Lenkijos prezidentas: šiandien Vilnius ir Varšuva yra arčiau nei bet kada
Atnaujintas antras skyrius.
Taip jis kalbėjo Lietuvoje minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną.
„Džiaugiuosi ir laikau tai mūsų bendra sėkme, kad pasididžiavimas bendru istoriniu paveldu pastaraisiais metais tapo nauja Lenkijos ir Lietuvos santykių vertybe“, – valstybės vėliavų pakėlimo ceremonijoje sakė A. Duda.
„Šiandien Vilnius ir Varšuva yra arčiau nei bet kada per pastaruosius šimtmečius. Lietuva yra viena svarbiausių Lenkijos partnerių ir sąjungininkių regione. Esame kartu Europos Sąjungoje ir NATO, iššūkius su kuriais susiduriame, matome panašiai“, – pridūrė jis.
A. Duda pabrėžė, kad Vidurio ir Rytų Europos demokratinių šalių, ypač Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas ir solidarumas yra bendro saugumo, nepriklausomybės ir laisvės garantas.
„Dar stipriau tai jaučiame karo akivaizdoje. Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, matome nekintančią Rusijos imperinę, kolonijinę politiką, dominavimą, ginkluotą puolimą ir užkariavimą. Taip buvo ištisus šimtmečius ir taip yra 21 amžiuje, nors atrodytų, kad šiandien tai neįsivaizduojama“, – sakė Lenkijos prezidentas.
„Būtent todėl Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sprendimai bus tokie svarbūs. Tikiu, kad šio susitikimo poveikis atvers Ukrainai kelią į NATO, padidins jai pagalbą iki pat pergalės prieš agresorių, o taip pat sustiprins rytinio Atlanto aljanso flango valstybių saugumą“, – pabrėžė jis.
Susitiko su premjere I. Šimonyte
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos prezidentu A. Duda, su kuriuo aptarė saugumo padėtį regione, šalių strateginės partnerystės sritis, paramą Ukrainai ir artėjantį NATO vadovų susitikimą Vilniuje.
„Nežabota Rusijos agresija suteikė artimai Lietuvos ir Lenkijos strateginei partnerystei naują postūmį, paremtą bendrais saugumo interesais ir brolišku solidarumu su užpulta Ukraina. Vilniaus viršūnių susitikime taip pat turime vieningus tikslus – sustiprinti NATO gynybą ir atgrasymą regione bei priartinti Ukrainą prie aljanso“, – pranešime sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė padėkojo Lenkijai už aktyvų vaidmenį stiprinant saugumą regione, kurio svarbi dedamoji yra ir tarpusavio gebėjimų atremti įvairias grėsmes ugdymas, kurio pavyzdžiu vyksta specialiųjų pajėgų greitojo reagavimo ir kovinės parengties pratybos.
Rusijos tęsiamas karas Ukrainoje, pastarieji nestabilumo rizikas rodantys įvykiai Rusijoje ir geopolitinis Baltarusijos veiksnys įpareigoja stiprinti gynybą ir atgrasymą regione, o tam reikalingi ambicingi ir grėsmes atitinkantys NATO sprendimai, kurių tikimasi susitikime Vilniuje, sakė ministrė pirmininkė.
Lietuvos Premjerė ir Lenkijos prezidentas sutarė, jog taika gali būti pasiekta tik Ukrainai pasiekus pergalę ir susigrąžinus tarptautine teise pripažįstamų šalies teritorijų kontrolę.
Pasak I. Šimonytės, taip pat svarbu siekti tarptautinės Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimą bei karo nusikaltimus ir žalos Ukrainai atlyginimo. Anot jos, sankcijų griežtinimą reikia tęsti ir siekti kuo efektyvesnio jau taikomų priemonių įgyvendinimo.
I. Šimonytė ir A. Duda aptarė ir bendrų infrastruktūros projektų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ eigą, aptartas Baltijos valstybių sinchronizacijos procesas su kontinentinės Europos elektros tinklais.
