Technologijų sektoriaus lyderiai: lietuvių alkis duoda rezultatą, to reikia neprarasti
„Sektorių lyderiai“ reitinguojami remiantis 2024 m., t. y. paskutinių visų kalendorinių metų, finansiniais duomenimis. Tame pačiame sektoriuje veikiančios įmonės lyginamos tarpusavyje.
Šiemet sektorių lyderių TOP 10 skelbiame abėcėlės tvarka, o 5-ių pagrindinių (prekybos, pramonės, logistikos, technologijų bei statybos) sektorių nugalėtojus apdovanosime tradicinės „Verslo žinių“ su „Swedbank“ organizuojamos konferencijos „Verslas 2026“ metu. Šioje konferencijoje savo įžvalgomis dalinsis ir dalis technologijų lyderių sąraše minimų įmonių vadovų ir įkūrėjų. O šiandien skelbiame dešimtuką abėcėlės tvarka.
Įmanoma kurti Europoje
Thomas Plantenga, „Vinted“ vadovas ir 2024 m. „Verslo žinių“ Metų CEO, atsiųstame komentare teigė, kad pernai kompanija pasiekė „stiprų, pelningą augimą“ ir išplėtė veiklą į naujas šalis ir produktų kategorijas.
Pastaruoju metu Europoje daug kalbama apie Senojo žemyno konkurencingumą bei prarandamą aktualumą technologijų lenktynėse tarp JAV ir Kinijos, visgi T. Plantenga ne kartą akcentavo „Vinted“ siekį įrodyti, kad globalias technologijų kompanijas galima kurti iš Europos, konkrečiai – Lietuvos.
„Vinted“ yra įrodymas, kad Europoje įmanoma sėkmingai plėtoti technologijų verslą, kuris kartu yra ir reikšmingas, ir finansiškai tvirtas. Atsižvelgdami į rinkos potencialą, žinome, kad mūsų laukia didžiulės galimybės ir daug darbo“, – sako T. Plantenga.
„Vinted“ pirmą kartą į „Verslo žinių“ technologijų sektoriaus lyderių sąrašą pateko pernai, kai 2023 m. apatinėje finansinės ataskaitos eilutėje užfiksavo grynąjį pelną. „Vinted“ į Lietuvą iš esmės atnešė Silicio slėnyje išpopuliarėjusią technologijų kompanijų veiklos koncepciją, kai jauni startuoliai gana ilgą laiką auga „avansu“, finansuojami rizikos kapitalistų pinigais, ir tik vėliau, pasiekę didelę veiklos skalę, tampa pelningi.
T. Plantenga anksčiau VŽ buvo sakęs, kad net ir tada, kai „Vinted“ per metus „sudegindavo“ daug pinigų, jis niekada neabejojo, jog šis modelis veikia.
Tuo metu startuoliu tikrai negalima pavadinti AB „Telia Lietuva“, kuri pernai, kaip ir visa „Telios“ grupė, išgyveno didelius pokyčius. Pagal pakeistą valdysenos modelį, Švedijos „Telia Company“ decentralizavo veiklą, perkeldama didesnę dalį atsakomybių vietiniams padaliniams. Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuvos“ vadovė, teigia, kad pirmojo 2025 m. pusmečio rezultatai parodė, jog pokyčiai buvo reikšmingi ir kryptingi.
„Artimiausiu laikotarpiu „Telia Lietuva“ išlieka susitelkusi į strateginių investicijų įgyvendinimą. Vienas prioritetų – 5G tinklo plėtra. Klaipėdos uoste pradėtas testuoti pirmasis Lietuvoje privatus 5G tinklas, skirtas automatizuotiems procesams, daiktų internetui ir realiojo laiko duomenų perdavimui“, – VŽ teigia G. Kaminskaitė-Salters.
Pasak jos, per likusią šių metų dalį ir 2026-aisiais didžiausi iššūkiai bus susiję su augančia konkurencija, fiksuotojo ryšio mažėjimu bei poreikiu išlaikyti aukštą investicijų grąžą.
„Taip pat svarbu užtikrinti saugų ir tvarų tinklo plėtojimą bei prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių. „Telia“ investuoja į fiksuotojo tinklo modernizavimą ir kritinės infrastruktūros saugumą, kad ryšys būtų užtikrintas net ekstremalių situacijų metu“, – sako „Telia Lietuvos“ vadovė.
Alkis duoda rezultatų
Šiemet pirmą kartą į dešimtuką pateko „360 IT“, „Nord Security“ įmonė Lietuvoje. „360 IT“, remiantis Registrų centrui pateiktomis ataskaitomis, pernai gavo 197,9 mln. Eur pajamų, 27,2% daugiau nei užpernai, o jos grynasis pelnas didėjo 9%, iki 37,7 mln. Eur.
Tomas Okmanas, „Nord Security“ vienas įkūrėjų ir vadovas, sako, kad bendrovė investavo į inovacijas bei naujus sprendimus ir vien 2024 m. išleido net tris naujus produktus, pavyzdžiui, eSIM paslaugą „Saily“.
Jis teigia, jog „Nord Security“ artimiausiu metu turėtų išlaikyti panašų augimą.
„Vadovų komanda yra išsikėlusi tikslą tapti didžiausia globalia kibernetinio saugumo grupe vartotojų segmente, ir praėjusiais metais kryptingai prie to artėjome“, – VŽ komentuoja T. Okmanas.
Pasak jo, Lietuvoje susikūrė stipri startuolių bendruomenė su daug talentingų vietinių specialistų, kurie savo darbu konkuruoti gali visame pasaulyje.
„Mums reikia dėti pastangas išlaikyti šiuos talentus ir pritraukti naujų kurti globalius produktus būtent Lietuvoje. Potencialo tikrai yra. Tiems, kurie nori gyventi čia, bet kartu ir prisidėti prie produktų kūrimo, kurie yra naudojami milijonų žmonių visame pasaulyje, dabar yra geriausias metas tai daryti“, – teigia T. Okmanas.
„Lietuviams būdingas savo vertės įrodymo alkis duoda daug rezultatų, bet tą veržlumą reikia išlaikyti. Kai bendraujame su technologijų įmonių vadovais ar investuotojais iš didžiųjų rinkų, stipriai jaučiasi, kad greito plėtojimo tempo niekas neketina mažinti“, – tęsia jis.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvos mokslas vis labiau matomas pasaulyje – šiemet net šeši Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai pateko į prestižinį Stanfordo universiteto sudaromą daugiausiai cituojamų pasaulio tyrėjų sąrašą. Į jį įtraukiami vos 2 proc. iš daugiau kaip aštuonių milijonų aktyvių mokslininkų visame pasaulyje.
Praeitų metų rudenį oficialiai atidarytas ALEX Kauno inovacijų parkas jau tapo vienu ryškesnių ambicingos Kauno ateities simbolių. Pirmųjų investuotojų sulaukęs parkas žengia sekantį žingsnį: investuotojams uždegta žalia šviesa – jie kviečiami teikti paraiškas dėl įsikūrimo plyname lauke esančiuose sklypuose su paruošta antžemine ir požemine infrastruktūra.
Europos Komisijos duomenimis per pastarąjį dešimtmetį informacinių ir ryšių technologijų specialistų dalis Lietuvos darbo rinkoje padvigubėjo ir net pranoko ES vidurkį – 2024 metais šie specialistai sudarė 5,3 proc. visų dirbančiųjų, kai ES vidurkis siekia 5 proc. Lankomiausio darbo portalo CVbankas.lt statistika atskleidžia, kad per pastaruosius metus kandidatų į vieną IT poziciją padaugėjo 9 proc., o lyginant su 2023 metais – net 40 proc. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ilgus metus apie IT specialistų trūkumą kalbėję darbdaviai dabar galėtų džiaugtis didesniu pasirinkimu, tačiau jie tvirtina, kad tinkamų, specifinius įgūdžius ir kompetencijas turinčių darbuotojų rasti vis dar sunku.
Vienas žinomiausių pasaulio aukštųjų mokyklų reitingų „QS World University Rankings“ jau ketvirtus metus skelbia „QS Sustainability“ reitingą. Šio reitingo tikslas – vertinti universitetų indėlį skatinant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
Nauja vienaragių tendencija
Jau ne pirmus metus technologijų sektoriaus lyderių dešimtuke atsiduria „Gurtam“, prieš porą dešimtmečių Baltarusijoje įkurta, tačiau po 2020 m. įvykių šioje šalyje į Lietuvą savo pagrindinį biurą iškėlusi bendrovė.
Ši įmonė kuria programinę įrangą telematikos prietaisams – tai reiškia, kad telematikos prietaisus gaminanti „Teltonika“ yra ne „Gurtam“ konkurentė, o labiau partnerė. Pernai per 40 mln. Eur pajamų gavusi „Gurtam“ išaugo be išorės investicijų – kaip VŽ sakė Aliaksejus Ščiurko, vienas bendrovės įkūrėjų ir vadovas, taip atsitiko todėl, kad investicijų paprasčiausiai niekas nesiūlė.
„Gurtam“, kaip ir dauguma technologijų bendrovių, atidžiai stebi ir investuoja į DI. Pasak A. Ščiurko, taiklesnė strategija plėtojant panaudojimą yra ne investuoti į vieną „superprotingą“ DI, tačiau į pavienius procesus.
„Mano nuomone, po 2 metų kompanijos, kurios investavo į DI, pradės įgauti konkurencinį pranašumą, – VŽ sako A. Ščiurko. – Per artimiausius 5 metus atsiras žmonių, kuriančių produktus su DI technologijoms, kurie konkurencinėje kovoje „nužudys“ kitas kompanijas.“
DI naujų galimybių atnešė ir „Nord Security“ įkūrėjams – T. Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas praėjusių metų pabaigoje įkūrė naują DI infrastruktūros startuolį „Nexos.ai“, kuris vos po kelių mėnesių veiklos sugebėjo pritraukti 8 mln. Eur investiciją iš garsių rizikos kapitalo fondų bei technologijų vadovų.
Tai – ir galimybė, ir grėsmė. Kaip pažymi T. Okmanas, naujausios vienaragių tendencijos rodo, kad technologijų kompanijos dėl DI dabar tokį augimą, kuriam anksčiau reikėdavo itin daug žmonių ir daug darbo, pasiekia gerokai greičiau, su mažesnėmis komandomis.
„Kartu tai ir reiškia, kad konkurentų gali atsirasti staigiau ir vytis greičiau, todėl nuolat turi būti pasirengęs pokyčiams ir reaguoti į industrijos naujienas“, – sako jis.
Anot G. Kaminskaitės-Salters, DI sprendimus aktyviai naudoja ir „Telia“.
„DI sprendimai „Telioje“ jau dabar kuria apčiuopiamą vertę – tiek gerinant klientų patirtį, tiek efektyvinant veiklą. AI padeda automatizuoti pasikartojančias užduotis, greičiau identifikuoti tinklo sutrikimus, prognozuoti klientų poreikius ir efektyviau paskirstyti žmogiškuosius išteklius. Tai leidžia darbuotojams sutelkti dėmesį į strategines veiklas, o klientams – gauti greitesnį ir tikslesnį aptarnavimą“, – teigia G. Kaminskaitė-Salters.
