NATO susitikimą Vilniuje saugo gausios karių pajėgos ir ketursluoksnė oro gynybos sistema
Pirmadienį, NATO lyderių lėktuvams pradedant leistis Vilniuje, Lietuvos kariuomenė praneša, kad kartu su sąjungininkais pasiekė pilną operacinį pajėgumą – atlieka visas paskirtas užduotis liepos 11–12 dienomis vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Daugiau nei 3.000 Lietuvos ir virš 1.000 sąjungininkų karių užtikrina oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose, vykdo informacinės aplinkos vertinimą.
Papildomai budi daugiau nei 12.000 karių, kurie, esant poreikiui, yra pasiruošę nedelsiant reaguoti.
„Užtikrinant NATO viršūnių susitikimo saugumą Lietuvos kariams yra suteiktos papildomos teisės, jie bus ginkluoti, matomi tiek stacionariuose postuose, tiek ir atliekantys mobilias užduotis įvairiose vietovėse. Kariai turės teisę paprašyti asmenis vykdyti jų teisėtus reikalavimus, pvz., neiti į tam tikrą objektą ar teritoriją, nefilmuoti tam tikrų objektų ar asmenų ir pan.“, – rašoma kariuomenės pranešime.
Sąjungininkai atgabeno karinės įrangos
Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, trūkstant nuosavų oro gynybos sistemų, jų NATO susitikimui suteikė sąjungininkės, visų pirma, Vokietija.
Lietuvoje dislokuoto Vokietijos karinio kontingento vadas pulkininkas leitenantas Steffenas Liebas penktadienį teigė, jog į Vilnių vokiečiai atgabeno tris „Patriot“ baterijas su iš viso 12 paleidėjų, 270 karinių sunkvežimių, „nedidelį kiekį“ lengvųjų automobilių ir 250 karinio personalo.
Jo teigimu, pagrindinis „Patriot“ sistemos tikslas – gynyba prieš taktines balistines raketas.
„Jūs žinote, kokia jūsų geografinė padėtis ir, manau, kad jūs puikiai žinote, iš kur kyla pavojus“, – žurnalistams sakė S. Liebas.
Kaip rašo „Reuters“, penktadienį Vilniaus oro uoste buvo matyti aštuoni Vokietijos valdomi „Patriot“ raketų paleidimo įrenginiai, kurių antgaliai buvo nukreipti Rusijos Kaliningrado kryptimi. Dar du buvo nukreipti į Baltarusiją.
Įrangos atgabeno ir kiti sąjungininkai. Ispanija atsiuntė vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, Prancūzija – savaeigių haubicų „Ceesar“.
Karinių lėktuvų dislokavo Prancūzija, Suomija ir Danija, kovos su dronais pajėgumus suteikė Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Kitos šalys atsiuntė įrangos, skirtos galimoms cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms atakoms įveikti.
Keturi oro gynybos sluoksniai
Lietuvos Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis penktadienį sakė, kad Lietuvoje dabar veikianti oro gynybos sistema yra sudaryta iš keleto dalių.
Be minėto ilgo nuotolio (vokiečių „Patriot“) ir vidutinio nuotolio (ispanų ir lietuvių NASAMS), oro gynybą užtikrins ir trumpo nuotolio lietuviška sistema RBS-70.
„Bus ir ketvirta dedamoji, apie kurią turbūt mažiausiai kalbame. Skraidantys orlaiviai taip pat yra priešlėktuvinės gynybos dalis ir šio summito gynybai bus panaudotas taip pat kovinių orlaivių patrulis, kuris visada bus ore“, – kalbėjo Karinių oro pajėgų vadas.
Pasak A. Matučio, oro gynybos sistemos valdomos iš Vilniaus oro uoste esančios bataliono vadavietės, kuri per Lietuvos Karinių oro pajėgų centrą yra sujungta su operacijų valdymo ir pranešimų centru.
Taip pat sustiprina Lietuvos sienų kontrolė. Patikrinimams prie vidaus sienos vykdyti į pagalbą pasitelkiami muitinės pareigūnai, taip pat Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, o išorės sienos kontrolei papildomai pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, šauliai, taip pat Estijos, Moldovos pasieniečiai ir papildomos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgos.
