Kazachstanas: Maskva bandė verbuoti kazachus prisijungti prie savo pajėgų Ukrainoje

• Ukraina skelbia, kad rusai kraustosi iš Zaporižios AE, surengė pratybas ruošdamasi galimai branduolinei avarijai.
• M. Morawieckis: Lenkija nori dalyvauti vadinamojoje NATO branduolinio dalijimosi programoje.
• Vengrija priešinasi ES planui skirti daugiau finansinės paramos Ukrainai.
• Rusijos karinis biudžetas šiemet gali siekti maždaug 69 mlrd. Eur.
• Vengrija atmeta didesnį ES finansavimą Ukrainai.
• Ukraina iš Pasaulio banko gaus 1,5 mlrd. USD paskolą.

Ketvirtadienio naujienas galite rasti čia. 

Penktadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius sekti kartu rytoj nuo 9 val.

22:05 U. von der Leyen: ES koncentruosis į įšaldyto Rusijos turto generuotų pajamų nukreipimą Ukrainai

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos priminkė, per Europos vadovų tarybos susitikimą Briuselyje penktadienį teigė, kad Bendrija telks dėmesį ir dės pastangas, kad užšaldyto Rusijos turto sugeneruotos pajamos būtų nukreiptos Ukrainai, rašo „The Guardian“.

Kiek anksčiau Belgijos premjeras teigė, kad tokiu būdu būtų galima surinkti apie 3 mlrd. Eur per metus paramos Ukrainai.

21:22 Kazachstanas: Maskva bandė verbuoti kazachus prisijungti prie savo pajėgų Ukrainoje

Kazachstanas pareiškė, kad Maskva socialiniuose tinkluose bandė verbuoti šios Kremliui draugiškos Vidurinės Azijos šalies piliečius prisijungti prie Ukrainoje kariaujančių Rusijos pajėgų.

Toks regiono pareigūnų perspėjimas pasirodė ketvirtadienį vėlai vakare, vietos žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams, kad Ukrainoje žuvo Kazachstano piliečių.

Tiek Rusijos pajėgos, tiek privati karinė bendrovė „Wagner“ siekė, kad prie jų prisijungtų buvusio Sovietų Sąjungos regiono šalių piliečiai.

Šiaurinio Kostanajaus regiono, kuris ribojasi su Rusija ir kuriame gyvena gausi rusų mažuma, prokurorai perspėjo gyventojus nepasiduoti mėginimams socialiniuose tinkluose verbuoti vyrus prisijungti prie Maskvos pajėgų.

Vyriausybės duomenimis, šiame regione gyvena apie 880.000 žmonių, iš kurių apie 41% yra etniniai rusai.

„Mūsų regiono teritorijoje buvo bandoma verbuoti vietos gyventojus į Rusijos Federacijos teritoriją, kad jie dalyvautų ginkluotame konflikte Ukrainoje“, – teigiama regiono prokuratūros išplatintame pareiškime.

Kazachstanas atsisako pripažinti Maskvos okupuotus rytinius ir pietinius Ukrainos regionus kaip Rusijos dalį. Tačiau šalis kaltinama padedanti Maskvai apeidinėti sankcijas, o jos vadovybė tebėra artima Kremliui.

21:11 Kremlius: „Wagner“ ateitis Afrikoje priklauso nuo suinteresuotų šalių

Maskva penktadienį pareiškė, kad samdinių grupė „Wagner“, kuri neseniai surengė trumpai gyvavusį maištą Rusijoje, ir toliau dirbs Afrikoje, jei regionų vyriausybės nuspręs tęsti sutartis su privačia karine bendrove.

Išsamiau apie tai rašoma čia. 

20:57 Malis: Rusija pažadėjo nuolatinę paramą pasibaigus JT misijai

Bamako užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad pasibaigus Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijai šioje dykumos valstybėje, Rusija atnaujino savo paramą Maliui.

Maskvos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas „atnaujino savo šalies nepaliaujamą paramą Maliui karinėje ir techninėje srityje, taip pat teikiant humanitarinę ir ekonominę pagalbą“, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė ministerija netrukus po to, kai JT Saugumo Taryba nubalsavo išvesti taikdarius iš Malio, kurio karinė chunta susivienijo su Rusija.

20:39 Vengrija priešinasi ES planui skirti daugiau finansinės paramos Ukrainai

Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, penktadienį pareiškė, kad netikslinga Europos Sąjungai (ES) skirti daugiau finansinės paramos Ukrainai, nes neva neaišku, kaip Kyjivas ją išleidžia.

Plačiau apie tai rašoma čia.

20:02 Kišiniovo oro uoste šaudė Tadžikistano pilietis

Kiek anksčiau praneštą išpuolį Kišiniovo oro uoste surengė Tadžikistano pilietis, kuris nebuvo įleistas į šalį, teigė Dorinas Receanas, Moldovos premjeras.

Moldovos spauda iš pradžių skelbė, kad ataką galėjo surengti Rusijos pilietis.

Incidentas kilo po to, kai neįleistas į šalį vyras užpuolė pasienietį, atėmėjo jo ginklą ir atidengė ugnį į pareigūną bei greta buvusius kolegas.

19:19 Moldovos oro uoste neįleistas į šalį vyras nušovė pasienietį ir apsaugos darbuotoją

Patikslinta 20:02

Kišiniovo oro uoste į šalį neįleistas Tadžikistano pilietis, atvykęs iš Turkijos ir buvęs neįleistas į šalį, panaudojo jėgą prieš pareigūnus ir nušovė pasienietį bei oro uosto apsaugos darbuotoją, praneša „Meduza“, remdamasis Moldovos žiniasklaidos pranešimais.

Šalies vidaus reikalų ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad užpuolikas yra sulaikytas.

18:45 Rusijoje užblokuoti J. Prigožino valdomi žiniasklaidos priemonių portalai

Rusijos reguliuotojas „Roskomnadzor“ užblokavo karo samdinių „Wagner“ grupuotės lyderio Jevgenijaus Prigožino valdomų žiniasklaidos priemonių portalus, praneša „Kommersant“.

Nebegalima patekti į RIA FAN, „Politika Sevodnia“, „Ekonomika Sevodnia“, „Nevskyje Novosti“, „Narodnyje Novosti“ interneto svetainių.

Blokavimų priežastys kol kas – neskelbiamos.

Visi išvardinti portalai atsidūrė „Roskomnadzor“ draudžiamų portalų sąraše.

17:51 V. Zalužnas ragina suteikti daugiau ginklų kontrpuolimui

Ukrainos kontrpuolimo planus stabdo tinkamų ginklų – nuo modernių naikintuvų iki artilerijos amunicijos – trūkumas, penktadienį paskelbtame interviu sakė šalies vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

V. Zalužnas laikraščiui „The Washington Post“ teigė, kad yra nusivylęs lėtu žadėtos ginkluotės tiekimu iš Vakarų.

Jis piktinosi, kad kai kurie Vakaruose skundžiasi dėl lėtos ilgai laukto kontrpuolimo prieš Rusijos okupacines pajėgas šalies pietuose pradžios ir pažangos.

V. Zalužnas įsitikinęs, kad jo šalininkai iš Vakarų patys nepradėtų puolimo neturėdami pranašumo ore, tačiau Ukraina vis dar laukia sąjungininkų pažadėtų naikintuvų F-16.

„Man nereikia 120 lėktuvų. Nesiruošiu grasinti visam pasauliui. Užtektų labai riboto skaičiaus“, – sakė jis laikraščiui.

„Bet jie reikalingi. Nes kito kelio nėra. Nes priešas naudoja kitos kartos aviaciją“, – pridūrė jis.

Jis taip pat skundėsi, kad turi tik nedidelę dalį tokių artilerijos sviedinių, kuriais šaudo Rusija, pranešė „The Washington Post“.

V. Zalužnas sakė, kad nuolat palaiko ryšius su Vakarų partneriais, tokiais kaip Pentagono Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, kurie puikiai žino jo poreikius.

Tačiau M. Milley vienas negali priimti sprendimo, o delsimas yra mirtinai pavojingas, sakė V. Zalužnas. 

17:41 M. Morawieckis: Lenkija nori dalyvauti vadinamojoje NATO branduolinio dalijimosi programoje

Atsakydama į Rusijos vykdomą taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Lenkija norėtų savo teritorijoje priimti JAV branduolinius ginklus, penktadienį pareiškė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

16:52 Rusija karių ir teisėsaugos pareigūnų algas didina 10,5%

Nuo spalio 1 d. 10,5% padidės Rusijos karių ir kai kurių teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimai. Tai rodo teisės aktų portale paskelbtas premjero Michailo Mišustino pasirašytas vyriausybės nutarimas, apie kurį praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

16:38 A. Anušauskas pristatė O. Reznikovui Lietuvos paramos Ukrainos kariuomenei planą

Ukrainoje besilankantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šios šalies gynybos ministrui Oleksijui Reznikovui pristatė ilgalaikį Lietuvos paramos Ukrainos kariuomenei planą ir naujausią paramos paketą.

„Suprantame, kad tik ilgalaikė karinė ir finansinė parama Ukrainai suteiks stabilumo visai laisvai Europai. Todėl parengėme trejų metų paramos Ukrainos kariuomenei planą“, – ministerijos pranešime teigė A. Anušauskas.

Anot jo, iškelti trys pagrindiniai tikslai: dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas karinės paramos teikimas Ukrainos kariuomenei, teikti reabilitaciją sužeistiems ukrainiečių kariams ir tęsti konsultacijas iki karo pradėtų gynybos reformų klausimais, siekiant priartinti Ukrainą prie narystės NATO. Plačiau skaitykite čia.

16:30 Rusams apšaudžius mokyklą Donecko srityje žuvo du žmonės

Rusams apšaudžius mokyklą Ukrainos Donecko srityje žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, penktadienį pranešė regiono prokuratūra.

Penktadienį Rusijos pajėgos atakavo Serhijivkos kaimą Pokrovsko rajone. Pataikyta į vietos mokyklos teritoriją, kurioje apšaudymo metu buvo 12 civilių gyventojų – administracijos atstovai, mokytojai ir techninis personalas, sakoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Per apšaudymą žuvo 56 metų pradinių klasių mokytoja ir 44 metų vyriausioji buhalterė. Dar šeši darbuotojai, keturi vyrai ir dvi moterys, buvo sužeisti.

16:19 Rusai bando verbuoti Kazachstano piliečius kovoti Ukrainoje

Kazachstanas paskelbė atskleidęs, kad internetu buvo siekiama verbuoti jo piliečius kovoti su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, praneša agentūra AFP.

Teigiama, kad tiek Rusijos kariuomenė, tiek samdinių grupuotė „Wagner“ siekė, kad šios šalies piliečiai papildytų jų gretas.

Šiaurinio Kostanajaus regiono, kuris ribojasi su Rusija ir kurioje gyvena didelė rusų mažuma, prokurorai įspėjo gyventojus nepasiduoti bandymams socialinėje žiniasklaidoje verbuoti vyrus į Maskvos pajėgas.

Šiame regione gyvena apie 880.000 žmonių, iš kurių 41% yra etniniai rusai, rodo vyriausybės duomenys.

15:31 Ukraina stiprina šiaures sienas 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį įsakė aukščiausiems kariuomenės vadams sustiprinti Ukrainos šiaurines sienas po to, kai į Baltarusiją atvyko Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas.

V. Zelenskio pranešime teigiama, kad vyriausybės ir kariuomenės vadovai taip pat išklausė Ukrainos žvalgybos ir saugumo pajėgų ataskaitą apie padėtį Baltarusijoje.

Ketvirtadienį pasirodė į pietryčius nuo Baltarusijos sostinės Minsko esančios karinės bazės palydovinės nuotraukos, kuriose matyti pastarosiomis dienomis įrengti nauji objektai, o tai leidžia manyti, kad ten statoma „Wagner“ bazė.

15:14 Norvegijos teismas: V. Putino sąjungininko sūnus pažeidė draudimą rusams skraidyti

Norvegijos Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos verslininko sūnus pažeidė įstatymą, nuo praėjusių metų draudžiantį rusams skraidyti virš Norvegijos teritorijos.

Pernai rusišką ir Didžiosios Britanijos pasus turintis Andrejus Jakuninas, gyvenantis Italijoje, skraidino kelis dronus virš Arkties.

Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą ir nurodė, kad draudimas skraidyti Rusijos piliečiams apima ir dronų skraidinimą. Pagal Norvegijos įstatymus Rusijos įmonėms ir piliečiams draudžiama „leistis Norvegijos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos“.

Pernai Norvegijos apygardos teismas buvo nusprendęs, kad mėgėjiškų dronų skraidinimui netaikomos sankcijų taisyklės.

A. Jakuninas spalio 17 dieną buvo suimtas Hamerfeste Šiaurės Norvegijoje, po to, kai apiplaukė Svalbardo salyną ir plaukė palei Norvegijos pakrantę.

15:09 Ukraina iš Pasaulio banko gaus 1,5 mlrd. USD paskolą

Ukraina iš Pasaulio banko gaus 1,5 mlrd. USD paskolą rekonstrukcijai ir atsigavimui, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis. Jo teigimu, sprendimą patvirtino Banko vykdomųjų direktorių valdyba.

Anot premjero, šios lėšos bus suteiktos su Japonijos vyriausybės garantijomis ir nukreiptos socialinei apsaugai ir ekonomikos plėtrai.

„Visų pirma paskola padės teikti subsidijas šalies viduje perkeltiems asmenims ir mokėti pensijas“, – sakė D. Šmyhalis.

Finansų ministerija pranešė, kad birželį Ukraina iš partnerių gavo 3 mlrd. USD paramos biudžetui, iš kurių 40% suteikta kaip dotacijos.

Kaip jau skelbta, Tarptautinio valiutos fondo vykdomoji valdyba ketvirtadienį baigė išplėstinės fondo priemonės (EFF) Ukrainai pirmąją apžvalgą ir nusprendė valstybės iždo paramai nedelsiant pervesti antrąją išmoką – apytikriai 890 mln. USD.

14:47 V. Zalužnas sukritikavo pasaulio lūkesčius dėl kontrpuolimo tempo

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnus, duodamas interviu „The Washington Post“, sukritikavo pasaulio lūkesčius, kad Ukrainos kontrpuolimas duos greitus rezultatus.

„Mane erzina, kai girdžiu, kad ilgai lauktas Ukrainos kontrpuolimas šalies rytuose ir pietuose prasidėjo lėčiau, nei tikėtasi. Mano kariai kasdien žengia į priekį, net jei tai tik 500 metrų. Tai nėra šou. Tai nėra šou, kurį stebi visas pasaulis, dėl kurio lažinasi ar panašiai. Kiekviena diena, kiekvienas metras atsieina krauju“, – sakė V. Zalužnas.

Vyriausiasis kariuomenės vadas pridūrė, kad jo pajėgoms skubiai reikia vakarietiškų naikintuvų F-16. Jo teigimu, be tokios ginkluotės neįmanoma įvykdyti iškeltų užduočių, tačiau Ukrainos gynėjai vis tiek didvyriškai žengia į priekį, kad išlaisvintų savo žemę.

„Taip, galbūt ne taip greitai, kaip norėtų šou žiūrovai ir stebėtojai, bet tai jų problema“, – teigė V. Zalužnas.

14:15 Maskva reiškia protestą dėl rusų sulaikymo Lenkijoje

Rusija penktadienį paskelbė pareiškusi protestą Rusijos piliečių sulaikiusiai Lenkijai.

Anksčiau penktadienį Varšuva pranešė sulaikiusi rusų ledo ritulio žaidėją, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai.

„Reiškiame griežtą protestą Varšuvai, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. – Reikalaujame, kad Rusijai būtų nedelsiant pateikti išsamūs paaiškinimai.“

13:39 AFP: dronai atakavo „Wagner“ bazę Libijoje

Libijos rytuose anksti penktadienį dronais atakuota oro pajėgų bazė, kuria naudojasi privačios rusų karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, bet žmonės nenukentėjo, naujienų agentūrai AFP sakė vienas kariuomenės pareigūnas.

Smūgių al Charubos oro pajėgų bazei, esančiai už maždaug 150 km į pietvakarius nuo Bengazio, kilmė nežinoma, nurodė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pasak jo, bazėje yra įsikūrusių „Wagner“ narių, bet aukų nebuvo. Plačiau skaitykite čia. 

13:13 S. Lavrovas aiškina, kad Vakarai nori įšaldyti karą Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė, kad Vakarai siekia įšaldyti karinį konfliktą Ukrainoje, kad laimėtų laiko įvežti į šalį daugiau ginklų.

Ukraina ir Vakarai paprastai sako, kad taikos derybos arba aklavietė kare būtent Rusijai suteiktų laiko apsirūpinti ginklais ir vėl pulti Ukrainą.

S. Lavrovas taip pat sakė, kad po praeitą savaitgalį įvykusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto Rusija taps tik stipresnė.

„Rusija visada įveikdavo visas savo problemas, ji tampa vis stipresnė ir stipresnė. Taip bus ir šį kartą. Šis procesas jau prasidėjo“, – žurnalistams teigė S. Lavrovas.

12:48 H. Maliar: Ukrainos kariai juda į priekį visomis kryptimis

Ukrainos gynybos ministrė Hanna Maliar sako, kad Ukrainos kariai, vykdydami kontrpuolimą prieš okupacines Rusijos pajėgas, toliau žengia į priekį visomis kryptimis.

„Jei kalbėtume apie visą fronto liniją, tiek rytuose, tiek pietuose, mes perėmėme strateginę iniciatyvą ir žengiame į priekį visomis kryptimis“, – sakė ji Ukrainos televizijai.

12:29 Ukrainos karinės žvalgybos vadovas: Rusijos FSB gavo užduotį nužudyti J. Prigožiną

Ukrainiečių karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas pareiškė, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) gavo užduotį nužudyti praėjusią savaitę maištą sukėlusį privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną.

Platformoje „Telegram“ ukrainiečių žvalgybos kanalu penktadienį paskelbtame pranešime cituojamas K. Budanovo interviu su amerikiečių žurnalistu Howardu Altmanu.

„Mes žinome, kad užduotis nužudyti Prigožiną buvo patikėta FSB. Laikas parodys, ar jiems tai pavyks. Vienaip ar kitaip, visi galimi nužudymo bandymai nebus greiti. Jiems prireiks šiek tiek laiko, kad sukurtų atitinkamus metodus ir pasiektų tokį etapą, kai bus pasirengę plataus masto operacijai“ – sakė K. Budanovas.

„Tačiau norėčiau pabrėžti, kad tai didelis atviras klausimas. Ar jie sugebės tai padaryti? Ar jie išdrįs įvykdyti šį įsakymą?“ – kalbėjo jis. Plačiau skaitykite čia. 

12:08 Ukraina smogė rusų štabui ir sandėliui prie Berdiansko

atnaujinta 12:21 

Ukrainos pajėgos smogė Rusijos kariuomenės štabui ir degalų bei tepalų sandėliui laikinai okupuoto Berdiansko priemiestyje Zaporižios srityje, penktadienį pranešė Generalinis štabas.

Kiek anksčiau apie sprogimus Berdianske pranešė tiek Ukrainos, tiek Rusijos remiami pareigūnai.

„Berdianske įvyko 11 sprogimų. Oro uosto rajone – gaisras ir detonacijos. Greitosios pagalbos automobiliai išvyko ta kryptimi. Laukiame oficialios informacijos iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo“, – buvo rašoma ukrainietiškos miesto administracijos „Telegram“ kanale.

Vladimiras Rogovas, Rusijos paskirtas pareigūnas Zaporižios srityje, teigė, kad sprogimus sukėlė Rusijos priešlėktuvinė gynyba, numušusi Ukrainos paleistas raketas.

„Girdimi sprogimai buvo priešlėktuvinės gynybos, kuri sėkmingai atrėmė ataką miesto pakraštyje“, – sakė jis.

11:58 TVF skyrė Ukrainai antrą išmoką pagal ilgalaikio finansavimo programą

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji valdyba baigė išplėstinės fondo priemonės (EFF) Ukrainai pirmąją apžvalgą ir nusprendė valstybės iždo paramai nedelsiant pervesti antrąją išmoką – apytikriai 890 mln. USD atitinkančią sumą.

„(Ukrainos) oficialiosios institucijos sudėtingomis sąlygomis pasiekė reikšmingą pažangą vykdydamos pagal EFF prisiimtus įsipareigojimus“, – pažymima TVF pranešime.

Kartu nurodoma, kad siekiant užtikrinti šalies makroekonominį ir finansinį stabilumą artimiausiu laikotarpiu būtina įgyvendinti tam tikrų priemonių, įskaitant fiskalinių, infliacijos mažinimo, nacionalinės valiutos bei bankų sistemos stabilumo, kovos su korupcija.

15,6 mlrd. USD vertės naują EFF programą Ukrainai 48 mėnesių laikotarpiui TVF patvirtino kovo pabaigoje, nurodydamas nedelsiant pervesti pirmąją išmoką – 2,7 mlrd. USD.

Beje, šioje programoje numatytos kai kurių TVF narių papildomos garantijos tuo atveju, jei aktyvūs karo veiksmai tęstųsi ir po 2024-ųjų vidurio.

11:33 Ukraina surengė pratybas ruošdamasi galimai branduolinei avarijai

Trys Ukrainos sritys – Zaporižios, Dnipro ir Chersono – surengė didelio masto specialias pratybas, ruošdamosi galimai rusų atakai prieš Zaporižios AE, ketvirtadienį vėlai vakare pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Imitacinėse pratybose dalyvavo beveik 8.000 žmonių, įskaitant vietos valdžios atstovus, teisėsaugos pareigūnus, savanorius, gydytojus ir visų valstybės institucijų tarnybų atstovus. Taip pat daugiau kaip 350 specialiųjų transporto priemonių ir 400 evakuacijos autobusų.

Pratybomis siekta atvaizduoti galimus realius įvykius, pavyzdžiui, radiacijos nuotėkį iš vieno iš elektrinės energijos blokų. Per pratybas buvo įrengti sanitarinės kontrolės postai, kuriuose buvo tikrinamos iš gyvenamųjų vietovių išvažiuojančios transporto priemonės, ir kt.

Kaip rašėme kiek anksčiau, Ukrainos žvalgyba penktadienį pranešė, kad „Rosatom“ darbuotojai ir kolaboruojantys ukrainiečiai, kurie pasirašė sutartis su rusais, ketina palikti Zaporižios AE iki liepos 5 d. Kai kurie, įskaitant tris vadovaujančius asmenis, jau išvyko.

11:19 M. Pence'as atvyko netikėto vizito į Ukrainą, susitiko su V. Zelenskiu

Buvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje, susitiko su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir apžiūrėjo karo draskomą šalį, kovojančią su Rusijos agresija.

M. Pence'as, kuris šį mėnesį pradėjo savo kampaniją dėl respublikonų kandidato į prezidentus nominacijos, griežtai kritikuoja Rusijos prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Jis ragina JAV teikti daugiau karinės pagalbos šaliai ir kritikuoja savo varžovus respublikonus, kurie abejoja nuolatine JAV pagalba, sakydamas, kad partijoje nėra vietos V. Putino apologetams, ir prieštaraudamas tiems, kurie nori, kad JAV vaidmuo pasaulio arenoje taptų ribotesnis.

Anot patarėjo, ketvirtadienį M. Pence'as Ukrainoje praleido maždaug 12 valandų. Jis sustojo Moščune, Bučoje ir Irpinėje, pranešė kartu su juo keliavusi televizija „NBC News“.

„Esu čia, nes svarbu, kad amerikiečiai suprastų, kokią pažangą padarėme ir kaip parama Ukrainos kariuomenei atitinka mūsų nacionalinius interesus, – teigė jis televizijai. – Tikrai tikiu, kad dabar, labiau nei bet kada anksčiau, mūsų šalyje reikia lyderių, kurie aiškiai išreikštų Amerikos lyderystės pasaulyje svarbą.“

11:13 Lenkijoje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas rusų ledo ritulininkas 

Lenkijos vidaus saugumo agentūra Silezijos vaivadijoje sulaikė 28 metų rusą Maksimą S., įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai, pranešė lenkų laikraštis „Gazeta Wyborcza“.

Dienraščio duomenimis, sulaikytas rusas yra profesionalus ledo ritulininkas. Jis žaidė viename pirmosios lygos klubų, sakė Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro. 

Regiono prokuratūra pranešė, kad Maksimo S. veikla, vykdyta nuo 2021 metų spalio, buvo susijusi su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų keliose vaivadijose šnipinėjimu.

Sulaikytasis apkaltintas priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei ir veikimu užsienio žvalgybos naudai prieš Lenkijos interesus. Už tokią veiklą numatoma laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.

11:00 Ukrainos žvalgyba: „Rosatom“ darbuotojai kraustosi iš Zaporižios AE  

Iki liepos 5 d. „Rosatom“ darbuotojai ir kolaboruojantys ukrainiečiai, kurie pasirašė sutartis su rusais, ketina palikti Zaporižios atominę elektrinę (AE), pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

Pažymima, kad okupantų kontingentas palaipsniui palieka Zaporižios AE teritoriją, o vieni pirmųjų iš elektrinės išvyko trys „Rosatom“ darbuotojai, vadovavę rusų veiksmams.

„Sutartis su „Rosatom“ pasirašiusiems ukrainiečių darbuotojams taip pat buvo rekomenduota evakuotis. Pagal gautus nurodymus jie turi išvykti iki liepos 5 d. Pageidaujama kryptis – okupuoto Krymo teritorija“, – teigia žvalgyba.

Ji pažymi, kad karinių patrulių skaičius pačioje elektrinės teritorijoje ir šalia esančiame Enerhodaro mieste palaipsniui mažėja. „Jėgainėje likusiam personalui nurodyta „kaltinti Ukrainą bet kokių ekstremalių situacijų atveju“, – teigiama pranešime.

10:18 Vengrija atmeta didesnį ES finansavimą Ukrainai

Vengrija atmeta Europos Komisijos planus skirti daugiau lėšų Ukrainai ir nėra pasirengusi prisidėti papildomais pinigais prie padidėjusių ES skolos aptarnavimo išlaidų finansavimo, penktadienį valstybiniam radijui sakė premjeras Viktoras Orbanas.

„Viena aišku, mes, vengrai, neskirsime Ukrainai daugiau pinigų, kol ji nepasakys, kur dingo ankstesnės maždaug 70 mlrd. Eur vertės lėšos“, – teigė V. Orbanas.

„Ir mums atrodo visiškai juokinga ir absurdiška, kad turėtume skirti daugiau pinigų skolos aptarnavimo išlaidoms finansuoti už paskolą, iš kurios vis dar negavome lėšų, kurias turime teisę gauti“, – kalbėjo V. Orbanas.

Vengrija, kaip ir Lenkija, negavo lėšų iš ES atsigavimo fondo, kilus ginčui dėl teisinės valstybės principų.

10:09 Rusijos karinis biudžetas šiemet gali siekti maždaug 69 mlrd. Eur

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) šio mėnesio ataskaitoje įvertino, kad Rusijos karinis biudžetas šiais metais sudarys apie 6,6 trln. RUB (apie 69 mlrd. Eur), penktadienį skelbia Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba.

Tai sudaro apie 4,4% Rusijos BVP, palyginti su 3,6% 2021 metais, prieš invaziją į Ukrainą.

Socialiniame tinkle „Twitter“ penktadienį paskelbtame JK gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad „tikrosios Rusijos karinės išlaidos tebėra neaiškios dėl skaidrumo stokos, įskaitant įslaptintų biudžeto eilučių, kurios sudaro apie 22% viso Rusijos vyriausybės biudžeto, naudojimą“.

„Nors karui Ukrainoje skiriama tik dalis gynybos biudžeto, padidėjusios išlaidos rodo, kiek kainuoja Rusijos veikla Ukrainoje“, – teigė žvalgyba.

09:49 CNN: dokumentai rodo, kad S. Surovikinas – slaptas „Wagner“ VIP narys

Dokumentai rodo, kad Rusijos generolas Sergejus Surovikinas yra slaptas privačios karinės bendrovės „Wagner“ VIP narys, praneša CNN.

Dokumentai, kuriuos gavo Rusijos tyrimų „Dosjė centras“ ir pasidalijo su CNN, atskleidžia, kad S. Surovikinas turėjo asmeninį „Wagner“ registracijos numerį. „Dosjė centro“ teigimu, be jo, dar mažiausiai 30 kitų aukštų Rusijos kariuomenės ir žvalgybos pareigūnų yra „Wagner“ VIP nariai.

S. Surovikinas viešumoje nesirodė nuo praėjusio šeštadienio, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame prašė „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino sustabdyti ginkluotą maištą. Nuo to laiko jo buvimo vieta nežinoma. Kai kurių žiniasklaidos priemonių šaltinių teigimu, jis yra sulaikytas ir apklausiamas.

S. Surovikinas yra apdovanotas Rusijos karinių oro pajėgų vadas ir dėl savo negailestingos taktikos bombarduojant Sirijos miestus pradėtas vadinti „generolu Armagedonu“.

Spalį jis buvo paskirtas vadovauti operacijoms Ukrainoje. Tačiau sausį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šias pareigas perdavė generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui, o S. Surovikinas buvo pastumtas į jo pavaduotojus.

09:39 Pentagonas: „Wagner“ samdiniai tebėra Ukrainoje

JAV gynybos departamentas ir toliau mato „Wagner Group“ samdinius Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

„Šiuo metu mes ir toliau matome kai kuriuos „Wagner Group“ elementus Rusijos okupuotoje teritorijoje Ukrainoje“, – sakė P. Ryderis.

Jis teigė neturintis informacijos, ar palydovinės nuotraukos rodo, kad Baltarusijos pietuose ketinama įkurti nuolatinę „Wagner“ stovyklą.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas ketvirtadienį sakė, kad nors kai kurie „Wagner“ kariai lieka okupuotuose regionuose, samdiniai daugiau nebekovos kare prieš Ukrainą. ?

09:37 Rusija naktį dronais ir raketomis atakavo Ukrainą

Rusijos pajėgos penktadienio naktį atakavo Ukrainą 13 bepiločių orlaivių „Shahed-161/131“ ir keturiomis raketomis S-300, pranešė ukrainiečių oro pajėgos.

Ukrainos oro gynyba numušė dešimt dronų.

Platformoje „Telegram“ Ukrainos karinės oro pajėgos nurodė, kad atakos metu nukentėjo kariniai ir infrastruktūros objektai Zaporižios srityje.

Pasak laikinai einančio Zaporižios mero pareigas Anatolijaus Kurtjevo, per išpuolį išvengta aukų ir nepadaryta jokios žalos gyvenamiesiems pastatams.

09:23 Ukraina sulaukė 1,215 mlrd. USD dotacijos iš JAV ir Suomijos

Ukrainos valstybės iždą ketvirtadienį papildė 1,215 mlrd. USD vertės negrąžintina parama per Pasaulio banko Daugiašalės paramos patikos fondą. 1,2 mlrd. USD skyrė JAV, 15 mln. USD – Suomija, pranešė Ukrainos finansų ministerija.

„Dotacijos suteiktos kaip penktojo papildomo finansavimo dalis pagal programą „Parama viešosioms išlaidoms siekiant tvaraus viešojo administravimo“ (PEACE in Ukraine). Projekto tikslas – iš dalies kompensuoti valstybės biudžeto išlaidas, įskaitant socialines ir humanitarines išlaidas, nesusijusias su saugumo ir gynybos sritimi“, – nurodoma pranešime.

Jame pažymima, jog gauta negrąžintina finansinė parama bus skirta valstybės tarnautojų ir mokytojų atlyginimams, pensijoms, taip pat išmokoms pagal tam tikras valstybės socialinės paramos programas.

Tarptautinis finansavimas pagal „PEACE in Ukraine“ programą jau siekia 16,5 mlrd. USD ir 1,4 mlrd. USD.

08:58 „Human Rights Watch“ kaltina Ukrainą naudojus uždraustas minas

Anot „Human Rights Watch“, pasirodė įrodymų, kad Ukraina be atodairos naudojo uždraustas priešpėstines minas prieš Rusijos karius, rašo „Skynews“.

Grupė paragino Ukrainos vyriausybę vykdyti anksčiau šį mėnesį prisiimtą įsipareigojimą nenaudoti tokių ginklų, ištirti įtariamą jų naudojimą ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis.

„Ukrainos vyriausybės pažadas ištirti, ar jos kariuomenė akivaizdžiai naudoja uždraustas priešpėstines minas, yra svarbus jos pareigos ginti civilius pripažinimas“, – sakė Steve'as Goose'as, organizacijos ginklų direktorius.

HRW išvadomis praėjusį mėnesį buvo pasidalinta su Ukrainos vyriausybe, tačiau ji negavo atsakymo, pranešė grupė.

2005 m. Ukraina ratifikavo 1997 m. tarptautinę sutartį, draudžiančią tokias minas ir įpareigojančią sunaikinti ginklų atsargas.

Rusija neprisijungė prie sutarties, o jos priešpėstinių minų naudojimas „pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę“, nurodė HRW.

Priešpėstinės minos sprogsta nuo žmogaus artumo ar kontakto ir gali nužudyti bei suluošinti dar ilgai pasibaigus konfliktui.

Nuo karo pradžios HRW paskelbė keturias ataskaitas, kuriose dokumentuojamas Rusijos kariuomenės 13 rūšių priešpėstinių minų naudojimas.

08:40 ES lyderiai žadėjo toliau remti Ukrainą

Jensas Stoltenbergas, NATO vadovas, ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atsidūrė Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje dėmesio centre ir tai parodo, kokią svarbą 27 ES lyderiai teikia rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos bei Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimui.

Pareiškime, paskelbtame anksti penktadienį pasibaigus diskusijoms, lyderiai dar kartą patvirtino savo pasiryžimą „teikti tvarią karinę paramą Ukrainai tiek laiko, kiek reikės“.

Daugiau skaitykite čia.'

07:46 Popiežiaus pasiuntinys Maskvoje susitiko su patriarchu Kirilu

Popiežiaus Pranciškaus taikos pasiuntinys ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovu patriarchu Kirilu.

Šią savaitę kardinolas Matteo Zuppi pradėjo vizitą Rusijoje – pirmąją tokią kelionę po to, kai 2022 metų vasarį prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas ištikimai remia prezidentą Vladimirą Putiną ir puolimą Ukrainoje, kurį yra apibūdinęs kaip šventą.

„Labai džiaugiuosi, kad atvykote į Maskvą“, – Maskvos Šv. Danilovo vienuolyne M. Zuppi sakė patriarchas Kirilas.

„Šiuo metu, kai Rusijos ir Vakarų santykiai susiduria su rimtomis problemomis.. labai svarbu, kad visos jėgos, norinčios išsaugoti taiką ir teisingumą, susivienytų“, – teigė jis, atkreipdamas dėmesį į esą iškilusio didelio pasaulinio karo grėsmę.

Jis paragino abi Bažnyčias suvienyti jėgas ir neleisti, kad situacija pasisuktų neigiama linkme.

Vėliau ketvirtadienį M. Zuppi laikė mišias pagrindinėje Maskvos katalikų katedroje. Penktadienį jis turėtų grįžti į Vatikaną.

07:30 Rusija nesako, kur po „Wagner“ maišto yra generolas S. Surovikinas

Kremlius ketvirtadienį atsisakė pateikti kokių nors detalių apie rusų generolo Sergejaus Surovikino statusą ir buvimo vietą, kurie yra neaiškūs nuo privačios karinės bendrovės „Wagner“ savaitgalį pradėto ir netrukus nutraukto maišto.

Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Agresyvia taktika Sirijos kare pasižymėjęs S. Surovikinas, Rusijos pajėgų Ukrainoje vado pavaduotojas, viešumoje nesirodė nuo pat šeštadienio, kai paskelbtame vaizdo įraše ragino samdinių bosą Jevgenijų Prigožiną nutraukti ginkluotą maištą.

07:17 „Wagner“ toliau verbuoja karius

„Wagner“ grupė vis dar verbuoja kovotojus visoje Rusijoje, rašo BBC. Naudodami rusišką telefono numerį BBC korespondentai paskambino daugiau nei tuzinui įdarbinimo centrų, sakydami, kad teiraujamės brolio vardu. Visi atsakę patvirtino, kad viskas vyksta, kaip įprasta.

Nuo Kaliningrado vakaruose iki Krasnodaro pietuose niekas netikėjo, kad grupuotė išformuojama.

Arkties mieste Murmanske viena moteris sporto klube „Viking“ patvirtino, kad vis dar registruoja kovotojus į Ukrainą.

„Taip, mes ten ir renkame darbuotojus. Jei kas nors nori eiti, tereikia man paskambinti ir susitarsime dieną.“

„Wagner“ registracijos punktų kontaktų sąrašas dažniausiai yra kovų klubuose, įskaitant kovos menų mokyklas ir bokso klubus.

Keletas žmonių pabrėžė, kad nauji nariai sutartis pasirašė su pačia samdinių grupuote, o ne su Rusijos gynybos ministerija.

„Tai visiškai nesusiję su gynybos ministerija. Niekas nesustojo, vis dar įdarbiname“, – atkakliai tvirtino vyras iš Volgogrado „Sparta“ sporto klubo.

07:06 Ukrainos specialiosios pajėgos praėjusią savaitę sunaikino 50 rusų technikos vienetų

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) specialiosios pajėgos per praėjusią savaitę sunaikino 50 rusiškos technikos vienetų ir daugiau nei pusšimtį įsibrovėlių.

Kaip paskelbė SBU, priešas neteko penkių tankų, trijų savaeigių haubicų „Gvozdika“, dviejų priešlėktuvinių raketų sistemų, dviejų haubicų D-30, elektroninio karo stoties, 16 šarvuočių, 23 transporto priemonių, šešių šaudymo pozicijų ir daugiau nei pusšimčio karių.

Be to, kartu su artilerijos daliniais papildomai sunaikino 25 technikos vienetus, penkis amunicijos sandėlius, 15 įtvirtinimų, keturios šaudymo pozicijos ir dar 200 įsibrovėlių.

06:50 Ispanija perima pirmininkavimą ES, ministras pirmininkas atvyks į Kyjivą

Ispanija šį savaitgalį pradės pirmininkavimą Europos Sąjungai rotacijos tvarka, o ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apsilankys Kyjive, kad parodytų tvirtą Europos paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Daugiau skaitykite čia. 

06:30 G. Landsbergis: „Wagner“ maištas galėjo padėti Vokietijai nuspręsti dėl brigados Lietuvoje

Samdinių grupės „Wagner“ maištas Rusijoje galėjo tapti argumentu Vokietijai paskelbti apie nuolatinį brigados dislokavimą Lietuvoje, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Man rodos, kad tai („Wagner“ maištas Rusijoje – BNS) galėjo tapti tikrai argumentu svarstant ir pasirenkant laiką, kada pranešti apie brigados nuolatinį dislokavimą Lietuvoje, kad tai yra planas“, – ketvirtadienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ sakė G. Landsbergis.

„Manau, kad net jeigu tai sutapo, tai sutapo sėkmingai, ir manau, kad tai yra stiprus atsakas ir Rusijai, kad vis dėlto jos nestabilumas stiprina NATO ir pasienio valstybes – jos vis dėlto stiprėja ir stiprinasi savais resursais, bet kartu ir partnerių“, – pridūrė jis.

Praėjusį savaitgalį Rusijoje „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino nuversti šalies karinę vadovybę, tačiau galop nutraukė skelbtą žygį prieš Maskvą. Kremlius tada pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, į ją leista pasitraukti ir „Wagner“ samdiniams.

Pirmadienį Vilniuje besilankantis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Vokietija yra pasirengusi nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje. Ministras sakė nežinantis, kada ji atsirastų Lietuvoje, ir pridūrė, kad tam reikia aptarti bendrus infrastruktūros ir plėtros planus.

G. Landsbergis teigė, kad spartus „Wagner“ žygis per Rusijos teritoriją galėjo paskatinti susimąstyti, kaip greitai kariai galėtų atsidurti prie Lietuvos sienos.

„Būtent „Wagner“ žygis, labai spartus žygis, leido kiekvienam pasvarstyti apie tai, kad, o jeigu kryptis būtų buvusi ne Maskva? Jeigu kryptis būtų buvusi Minskas? O jeigu kryptis būtų buvusi Lietuvos siena? Ar jie taip pat būtų greitai atvykę?“, – sakė ministras.

„Greičiausiai taip, ir tada visos teorijos apie stabilumą, susifokusavimą į frontą, tampa šiek tiek mažiau vertos“, – pridūrė jis.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai.

Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Kol kas Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.

Kadenciją baigiantis Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas LRT radijui sakė, kad Berlyno pareiškimas dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje yra sunkaus darbo, o Lietuvos vidaus politikos diskusijų rezultatas.