G. Nausėda susitiko su NATO šalių vadovais, aptarė Ukrainos paramos bei Aljanso stiprinimo klausimus
Kalbėdamas su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku jis aptarė situaciją regione, Baltarusijos įtaką situacijos nestabilumui.
Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas taip pat padėkojo Jungtinei Karalystei už lyderystę Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (JEF).
„Jungtinė Karalystė yra viena pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių saugumo ir gynybos srityse tiek NATO šiauriniame flange, tiek Baltijos jūros regione“, – susitikime sakė prezidentas.
Susitikime taip pat aptarta parama Ukrainai. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė turi stiprinti bendradarbiavimą strateginėse paramos Ukrainai ir saugumo, užsienio politikos bei gynybos srityse.
Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra brigados dydžio kovinis vienetas, skirtas reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje, taip pat ir Baltijos jūros regione.
Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms vadovauja Jungtinė Karalystė, o pajėgas sudaro dešimties Šiaurės ir Baltijos šalių partnerių skiriami jūrų, oro, sausumos pajėgumai: JK, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos.
Su Australijos premjeru Anthony Albanese aptartos dvišalio bendradarbiavimo perspektyvos, globalūs saugumo ir Aljanso bendradarbiavimo klausimai.
„Nepaisant geografinio atstumo, esame artimi bendraminčiai, ginantys demokratijos vertybes ir tarptautinėmis taisyklėmis grįstą tvarką. Labai vertiname NATO ir Australijos partnerystę bei Australijos teikiamą paramą Ukrainai“, – susitikime sakė Lietuvos vadovas, cituojamas Prezidentūros pranešime.
Pasak pranešimo, prezidentas padėkojo Australijai už karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai ir kvietė toliau vienyti tarptautinę bendruomenę padėti šiai šaliai laimėti karą prieš Rusiją.
Kaip nurodoma pranešime, Australija yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Šalies vadovas taip pat pakvietė plėtoti bendradarbiavimą didelės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų sektoriuose – gyvybės mokslų, finansinių bei gynybos technologijų.
G. Nausėda taip pat padėkojo Kanados premjerui Justinui Trudeau už indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą, vadovaujant NATO priešakinėms pajėgoms Latvijoje ir siunčiant karius į NATO pajėgų integravimo padalinį Vilniuje, planais plėsti savo karinį buvimą Latvijoje.
Prezidentas taip pat pasveikino Kanados sprendimą atidaryti ambasadą Vilniuje, kuri „suteiks naujų galimybių toliau stiprinti tarpvalstybinius ryšius ir plėsti dvišalę darbotvarkę“.
„Pasak šalies vadovo, Lietuvą ir Kanadą sieja bendras vertybinis požiūris, sprendžiant euroatlantinio saugumo klausimus, ypač visapusiškai remiant Ukrainą ir koordinuojant tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai klausimus“, – nurodoma Prezidentūros pranešime.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo, jog Lietuva remia iniciatyvas panaudoti Rusijos valdžios ir oligarchų turtą Ukrainos atstatymo reikmėms, ir pasveikino Kanados nacionalinių teisės aktų pakeitimus, suteikiančius įgaliojimus imtis tokių veiksmų.
G. Nausėda pažymėjo, kad Kanada taip pat yra „labai svarbus transatlantinių saitų ramstis, be kurio neįsivaizduojamas Europos saugumas“.
Prezidentas ir J. Trudeau aptarė dvišalių santykių raidą, įvertino perspektyvas toliau juos stiprinti, ypač aukštos pridėtinės vertės sektoriuose, maisto produktų eksporto, gyvybės mokslų, žemės ūkio srityse.
J. Trudeau pirmadienį pareiškė, kad jo šalis daugiau nei dvigubai išplės savo karines pajėgas Latvijoje. Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus plečiama iki brigados dydžio vieneto.
G. Nausėda antrąją Vilniaus NATO viršūnių susitikimo dieną taip pat susitiko su Korėjos Respublikos Prezidentu Yoon Suk-yeolu aptarti svarbiausių saugumo iššūkių ir dvišalio bei daugiašalio bendradarbiavimo stiprinimo klausimų.
