Rusija tiekia kviečius Afrikos sąjungininkui Maliui

Žinia apie siuntas pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija nutraukė susitarimą, leidžiantį Ukrainai – vienai didžiausių kviečių gamintojų pasaulyje – eksportuoti grūdus iš Juodosios jūros uostų. Afrikos šalys buvo vienos iš tų, kurias labiausiai paveikė maisto kainų kilimas, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, rašo „Bloomberg“.
50.000 tonų grūdų siunta, skirta Maliui, iš Rusijos atgabenta į Konakrio uostą Naujojoje Gvinėjoje maždaug prieš mėnesį, telefonu iš sostinės Bamako sakė Malio užsienio reikalų ministerijos atstovas Alfousseyni Sidibé.
„Kviečiai buvo parduoti penkiems skirtingiems malūnams. Kita 25.000 tonų siunta yra Konakryje ir netrukus turėtų atvykti į Bamaką.“, – sakė Salifas Fofana, Malio grūdų malūnų asociacijos pareigūnas.
Pigūs grūdai
Kaip rašo „Africa Intelligence“, kviečiai į Malį tiekiami maždaug 220 USD už toną. Tai gerokai mažesnė už Europos grūdų kainas, kurios šiuo metu yra apie 292 USD už toną.
Rusijai pasitraukus iš susitarimo dėl grūdų ir ėmus aktyviai atakuoti Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, rinkoje augo grūdų kainos.
VŽ anksčiau rašė, kad Rusija skelbiasi perimsianti grūdų tiekimą Afrikos žemynui iš Ukrainos, todėl nemato reikalo atnaujinti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus.
„Rusija ir toliau energingai stengsis tiekti Afrikai grūdus, maisto produktus, trąšas ir kitas prekes“, – sakoma V. Putino pareiškime, paskelbtame Kremliaus interneto svetainėje.
Rusijai perėmus grūdų tiekimą, o ES taikant ribojimus ukrainietiškiems grūdams, smarkiai nukentėtų Ukrainos žemės ūkis, kuris yra viena pagrindinių ekonomikos palaikymo šakų šalyje. Tuo tarpu kaimyninės ES šalys ragina pratęsti importo ribojimus, kad nebūtų sutrikdyta jų pačių rinka. Ukraina sprendimą riboti importą vadina diskriminaciniu ir net žada imtis atsakomųjų priemonių.
Rusija padeda malšinti sukilimą
Malis kovoja su džihadistų sukilimu ir augančiu žmonių, kuriems trūksta maisto, skaičiumi dėl nesaugumo ir nepastovių oro sąlygų.
Grūdų siuntos atkeliauja šalies karinei vyriausybei nutraukus ryšius su buvusiais Vakarų sąjungininkais ir šliejantis prie Rusijos.
Praėjusiais metais Prancūzija išvedė iš šalies tūkstančius karių, o 13.000 žmonių Jungtinių Tautų misija pasitrauks iki sausio mėnesio, nes pareikalavo Malio vyriausybė. Pasak Tarptautinės krizių grupės, daugiau nei 1000 kovotojų iš Rusijos „Wagner“ samdinių grupuotės liks padėti Malio armijai kovoti su sukilėliais. Žmogaus teisių gynėjai pastebi, kad „Wagner“ kariai Malyje vykdo egzekucijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus.
Anksčiau šiais metais Malis buvo viena iš šešių šalių, balsavusių kartu su Rusija prieš JT rezoliuciją, kad ji paliktų Ukrainos teritoriją.