos saugumą.

Jis teigė, kad kiekvieni rinkimai „yra savotiškas išbandymas, kiek demokratiška visuomenė, brandi visuomenė, kiek mes esame tvirti kaip visuomenė“.

A. Duda taip pat sakė, kad svarbu sulaukti oficialių galutinių rinkimų rezultatų, kuriuos tikimasi paskelbti antradienio popietę.

D. Tuskas skelbia apie populistų viešpatavimo Lenkijoje pabaigą.

Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas po sekmadienį įvykusių šalies parlamento rinkimų pareiškė, kad „Teisės ir teisingumo“ (PiS) viešpatavimas šalyje yra baigtas.

„Šitas niūrus laikotarpis baigtas, „Teisės ir teisingumo“ viešpatavimas baigtas“, – sakė opozicinės Piliečių platformos lyderis.

Jis pridūrė, kad „laimėjo Lenkija, laimėjo demokratija“.

„Demokratijos ir liberalizmo triumfas“

Piotras Buras, „European Council on Foreign Relations“ Varšuvos biuro vadovas, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad, nors rezultatai vis dar skaičiuojami, tai kad 52% lenkų palaikė tris demokratiniu keliu Lenkiją sukti pasirinkusias partijas, yra gera naujiena Europai.

„Šie rinkimai yra demokratijos ir liberalizmo triumfas. Rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per visą Lenkijos demokratijos istoriją po 1989 m. Rinkėjai parodė, kad jiems rūpi šalies ateitis ir jie nori ją kurti. O opozicija laimėjo šiuos rinkimus, nepaisant to, kad jie buvo labai nesąžiningi: valdančioji partija savo naudai naudojo finansinę ir institucinę valstybės galią, tačiau nesugebėjo pasiekti sėkmės“, – teigia P. Buras.

Anot eksperto, opozicijos pergalę lėmė didėjantis visuomenės nuovargis nuo PiS vyriausybės, neapsiribojant tik grupėmis, paprastai remiančiomis liberalus.

 „Spalio pradžioje atliktoje apklausoje 61% lenkų teigė, kad norėtų, jog vyriausybė pasikeistų. Tik 24% buvo visiškai tikri, kad nori, jog PiS liktų valdžioje. Blogėjanti ekonominė padėtis, didelė infliacija ir vyriausybės nekompetencija yra pagrindinės PiS pralaimėjimo priežastys“, – vardijo ekspertas.

Tiesa, ekspertas pabrėžia, kad opozicijos lauks daug iššūkių.

„Pagrindinis artimiausias naujosios vyriausybės tikslas bus pašalinti PiS žmones iš valstybės institucijų, valstybinių įmonių ir visuomeninės televizijos. Liberalų pažadas – kuo greičiau atkurti teisinę valstybę ir pasiekti, kad ES įšaldytos lėšos būtų kuo skubiau išmokėtos. Tačiau net ir visiškai kontroliuodama parlamentą naujoji vyriausybė susidurs su didžiulėmis kliūtimis. Lenkijos prezidentas A. Duda gali vetuoti kiekvieną teisės aktą, o naujoji vyriausybė neturės daugumos reikalingos jo veto atmetimui. Be to, dažnai bus neįmanoma atšaukti PiS reformų, neatsidūrus ties teisėtumo riba“, – įsitikinęs P. Buras.

D. Tuskas paveldėtų ir labai sudėtingą ekonominę padėtį. Prognozuojama, kad ateinančius dvejus metus infliacija išliks didelė, o valstybės finansiniai ištekliai yra įtempti dėl didelių išlaidų. Valstybės skola yra rekordiškai didelė – 1,5 trln. PLN.