2023-10-04 18:12

Konstitucinis Teismas: galimybių pasas neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas, viduryje – pirmininkas Gintaras Goda. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Konstitucinis Teismas, viduryje – pirmininkas Gintaras Goda. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Per pandeminius ribojimus prieš porą metų veikęs galimybių pasas neprieštaravo Konstitucijai. Taip trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs bylą dėl galimybių paso ribojimų per karantiną konstitucingumo.

Papildyta Konstitucinio Teismo argumentacija

Šis KT verdiktas reiškia, kad, jeigu ateityje kiltų pandeminės ar kitokios krizinės situacijos, reikalaujančios įvesti tam tikrus ribojimus visuomenei, Vyriausybė ir vėl galėtų pasinaudoti tokiu instrumentu kaip galimybių pasas.

Ištirti 2021 m. vasarą priimtų ir iki 2022 m. vasario galiojusių teisės aktų, numatančių galimybių paso įvedimą bei jo taikymo tvarką, atitikimą Konstitucijai paprašė Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, sustabdę baudžiamąsias bylas dėl svetimu galimybių pasu pasinaudojusių žmonių.

Prašyta įvertinti Vyriausybės nutarime „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvusias nuostatas, kuriomis įtvirtinti reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kad galėtų gauti tam tikras paslaugas. 

KT pažymėjo, kad, „pagal tuo metu turėtus mokslinius duomenis, Vyriausybė turėjo pagrindo manyti, jog pasiskiepijusių, persirgusių ar turinčių neigiamą testo rezultatą asmenų, ir šių kriterijų neatitikusiųjų galimybės užsikrėsti COVID-19 liga buvo nevienodos – atitikę šiuos kriterijus tuo metu galėjo būti laikomi keliančiais mažesnę riziką užsikrėsti šia liga ar ją platinti“.

„Todėl, siekdama išvengti didesnės žalos, be kita ko, ir grėsmės asmenų sveikatai, Vyriausybė galėjo nuspręsti nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tose vietose, kuriose žmonių susibūrimų tikimybė yra didesnė, paslaugų teikimas yra ribojamas asmenims, neatitikusiems ginčytame Vyriausybės nutarime nustatytų kriterijų“, – akcentuojama Teismo pirmininko Gintaro Godos paviešintame verdikte.

KT konstatavo, kad, „nustatydama tokį teisinį reguliavimą, Vyriausybė siekė įgyvendinti valstybės funkciją rūpintis žmonių sveikata ir pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kuri buvo nulemta užkrečiamos COVID-19 ligos plitimo visuomenėje ir dėl kurios kilo grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei“.

„Ginčytu nutarimu Vyriausybė įgyvendino Civilinės saugos įstatymo įtvirtintą pavedimą paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl padėties, kuri kelia ar gali sukelti staigų didelį pavojų, be kita ko, gyventojų gyvybei, sveikatai, įvertinti situaciją ir nustatyti konkrečius ūkinės veiklos laisvės apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, kurių taikymo pasekmes neišvengiamai patyrė ne tik ūkinės veiklos subjektai, bet ir asmenys, kurie naudojosi vykdant ūkinę veiklą teikiamomis paslaugomis ar kitaip buvo aptarnaujami“, – pabrėžė Teismas.

Vadinasi, anot jo, nėra pagrindo teigti, kad buvo nustatyti tokie asmenų teisių ir laisvių ribojimai, kurių nebuvo numatyta įstatyme.

KT nutarime pabrėžiama: „Siekiant konstituciškai pateisinamo visuomenės sveikatos apsaugos tikslo, atsižvelgus į turimą mokslinę informaciją galėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį laikinai asmenys, pasiskiepiję nurodyta vakcina, turintys neigiamą tam tikro tyrimo rezultatą ar persirgę šia liga, palyginti su asmenimis, kurie neatitiko šių kriterijų, galėjo būti traktuojami skirtingai.“

Tam esą ir pasitarnavo įvestasis galimybių pasas. Juo, pasak Teismo, „buvo sudarytos prielaidos užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiama kitų asmenų teisė į sveikatos apsaugą“, taip pat leista „išvengti griežtesnių ribojimų nustatymo ir didesnių ūkinės veiklos suvaržymų“.

Galimybių pasas koronaviruso pandemijos valdymo metu leido asmenims vykdyti ūkinę veiklą, dalyvauti kultūros, pramogų, sporto renginiuose, festivaliuose, mugėse. Asmenys, neatitikę tam tikrų reikalavimų ir neturėję galimybių paso, šių paslaugų gauti negalėjo ir buvo apriboti.

Galimybių pasą galėjo gauti tik tie asmenys, kurie buvo pasiskiepiję nuo kovido arba persirgę ir dėl to įgiję šio viruso antikūnų.

Pareiškėjai Kauno ir Vilniaus teismai dėl ginčijamų Vyriausybės nutarimo nuostatų konstitucingumo į KT kreipėsi sustabdę baudžiamąsias bylas, nagrinėtas pagal nuteistų asmenų apeliacinius skundus. Kaune byla nagrinėjama dėl asmens, nuteisto už bandymą su svetimu galimybių pasu patekti į prekybos centrą, Vilniaus teisme – dėl asmens, tokiu pat būdu bandžiusiu patekti į kokteilių barą.

KT jau yra baigęs kelias bylas dėl karantino metu galiojusių ribojimų. Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijai neprieštaravo reikalavimas darbuotojams testuotis dėl COVID-19 ligos, karantino metu galioję grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimai.

52795
130817
52791