Darbostogų tendencijos 2026: planuoti būtina iš anksto

„Įmonės jau dabar turi planuoti 2026-ųjų išvykas, nes populiariausios kryptys pildosi iš anksto. Jeigu nespėjate rezervuoti erdvių bent prieš pusmetį, rizikuojate rinktis kompromisinius variantus. Tokiu atveju negaunate to, kas šiandien lemia darbostogų vertę – erdvės, pritaikytos dirbti, ir programos, kuri padeda komandai augti. 2026 m. matysime dar daugiau specializuotų lokacijų ir teminių programų, todėl pagrindinė užduotis yra ne tik surasti vietą, bet ir pasirinkti turinį, kuris kuria vertę organizacijai,“ – sako Giedrė Kunigonė, darbostogų organizavimo komandos „OnWorkation by AirGuru“ vadovė. Pasak jos, 2026-iesiems galima išskirti tris esmines darbostogų tendencijas.

Tendencija nr. 1: tematinės darbostogos: ne tik pramogos, bet ir turinys

Komandos nebenori tik poilsio ar bendrų pramogų. Įmonės perka turinį – aiškius mokymų modulius, kviestinius pranešėjus, dirbtuves ar strategines sesijas. 2025 m. išryškėjusi ir kitąmet aktuali būsianti tendencija –  personalizacija ir turinio kokybė tampa pagrindiniu veiksniu planuojant biudžetus darbostogoms.

Populiariausios temos 2026-iesiems – dirbtinio intelekto pritaikymas kasdieniuose procesuose ir darbuotojų gerovė bei sveikatingumas. Vienose išvykose numatomi DI įrankių mokymai, kitose akcentuojamos rūpesčio savimi programos: streso valdymas, miego higiena, fizinis aktyvumas ar mityba.

„Darbostogos tampa platforma, kurioje įmonės ne tik ilsisi, bet ir išbando naujas idėjas. Pastaraisiais metais pastebime, kad komandos nori temų, kurios iš tiesų aktualios darbui. Pavyzdžiui, DI – kaip jį praktiškai taikyti procesuose,  kokios yra etinės ribos. Arba darbuotojų gerovė – nebe „viena SPA procedūra“, o visa ilgojo savaitgalio ar savaitės programa. Mano patarimas: 2026 m. programą rinkitės taip pat atsakingai, kaip renkatės strateginius mokymus – kas pranešėjai, kokie užsiėmimai, kaip matuosite grąžą. Kitaip rizikuojate, kad išvyka liks tik kaip graži nuotrauka socialiniuose tinkluose,“ – sako G. Kunigonė.

Tendencija nr. 2: „Retreat“ ekonomika: grąža tampa svarbiausia

Darbostogoms tampant būtinu organizacijų atributu, vis dažniau atsiranda klausimų ne tik apie pramogas ar kryptis, bet ir jų grąžą: kaip ją matuoti?

„Šiandien klausimas nebe „ar daryti darbostogas“, o „kaip jos atsipirks?“. Vadovai vis dažniau klausia: kokia yra ROI, kaip pamatuoti naudą. Atsakymas – aiškus: reikia turinio ir aiškių rodiklių. Jei užsakoma keturių dienų programa su DI dirbtuvėmis ar sveikatinimo užsiėmimais, grąža matuojama ne tik emocijomis, bet ir pokyčiais darbe. Mano patarimas – 2026 m. planuose nenumokite ranka į matavimo kriterijus. Jei darbostogos lieka tik pramoga, biudžetą pagrįsti sunku. Jei jos tampa proceso dalimi, klausimas „ar verta?“ išnyksta savaime. Darykite darbuotojų jausenos tyrimus, matuokite rezultatų pokyčius po darbostogų, skaičiuokite darbuotojų kaitos indeksus,“ – aiškina G. Kunigonė.

Tendencija nr. 3: specializuoti viešbučiai ir „workation“ kaimai

Jei anksčiau pakakdavo patogaus viešbučio su baseinu ir stabilaus interneto ryšio, šiandien komandos ieško vietų, kur darbas, poilsis ir bendrystė dera be pastangų. Tokiose lokacijose greta darbo zonų atsiranda erdvės neformaliems pokalbiams, bendroms vakarienėms, judėjimui ir gamtai, kad dienos ritmas natūraliai keistųsi nuo susitikimų iki komandos laiko.

Vienas pavyzdžių – „Workation Village“ Italijos Šiaurėje: ne viešbutis, o visas kaimelis, galintis priimti iki 200 žmonių. Greta salių strateginėms sesijoms čia suplanuotos kūrybinės dirbtuvės, kulinarinės veiklos, degustacijos, pasivaikščiojimai kalnuose – viskas tam, kad komanda ne tik produktyviai dirbtų, bet ir atsigautų, susikalibruotų, susikurtų bendrų patirčių.

„2026 m. kryptis – „work & restore“, o ne vien „work“. Vertę kuria vietos, kur dienos struktūra pati kviečia į balansą: ryte – darbinės užduotys, po pietų – lengvos komandos veiklos, vakare – bendras ritualas (vakarienė, pasivaikščiojimas, degustacija). Todėl renkantis lokaciją patariu klausti ne tik „ar yra Wi-Fi ir baseinas“, o „ar šita vieta padeda komandai atsijungti nuo ekrano ir stiprinti komandą?“. Tokios vietos kaip „Workation Village“ veikia būtent taip – jos sukuria natūralų darbo ir poilsio ritmą, o ne tik suteikia salę ir kambarius,“ – sako Giedrė Kunigonė.

Praktiniai patarimai 2026 m. planams

Norint užsitikrinti tinkamiausias vietas, verta planuoti bent 6–12 mėn. į priekį – ypač specializuotas darbostogų lokacijas Italijoje ar kitas uždaras erdves, kur vietų skaičius ribotas.

„Klaida, kurią vis dar daro kai kurios įmonės – planuoti darbostogas likus keliems mėnesiams. Tai reiškia, kad belieka tik antrieji pasirinkimai. 2026-iesiems jau turime užsakymų, kurie buvo rezervuoti prieš metus. Mano rekomendacija: pirmiausia – vieta, tada – turinio architektūra,“ – pabrėžia G. Kunigonė.

Pasak jos, darbostogos iš prabangos virto nauja darbo higiena. Įmonės, kurios planuoja 2026-ųjų programas, ieško erdvių, sukurtų darbui, ir turinio, kuris tiesiogiai prisideda prie strateginių tikslų.

„Jei komanda jaučia, kad darbdavys investuoja į jų laiką, komfortą ir žinias – tai kuria lojalumą, motyvaciją ir įmonės reputaciją. Kas pirmieji sugeba pasiūlyti kokybišką erdvę ir autentišką turinį, tie laimi talentų rinkoje. 2026-uosius planuokite kaip strateginį projektą – su aiškiais tikslais, biudžetu ir grąžos kriterijais,“ – reziumuoja G. Kunigonė.