JAV prašė Ukrainos laikinai nevykdyti išpuolių Rusijoje; tarptautinė parama Kyjivui pasiekė 170 mlrd. Eur

• Žiniasklaida: dėl J. Prigožino maišto suimtas Rusijos generolas S. Surovikinas.
• Sergejus Surovikinas, aukšto rango Rusijos kariuomenės generolas, buvo sulaikytas, ketvirtadienį skelbia „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais.
• V. Zelenskis: sulaikytas asmuo, koordinavęs ataką Kramatorske.
• A. Blinkenas NATO susitikime Vilniuje žada Ukrainai tvirtą politinį ir praktinį paramos paketą.
• JK žvalgyba: „Wagner“ numuštas Il-22M yra didelis nuostolis Rusijos aviacijai.

Trečiadienio naujienas galite rasti čia. 

Baigiame pildyti ketvirtadienio laiko juostą. 

21:40 Ataskaita: rusai perka butus Mariupolyje

Rusijos interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose pasirodo nekilnojamojo turto okupuotame Mariupolio mieste skelbimai, praneša „Meduza“. 

Pranešama, kad „VKontakte“ rasta apie 100 grupių, kuriose skelbiama apie būsto pirkimą, pardavimą ir nuomą šiame Ukrainos mieste. 

Mariupolį 2022 m. smarkiai bombardavo Rusijos pajėgos, bandydamos užimti pietinį uostamiestį. 

JT vėliau pranešė, kad per mūšius buvo sugriauta 90% daugiabučių ir 60% privačių namų. 

Mariupolio meras apskaičiavo, kad žuvo 10.000 žmonių. 

Kai kurie iš ieškančiųjų namų šiame rajone sakė, kad svarstytų įsigyti „bet kokios būklės“ pastatus ir yra pasirengę juos atstatyti po apšaudymo.

21:20 Absoliuti dauguma ukrainiečių yra paveikti karo

78% ukrainiečių turi artimų giminaičių ar draugų, kurie buvo sužeisti ar žuvo per Rusijos invaziją į Ukrainą, rodo Tarptautinio sociologijos instituto gegužės 26–birželio 5 d. atliktos sociologinės apklausos rezultatai. Tuo pačiu metu 64% ukrainiečių turi bent vieną artimą giminaitį ar draugą, kuris buvo sužeistas, o 63% – bent vieną artimą giminaitį ar draugą, kuris žuvo.

?21:02 Greta Thunberg lankosi Kijive

Gamtosaugos aktyvistė G. Thunberg susitiko su Volodymyru Zelenskiu kartu su Tarptautinės karo pasekmių aplinkai darbo grupės nariais.

Ukrainos prezidentas kalbėjo apie katastrofiškas Kachovkos užtvankos sunaikinimo pasekmes, kurios sukėlė potvynį Chersono regione.

20:44 Maskvos kritikas ir žurnalistas nuteistas kalėti 8 metus 

Maskvos teismas ketvirtadienį už akių nuteisė buvusį žiniasklaidos įmonės vadovą ir vyriausiąjį redaktorių Ilją Krasilščiką aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme už Rusijos ginkluotųjų pajėgų, dalyvaujančių kare su Ukraina, šmeižtą.

Iš Rusijos išvykęs I. Krasilščikas yra buvęs Latvijoje registruoto naujienų rusų kalba portalo „Meduza“ direktorius ir Rusijos pramogų ir gyvenimo būdo žurnalo „Afiša“ vyriausiasis redaktorius. Jis taip pat yra buvęs siuntų pristatymo tarnybos „Yandex.Lavka“ vadovas.

Dabar I. Krasilščikas vadovauja projektui „Help Desk“ – žiniasklaidos platformai ir paslaugai, skirtai padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms.

Kovą buvo išduotas jo arešto orderis dėl internete paskelbtos medžiagos apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdytus žiaurumus Bučoje. Karo pradžioje Rusijos pajėgos trumpam užėmė Bučą, esančią netoli Kyjivo, ir paliko šimtus brutaliai nužudytų civilių lavonų tiesiog gatvėse arba palaidojo juos masinėse kapavietėse. 

I. Krasilščikas yra dar vienas Kremliaus kritikas, nuteistas už melagingos informacijos apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas skleidimą.

Melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimas Rusijoje tapo kriminaliniu nusikaltimu, praėjus savaitei po invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Pareigūnai šiuo įstatymu naudojasi, kad susidorotų su visais, kurie pasisako prieš karą arba nukrypsta nuo oficialaus jo naratyvo.

Byla prieš I. Krasilščiką buvo pradėta 2022 metų pavasarį, o tų pačių metų liepą jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas nuosprendį, I. Krasilščikas išreiškė palengvėjimą, kad teismo procesas baigėsi, ir teigė, kad nuosprendžio neskųs. „Cirkas baigėsi, ir velniop jį“, – rašė jis.

20:30 V. Zelenskis dalyvaus NATO viršūnių susitikime tik tuo atveju, jei lyderiai parodys drąsą

Ukraina kitą mėnesį NATO viršūnių susitikime siekia gauti kvietimą pradėti stojimo į NATO procesą. Prezidento padėjėjas dabar pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis nedalyvaus, jei lyderiai neparodys „drąsos“ ir neduos aiškaus signalo, kad procesas gali prasidėti, rašo „Skynews“.

Kijevas pripažino, kad negali prisijungti prie NATO, kol tęsiasi karas, tačiau nori pradėti šį procesą.

„Ši programa dabar yra ant NATO sąjungininkų vadovų stalų. Vilniaus viršūnių susitikimas būtų labai gera pradžia atsakyti į šį prašymą“, – sakė vyriausiasis diplomatinis patarėjas Ihotas Zhovka.

Ukrainos sąjungininkės tebėra susiskaldžiusios dėl to, kaip greitai ji turėtų prisijungti prie NATO, ir yra atsargūs dėl bet kokio žingsnio, galinčio priartinti aljansą prie karo su Rusija. Tačiau Kijevas sako, kad jo kova su Rusijos invazija rodo, kad jis vertas priėmimo į NATO.

„Jei Vilniaus viršūnių susitikime nebus rezultato, prezidentas neturi pagrindo ir laiko atvykti“, – sakė I. Zhovka.

20:06 V. Zelenskis už lyderystę pelnė prestižinį Jungtinės Karalystės apdovanojimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanotas prestižiniu Jungtinės Karalystės apdovanojimu už lyderystę ir indėlį į tarptautinius santykius, ketvirtadienį pranešė analitinis centras „Chatham House“.

Londone įsikūręs institutas pranešė, kad V. Zelenskiui skyrė 2023 metų „Chatham House“ premiją, ir pavadino jo virsmą iš aktoriaus į karo meto lyderį nepaprastu.

„Buvęs aktorius suvienijo savo tautą ir pasipriešino didžiuliam priešui“, – teigiama analitinio centro išplatintame pranešime. 

„Naudodamasis socialiniais tinklais ir tiesiogiai bendraudamas su pasaulio lyderiais, jis taip pat sukūrė naują šiuolaikinės diplomatijos ir lyderystės formą, subūręs plačią koaliciją, remiančią Ukrainą Jungtinėse Tautose ir už jų ribų“, – pridūrė „Chatham House“.

„Per šią brutalią invaziją Ukrainos žmonės patyrė negailestingą smurtą“, – pridūrė „Chatham House“ direktorė Bronwen Maddox.

„Prezidentas Zelenskis suvienijo savo tautą pasipriešinimui ir kontrpuolimui ir pademonstravo tarptautinės diplomatijos meistriškumą“, – nurodė ji. 

Manoma, kad ketvirtadienį V. Zelenskis per metinę analitinio centro konferenciją vaizdo ryšiu pasakys trumpą kalbą, o apdovanojimą jo vardu atsiims specialus atstovas. 

2005-aisiais tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka irgi buvo apdovanotas „Chatham House“ premija už savo vaidmenį Oranžinėje revoliucijoje, kilusioje po suklastotų prezidento rinkimų. 

Tuomet jis nurodė, kad Ukrainos pagrindiniai siekiai – narystė Europos Sąjungoje ir NATO. 

20:00 Rusai bando atakuoti, per dieną įvyko 22 kariniai susirėmimai 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad rusai bando pulti keliomis kryptimis vienu metu. Pasak pranešimo, kovos daugiausia telkiasi Lymano, Bachmuto ir Maryjinkos kryptimis. Per dieną šiuose fronto sektoriuose įvyko 22 kariniai susirėmimai.

19:40 „Wagner“ prekės brangsta

Privačios karinės grupuotės nutrauktas maištas turėjo neįprastų pasekmių: jos prekių kaina dabar smarkiai kyla.

Daiktai su grupės skiriamaisiais ženklais – žmogaus kaukole juodai raudoname fone – sulaukė penkių žvaigždučių įvertinimų ir palaikymo internete.

Juodų marškinėlių, kuriuose pavaizduotas „Wagner“ kovotojas, laikantis smuiką, kainos šoktelėjo nuo 1236 RUB iki 1650 RUB.

19:21 WSJ: JAV galimai tieks Ukrainai ATACMS, galinčias pataikyti į taikinius Rusijoje

Dienraštis „The Wall Street Journal“ praneša, kad, pasak aukšto rango Ukrainos gynybos pareigūno, JAV beveik patvirtino Ukrainai skirtą ilgo nuotolio raketų sistemą, kuri galėtų smogti Rusijos taikiniams toli už fronto linijos.

Kariuomenės taktinės raketų sistemos (Army Tactical Missile System, arba ATACMS) veikimo nuotolis yra apie 190 mylių. JAV prezidentas Džo Baidenas nepasirašė sutikimo dėl perdavimo, iš dalies dėl JAV pareigūnų nuogąstavimų, kad Ukraina gali panaudoti šią sistemą smūgiams Rusijos teritorijoje ir eskaluoti konfliktą.

Aukšto rango Ukrainos gynybos pareigūnas laikraščiui sakė, kad pastarosiomis savaitėmis Kijivas sulaukė teigiamų ženklų, jog JAV ėmė svarstyti ATACMS sistemos klausimą. Ukrainos pareigūnai teigė, kad tolimojo nuotolio raketos iš dalies reikalingos smūgiams į Krymą – Rusijos okupuotą pusiasalį, kurį Rusijos pajėgos naudoja kaip bazę Irano gamybos bepiločiams lėktuvams paleisti, kaip teigiama viešuose JAV ir jų sąjungininkių Europoje pareiškimuose.

19:00 JAV prašė Ukrainos nevykdyti išpuolių Rusijoje J. Prigožino maišto metu

JAV paprašė Ukrainos pareigūnų nevykdyti slaptų išpuolių Rusijoje, kai vyko „Wagner“ grupės sukilimas, ir patarė jiems nedaryti nieko, kas galėtų paveikti įvykių baigtį ar pasinaudoti chaosu, „New York Times“ sakė amerikiečių pareigūnai.

JAV pareigūnai nenorėjo suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui preteksto teigti, kad „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino sukilimą organizavo JAV arba Ukraina. Jie taip pat sakė manantys, kad bet kokia didelio atgarsio sulaukusi Ukrainos pajėgų operacija Rusijos viduje vargu, ar turės didelės įtakos J. Prigožino tikslams, tačiau, amerikiečių vertinimu, leis V. Putinui mesti kaltinimus Vakarams.

JAV pareigūnai pridūrė, kad, kiek jiems žinoma, Ukrainos žvalgybos padaliniai atsižvelgė į patarimus.

18:44 G. Nausėda ragina saugumo garantijų Ukrainai teikimo nepaversti chaotišku procesu

Su Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais Briuselyje susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad partneriai yra pasirengę teikti saugumo garantijas Ukrainai, tačiau ragino nepaversti to nekontroliuojamu procesu.

Jis taip pat teigia, kad saugumo garantijos Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai iš dalies yra kompensacija šaliai už tai, kad ji kol kas netaps NATO nare.

„Pirmiausia reikia pasakyti, kad eilė valstybių, ypač didžiosios valstybės, yra tikrai pasirengusios teikti tokias saugumo garantijas dvišaliu pagrindu, tačiau labai svarbu, kad tai netaptų tokiu nekontroliuojamu procesu, kuomet kažkas kažką teikia, o koordinacijos stokojama“, – ketvirtadienį Briuselyje vykstant Europos Vadovų Tarybai (EVT) LRT sakė šalies vadovas.

„Todėl iš principo sutinkant su pačia formule, su pačiu pasiūlymu, kuris iš dalies, žinoma, yra ir kompensacija už tai, kad Ukraina dar ne šiandien taps NATO nare. Vis dėlto mes labai atkreiptumėm dėmesį, kad koordinacija yra svarbi“, – pridūrė jis.

G. Nausėda sakė, kad ketvirtadienį vykusioje ES šalių vadovų diskusijoje, kurioje dalyvavo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, nuolat buvo keliamas klausimas dėl Ukrainos narystės NATO.

Lietuva tikisi, kad Aljanso narės per viršūnių susitikimą Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Anot G. Nausėdos, diskusijose su ES kolegomis taip pat išryškėjo ilgalaikis paramos Ukrainai požiūris.

„Jį pradėjo kai kurios valstybės kaip antai Norvegija, kad mes turime nustoti fragmentuoti mūsų paramą arba teikti ją ad hoc pagrindu. Mes turime žinoti, ką mes darome keletą metų į priekį“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

18:27 Rusija atmetė taikos derybas Šveicarijoje

Rusija atmetė idėją surengti taikos derybas Šveicarijoje, teigdama, kad ji prarado neutralios valstybės statusą.

Dešimtmečius Šveicarija visuose konfliktuose laikė save neutralia valstybe, tačiau nuo karo pradžios prisijungė prie kitų Vakarų valstybių, taikančių sankcijas Rusijai.

Anksčiau šį mėnesį Volodymyras Zelenskis pasiūlė, kad šalis galėtų būti pasitelkta kaip tarpininkė.

Kalbėdamas laikraščiui „Le Temps“ Rusijos ambasadorius Šveicarijoje Sergejus Garmoninas sakė, kad Rusija nesutiktų, jog Šveicarija surengtų tokį aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Apie Šveicarijos atstovavimą ir tarpininkavimą negali būti nė kalbos. Šveicarija, deja, prarado neutralios valstybės statusą ir nebegali veikti kaip tarpininkė ar interesų atstovė“, – sakė S. Garmoninas.

17:50 EVT pirmininkas: ES reikia reformų, kad galėtų priimti Ukrainą

Charles'is Michelis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį sakė, kad prieš priimant Ukrainą į Europos Sąjungą reikia surengti vidaus debatus dėl reformų.

Kandidatės statusas Ukrainai suteiktas pernai, keli mėnesiai po Rusijos invazijos vasarį.

Plačiau apie tai skaitykite čia. 

17:22 Tarptautinė parama Kyjivui nuo invazijos pradžios siekia 170 mlrd. Eur

Bendra užsienio partnerių suteikta parama Ukrainai nuo Rusijos pilno masto invazijos pernai vasario 22-ąją pradžios pasiekė 170 mlrd. Eur.

Į šį skaičių patenka visa karinė, finansinė ir humanitarinė pagalba, skelbia Ukrainos reintegracijos ir laikinai okupuotų teritorijų ministerija savo „Telegram“ paskyroje. Įskaičiuota tiek parama iš užsienio šalių vyriausybių, tiek tarptautinių organizacijų, kaip Pasaulio bankas ar Tarptautinis valiutos fondas.

ES suteikė 62 mlrd. Eur, tuo metu JAV – 70 mlrd. Eur. 23 mlrd. Eur suteikė kitos šalys donorės – Jungtinė Karalystė, Australija, Japonija, Turkija, Pietų Korėja, Taivanas ir kiti.

Nevyriausybinių organizacijų parama siekė 13 mlrd. Eur.

Tuo pat metu apie 40% bendros sumos sudaro karinio pobūdžio parama (JAV atveju – 60%), maždaug pusė sumos sudaro finansinė pagalba, o apie 10% - humanitarinė pagalba ukrainiečiams, rašo „BBC Russian“.

17:11 J. Borrellis: silpnesnis V. Putinas keltų didesnį pavojų

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį perspėjo, kad silpnesnis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keltų didesnį pavojų, trumpai gyvavusiam „Wagner“ maištui sukėlus didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę branduolinių ginklų turinčioje šalyje.

„Silpnesnis Putinas keltų didesnį pavojų“, – prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis.

Išsamiau apie tai rašoma čia.

16:48 A. Lukašenka nurodė pavaldiniams persėsti į vietinio surinkimo kiniškus automobilius

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė pavaldiniams pradėti naudotis išskirtinai vietinės gamybos automobiliais, o juos Baltarusijoje gamina tik bendra su Kinijos „Geely“ įmonė „BelGi“.

Ketvirtadienį paskelbtu įsaku A. Lukašenka įpareigojo ministerijas ir joms pavaldžias įstaigas, valstybines ar valstybės kontroliuojamas įmones ir bankus nedelsiant pradėti formuoti vietinės gamybos automobilių parkus bei etapais atsisakyti užsienyje pagamintų automobilių, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Kita vertus, įsake numatytos išimtys – „atsižvelgiant į veiklos specifiką ir užduočių ypatumus“, užsienietiškus automobilius bus toliau leidžiama pirkti ir naudoti Baltarusijos prezidento saugumo tarnybai, nacionalinio saugumo sistemos valstybinėms įstaigoms, valstybės kontrolės komiteto finansinių tyrimų įstaigoms, kai kurioms kitoms įstaigoms ir įmonėms.

A. Lukašenka yra įpareigojęs „BelGi“ metinius gamybos pajėgumus 2023-aisiais padidinti iki 60 tūkst. „Geely“ automobilių.

16:22 K. Budanovas: „Wagner“ nebekovos Ukrainoje

Ukrainiečių karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas ketvirtadienį pareiškė, kad po trumpai gyvavusio „Wagner“ maišto Rusijoje Jevgenijaus Prigožino pavaldiniai nebekovos Ukrainoje.

Leidiniui „Ukrainska pravda“ jis sakė: „Dar kartą sugriautas mitas apie Rusijos režimo tvirtumą. Rusijos karinės ir kosminės pajėgos patyrė nuostolių. O taip pat – privati karinė bendrovė „Wagner“ nebedalyvaus kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje. O tai yra efektyviausias Rusijos Federacijos dalinys, sugebėjęs bet kokia kaina pasiekti sėkmę.“

16:07 Ukrainos karininkas: puolama ne tik aplink Bachmutą, bet ir pačiame mieste

Maksymas Žorinas, Ukrainos kariuomenės majoras bei buvęs „Azov“ pulko vadas, teigė, kad kovos veiksmai vyksta ne tik aplink Bachmuto apylinkes, tačiau jau ir paties miesto teritorijoje.

Ketvirtadienio rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas teigė, kad ukrainiečiai yra perėmę strateginę inciatyvą, o gynybos viceministrė Hanna Maliar įvardijo atkovotas teritorijas aplink miestą (žr. 10:15 įrašą).

„Jei anksčiau ukrainiečiai čia gynėsi, dabar mūsų pusė pagrinde vykdo puolimo operacijas“ – teigė M. Žorinas, kurį cituoja „Unian“.

„Dabar Ukrainos pajėgos siekia užvaldyti visas reikalingas strategines aukštumas aplink Bachmutą. Tas, kas kontroliuoja aukštumas, turi daugiau galimybių padaryti žalos, kontroliuoja operacinę erdvę aplink. Paskui tai tampa platforma tolimesniam puolimui, miesto apsupimui ir tada – jo išvadavimui“, – sakė karininkas.

15:49 Vatikano pasiuntinys Maskvoje susitiko su karo nusikaltimais kaltinama M. Lvova-Belova

Rusų vaiko teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuriai dėl priverstinio ukrainiečių vaikų perkėlimo į Rusiją Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderį, ketvirtadienį sakė, kad Maskvoje susitiko su Vatikano pasiuntiniu.

Šią savaitę kardinolas Matteo Zuppi pradėjo vizitą Rusijoje – pirmąją tokią kelionę po to, kai 2022 metų vasarį prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

„Susitikau su kardinolu Matteo Zuppi, – sakoma M. Lvovos-Belovos pareiškime. – Aptarėme humanitarinius klausimus, susijusius su karinėmis operacijomis ir vaiko teisių apsauga. Esu tikra, kad krikščioniška meilė ir gailestingumas padės rasti dialogą ir tarpusavio supratimą.“

Hagoje įsikūręs TBT kovą išdavė M. Lvovos-Belovos ir V. Putino arešto orderius.

15:45 G. Nausėda sako neuždarantis klausimo dėl Švedijos narystės NATO iki susitikimo Vilniuje

Vengrijai iki rudens atidėjus Švedijos narystės NATO ratifikavimą, prezidentas Gitanas Nausėda sako dar nepararandantis vilties, jog šalis bus priimta į Aljansą iki viršūnių susitikimo Vilniuje.

„Taip pat, žinoma, Švedijos klausimo aš dar galutinai neuždarau, kol yra likę dienų, tol ir viltis yra gyva“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė G. Nausėda. 

Jis pridūrė manantis, kad Švedijos narystė NATO yra laiko klausimas.

15:39 S. Cichanouskaja: J. Prigožinas negali pasitikėti A. Lukašenka

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka gali išduoti rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą Jevgenijų Prigožiną, nors ir pasiūlė jam prieglobstį po jo savaitgalį pradėto ir greit nutraukto maišto Rusijoje, sako užsienyje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Plačiau apie tai rašoma čia.

15:15 G. Nausėda EVT: sunku prognozuoti, kada „Wagner“ gali atsisukti prieš mus

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako manantis, kad sunku prognozuoti, kada „Wagner“ samdiniai gali atsisukti „prieš mus“.

Prezidentas teigė, kad labai tikėtina, jog pats „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas jau yra Baltarusijoje.

Plačiau apie tai rašoma čia.

14:49 J. Borrellis: silpnesnis V. Putinas keltų didesnį pavojų

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį perspėjo, kad silpnesnis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keltų didesnį pavojų, trumpai gyvavusiam „Wagner“ maištui sukėlus didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę branduolinių ginklų turinčioje šalyje.

„Silpnesnis Putinas keltų didesnį pavojų“, – prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis ir pridūrė: „Dabar į Rusiją turime žiūrėti kaip į riziką dėl vidinio nestabilumo.“

14:29 Po raketinio smūgio Ukrainos restoranui Kolumbija Rusijai siunčia protesto notą

Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro trečiadienį pareiškė, kad Bogota nusiųs Rusijai diplomatinio protesto notą po to, kai trys kolumbiečiai buvo sužeisti per raketinį smūgį restoranui Ukrainoje.

G. Petro socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad „Rusija užpuolė tris beginklius Kolumbijos civilius gyventojus. Taip ji pažeidė karo protokolus“.

Jis pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija įteiks Maskvai diplomatinio protesto notą.

Antradienį per raketinį smūgį restoranui „Ria Pizza“ Kramatorske žuvo 12 žmonių, tarp jų trys vaikai, ir buvo sužeista mažiausiai 60 žmonių.

Trys sužeisti kolumbiečiai yra apdovanojimų pelnęs rašytojas Hectoras Abadas Faciolince'is, buvęs Kolumbijos taikos derybininkas Sergio Jaramillo ir žurnalistė Catalina Gomez.

H. A. Faciolince'is ir S. Jaramillo vyko į misiją išreikšti Lotynų Amerikos solidarumą su Ukrainos žmonėmis, susidūrusiais su Rusijos karu prieš kaimyninę šalį.

Socialiniuose tinkluose jie teigė, kad restorane buvo kartu su ukrainiečių rašytoja Viktorija Amelina ir kad jos būklė yra kritinė.

14:08 FT šaltiniai: S. Surovikinas buvo sulaikytas

Sergejus Surovikinas, aukšto rango Rusijos kariuomenės generolas, buvo sulaikytas, ketvirtadienį skelbia „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais.

Tokių priemonių imtasi Kremliui mėginant nubausti praėjusį savaitgalį vykusio „Wagner“ maišto šalininkus ir rėmėjus.

S. Surovikinas, kurio artimi ryšiai su „Wagner“ vadovu Jevgenijumi Prigožinu buvo žinomi senokai, viešai nesirodė jau kurį laiką, o šaltiniai leidiniui patvirtino apie jo sulaikymą.

Kol kas neaišku, ar Rusijos oro pajėgų vadui pareikšti kokie nors kaltinimai, ar jis sulaikytas tik apklausti.

„V. Putinas žinojo apie („Wagner“ maišto – VŽ) planus ir, mūsų supratimu, galėjo jam iš dalies pasiruošti. Jis galėjo stebėti, kas ir kaip elgsis tą dieną ir dabar užsiima namų valymu“, – FT sakė vienas Vakarų šalių vyriausybės pareigūnas ir teigė, kad tikisi daugiau sulaikymų.

Dėl savo brutalios taktikos Sirijoje užsitarnavęs „generolo armagedono“ pravardę V. Surovikinas praėjusį rudenį buvo paskiras Rusijos karo Ukrainoje vyriausiuoju vadu, tačiau dėl prastų rezultatų greitai buvo nušalintas. Jo vardu rusai neoficialiai vadina įtvirtinimų grandinę – „Surovikino linija“ – įrengtą Zaporižios ir Donecko regionuose, kurią šiuo metu pulti bando Ukrainos pajėgos.

13:45 D. Peskovas išsisuko nuo atsakymo apie S. Surovikino aplinkybes

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, ketvirtadienį per spaudos konferenciją neatsakė į klausimą apie generolo Sergejaus Surovikino buvimo vietą ir aplinkybes.

Anot jo, šis klausimas „turėtų būti skirtas gynybos ministerijai“, rašo „Sky News“.

S. Surovikinas jau kurį laiką nebuvo pasirodęs viešumoje, todėl yra spekuliuojančių, kad jis galimai buvo sulaikytas dėl tariamų sąsajų su „Wagner“ grupuotės organizuotu sukilimu.

13:37 Kyjivas: NATO atėjo laikas paaiškinti poziciją dėl Ukrainos narystės

Kyjivas ketvirtadienį sakė, kad atėjo laikas NATO paaiškinti savo poziciją dėl karo draskomos Ukrainos narystės.

Pareiškimas pasirodė prieš kitą mėnesį Vilniuje įvyksiantį svarbų NATO viršūnių susitikimą.

„Ukraina toliau aktyviai dirba su visomis NATO sąjungininkėmis siekdama įtikinti jas, kad atėjo laikas aiškumui dėl Ukrainos narystės Aljanse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pasikalbėjęs telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

13:25 Vengrams atidėjus Švedijos narystės NATO ratifikavimą, Lietuva ragina suvokti to pasekmes

Vengrijai iki rudens atidėjus Švedijos narystės NATO ratifikavimo klausimą, Vilnius ragina Budapeštą „aiškiai suvokti“ tokio sprendimo pasekmes saugumui.

Plačiau apie tai rašoma čia.

13:16 D. Peskovas teigė nežinantis, kur yra J. Prigožinas

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, kalbėdamas žurnalistams ketvirtadienį teigė nežinantis, kur šiuo metu yra „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, rašo portalas „Meduza“.

„Neturiu tokios informacijos“, – teigė jis.

13:12 Čekija uždraudė visiems Rusijos sportininkams dalyvauti vietos varžybose

Čekijos vyriausybė vėlai trečiadienį pareiškė uždraudusi visiems Rusijai atstovaujantiems sportininkams dalyvauti vietos turnyruose ir varžybose.

Sprendimas priimtas Čekijos sporto asociacijų prašymu.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, vyriausybė pareiškime nurodė, kad draudimas dalyvauti Čekijos teritorijoje vykstančiuose sporto renginiuose galioja tiek atskiriems sportininkams, tiek sporto komandoms.

12:45 VRM: pasienyje sustiprinta iš Baltarusijos ir Rusijos vykstančių asmenų patikra

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavedė papildomai sustiprinti iš Baltarusijos ir Rusijos Kaliningrado srities atvykstančių asmenų patikrą.

Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, pasienio pareigūnai atidžiau tikrins per Lietuvos teritoriją tranzitu keliaujančių asmenų dokumentus ir vizas. 

Pasak A. Bilotaitės, jei grėsmių lygis regione pasikeistų, pasirengta uždaryti ir valstybės sieną. 

12:03 JK žvalgyba: „Wagner“ numuštas Il-22M yra didelis nuostolis Rusijos aviacijai

Per „Wagner“ sukilimą numuštas lėktuvas Il-22M yra didelis nuostolis Rusijos aviacijai ir turės neigiamos įtakos Rusijos operacijoms ore ir ant žemės, mano Jungtinės Karalystės žvalgyba.

Minėtas lėktuvas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo lėktuvų, kurių Rusijos pajėgos, manoma, iš viso turėjo iki 12-os. Il-22M yra naudojami kaip priešakinės operacijų vadavietės ore bei koordinuoja atskirų dalinių veiklą ir komunikaciją tarp jų.

„Šie specifinio pobūdžio lėktuvai atliko kertinį vaidmenį organizuojant Rusijos karių veiklą kare prieš Ukrainą. Kadangi tai didelės vertės lėktuvai, jie buvo laikomi giliai Rusijos oro erdvėje, toli nuo Ukrainos oro gynybos sistemų“, – rašoma JK gynybos ministerijos ataskaitoje.

Taip pat teigiama, kad didelis kiekis žuvusių įgulos narių turės neigiamą psichologinį poveikį Rusijos oro pajėgoms trumpuoju laikotarpiu. „Ilguoju laikotarpiu, tikėtina, kad Rusijos pajėgų vadovybei gali tekti mažinti operacijų intensyvumą siekiant, kad likusiems orlaiviams nekiltų nereikalinga rizika“, – mano JK žvalgyba.

11:32 ES lyderiai su NATO ir Ukrainos vadovais vertins V. Putino padėtį

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus svarbios figūros ketvirtadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Jų dalyvavimas parodo, kokią svarbą 27 bloko lyderiai priskiria savo rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos ir Ukrainos gynybos pajėgumų didinimui.

V. Zelenskis į viršūnių susitikimą kreipsis vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvaus lyderių pietuose. Tačiau didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kurio net nėra oficialioje susitikimo darbotvarkėje: savaitgalį įvykusio pribloškiamo maišto Rusijoje padariniams.

„Tai bus dramblys kambaryje“, – sakė vienas ES aukšto rango diplomatas, prašęs neviešinti jo pavardės, nes susitikimas dar nėra prasidėjęs.

Kelių ES šalių narių ir institucijų pareigūnai sakė, jog trumpai gyvavusio maišto Rusijoje sukeltas chaosas ir nestabilumas ne tik privers ES didinti paramą Ukrainai šaudmenimis, bet ir intensyvinti pastangas, kad kovos ir smurtas neišplistų į patį bloką.

„Dvejoti nėra kada, – sakė Estijos premjerė Kaja Kallas. – Privalome toliau didinti Rusijos agresijos kainą.“

Kai kas Europos Sąjungoje sako, kad poveikis siekia patį Kremlių.

„Bet kokiu atveju tai turės ilgalaikį poveikį Rusijoje“, – transliuotojui ARD sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pridūrė tikrai manantis, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijos susilpnėjo.

11:16 Rusams apšaudžius Chersono sritį žuvo moteris, dar du žmonės sužeisti

Rusams ketvirtadienio rytą apšaudžius Chersono sritį žuvo moteris, dar du žmonės sužeisti, pranešė regiono valdžia.

„Per rytinį Bilozerkos apšaudymą žuvo 71 metų moteris. Į įvykio vietą atvykę gydytojai galėjo tik konstatuoti jos mirtį“, – nurodoma platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Taip pat buvo sužeisti 20 metų vaikinas ir 74 metų moteris.

Dėl apšaudymo Bilozerkoje buvo apgadinta mažiausiai 12 gyvenamųjų pastatų, pranešė pareigūnai.

11:09 V. Putinas surengė parodomąjį pasirodymą Dagestane

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, trečiadienį atvykęs į atokų pietinį Dagestano regioną prie Kaspijos jūros, surengė parodomąjį pasirodymą – sveikinosi ir fotografavosi su „gerbėjais“, nors paprastai to nedaro ir laikosi didelio atstumo. 

Šiuo pasirodymu jis greičiausiai bandė atitaisyti žalą, kurią jo įvaizdžiui padarė savaitgalį įvykęs ginkluotas „Wagner“ vadovo J. Prigožino surengtas maištas, ir bandė parodyti, kad išlaiko Rusijos gyventojų paramą.

10:27 „Wagner“ keliantis į Baltarusiją, Lenkija stiprins savo rytinę sieną

Lenkija, reaguodama į Rusijos samdinių grupės „Wagner“ planus persikelti į Baltarusiją, prie savo rytinės sienos dislokuos daugiau personalo ir įrengs fizinių užtvarų sustiprinimų, pareiškė Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Kaczynskis.

Jis žurnalistams sakė: „Rusijos „Wagner“ atvykimas gali tapti nauja situacija Baltarusijoje. Apytiksliais skaičiavimais, šios „Wagner“ pajėgos sudarys apie 8.000 karių.“

Jis pridūrė, kad „šis įvykis yra pavojingas Ukrainai“ ir „potencialiai pavojingas Lietuvai, taip pat Lenkijai“.

„Tai gali reikšti naują hibridinio karo etapą, daug sudėtingesnį nei dabartinis“, – sakė J. Kaczynskis.

Jis pridūrė, kad siena su Baltarusija bus labai rimtai sustiprinta, „padidinant pasienio pajėgų dydį, taip pat įrengiant daugiau fizinių užtvarų ir sustiprinimų, kad siena būtų apsaugota nuo užpuolimo“.

10:15 Ukrainos pajėgos: Bachmuto kryptimi perėmėme strateginę iniciatyvą

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąsias paras Bachmuto kryptimi perėmė strateginę iniciatyvą ir vykdo puolimą plačiu frontu, ketvirtadienio rytą sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas.

„Bachmuto miesto flanguose jos toliau spaudžia priešą, išstumdamos jį iš anksčiau užimtų linijų. (Joms) sekasi, jos (įsitvirtina) pasiektose linijoje“, – teigė jis. 

Panašiai padėtį Bachmuto kryptimi pakomentavo ir Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.

„Mūsų kariai perėmė operatyvinę iniciatyvą šiame fronto ruože. Priešas bando išlaikyti savo pozicijas ir rengia kontratakas, tačiau patyręs nuostolių pamažu atsitraukia. Kleščivkos kryptimi jie (Ukrainos kariai) pasistūmėjo 1.200 m. Kurdiumivkos kryptimi – 1.500 m. Kova tęsiasi miesto flanguose. Mūsiškiams sekasi. Dabar jie įsitvirtina išlaisvintose linijose“, – teigia H. Maliar.

Tačiau, jos teigimu, „priešas ten telkia rezervus ir visomis jėgomis laikosi įsikibęs Bachmuto“.

Viceministrė taip pat priminė, kad Ukrainos pajėgos šiuo metu vykdo puolamąją operaciją ir Melitopolio bei Berdiansko kryptimis.

09:57 A. Venediktovas: S. Surovikinas su šeima nesusisiekia tris dienas

Rusijos generolas Sergejus Surovikinas, buvęs Rusijos karinių operacijų Ukrainoje vadovas, o dabar vadovo pavaduotojas, anot buvusio „Echo Moskvy“ vyriausiojo redaktoriaus Aleksejaus Venediktovo, „tris dienas nesusisiekia su savo šeima. Neatsiliepia ir jo apsaugininkai.“

Kaip jau rašėme, „The Moscow Times“ Rusijos tarnyba, remdamasi Rusijos gynybos ministerijai artimais šaltiniais, pranešė, kad S. Surovikinas suimtas dėl „Wagner“ vadovo J. Prigožino savaitgalį surengto ginkluoto maišto.

„The New York Times“ antradienį rašė, kad S. Surovikinas iš anksto žinojo, kad J. Prigožinas planuoja maištą prieš Rusijos karinę vadovybę.  

09:44 I. Šimonytė: NATO susitikimui reikia formuluotės, kuri neleis Rusijai jaustis laimėjus

NATO narės turi iki viršūnių susitikimo Vilniuje rasti tokią deklaracijos formuluotę, kad Rusija niekaip negalėtų jaustis laimėjusi, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Aš manau, kad bus rasta formuluotė, kuri niekaip neleis Rusijai iš to išsinešti kažkokios pergalės“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Ji teigė, jog teoriškai yra realus ir variantas, jog sutarimas rastas nebus, tačiau vylėsi, jog neseniai Rusijoje kilęs „Wagner“ samdinių maištas paskatins „daugelį vadovų permąstyti, kaip iš tikrųjų dabar situacija gali atrodyti ir gali klostytis toliau“. Išsamiau – čia. 

09:16 O. Scholzas: „Wagner“ maištas V. Putiną susilpnino

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių maištas susilpnino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, bet galutinės maišto pasekmės lieka neaiškios.

Pirmą kartą plačiai komentuodamas nutrauktą „Wagner“ maištą, O. Scholzas sakė, kad jis neabejotinai turės ilgalaikių pasekmių Rusijoje.

„Tikrai manau, kad jis (V. Putinas) yra susilpnėjęs“, – visuomeniniam transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

„Tai rodo, kad autokratinėse struktūrose, galios struktūrose yra įtrūkimų, o jis jokiu būdu taip tvirtai nesėdi balne, kaip visuomet tvirtina, – sakė Vokietijos lyderis. – Tačiau nenoriu prisidėti prie spėlionių dėl to, kaip ilgai jis išliks poste – tai gali užtrukti ilgai arba trumpai, mes nežinome.“ Plačiau skaitykite čia. 

08:43 ISW: gali būti, kad derybos tarp V. Putino ir J. Prigožino dar tęsiasi

Tebesitęsiantys pranešimai apie Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos tarpininkautą susitarimą „Wagner“ maištui nutraukti, leidžia manyti, kad jame dalyvaujančios pusės vis dar derasi dėl konkrečių susitarimo sąlygų, teigia JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Nepriklausoma Baltarusijos stebėsenos grupė „The Hajun Project“ skelbė birželio 27 d. skrydžio sekimo duomenis, iš kurių matyti, kad „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas pakilo iš Mačiuliškių aerodromo Baltarusijoje Rusijos link, nuskrido į Maskvą, o tada iškart pakilo skristi į Sankt Peterburgą.

Buvęs rusų karininkas, dabar karo tinklaraštininkas Igoris Girkinas teigė, kad J. Prigožinas grįžo į Rusiją derėtis su neįvardytais Rusijos pareigūnais ir „Wagner“ vadų taryba.

ISW negali nepriklausomai patvirtinti, nei to, ar J. Prigožinas iš tikrųjų grįžo į Rusiją, nei tariamo vizito detalių.

Instituto analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad Rusijos šaltiniai spekuliavo, jog „Wagner“ maištas jau daro didelį poveikį Rusijos vadovybės struktūrai. Žymus Rusijos karinis tinklaraštininkas „Rybar“ teigė, kad „Wagner“ maištas paskatino „plataus masto valymus“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje ir kad šiuo metu Rusijos gynybos ministerijoje atliekamas lojalumo testas.

08:10 Žuvusiųjų Kramatorske padaugėjo iki 12

Po to, kai anksti ketvirtadienį iš griuvėsių buvo ištrauktas dar vienas kūnas, žuvusiųjų per Rusijos raketų smūgį restoranui Kramatorsko mieste padaugėjo iki 12, pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.

Tarp žuvusiųjų yra trys vaikai. Dar 60 žmonių, įskaitant vieną vaiką, buvo sužeisti.

Anot tarnybų, gelbėjimo operacijos pabaigtos.

07:45 Žiniasklaida: dėl J. Prigožino maišto suimtas Rusijos generolas S. Surovikinas

Rusijos generolas Sergejus Surovikinas buvo suimtas, pranešė „The Moscow Times“ Rusijos tarnyba, remdamasi dviem šaltiniais, artimais Gynybos ministerijai, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Pati ministerija kol kas nekomentavo tariamo S. Surovikino, kuris viešumoje nesirodė nuo šeštadienio, kai „Wagner“ pradėjo ginkluotą sukilimą prieš Rusijos karinę vadovybę, arešto.

„Situacija su juo nebuvo „OK“. Valdžiai. Daugiau nieko negaliu pasakyti“, – sakė vienas iš šaltinių.

Antrojo šaltinio teigimu, suėmimas buvo įvykdytas „Prigožino kontekste“. 

Paklaustas apie dabartinę generolo buvimo vietą, šaltinis atsakė: „Mes net nekomentuojame šios informacijos savo vidiniais kanalais“.

S. Surovikinas spalį buvo paskirtas vadovauti operacijoms Ukrainoje. Tačiau sausį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šias pareigas perdavė generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui, o S. Surovikinas buvo pastumtas į jo pavaduotojus.

„The New York Times“ antradienį rašė, kad S. Surovikinas iš anksto žinojo, kad J. Prigožinas planuoja maištą prieš Rusijos karinę vadovybę. Laikraštis citavo JAV pareigūnus, informuotus apie JAV žvalgybos turimą informaciją šiuo klausimu, ir teigė, kad pareigūnai „bando sužinoti, ar generolas S. Surovikinas (...) padėjo planuoti J. Prigožino veiksmus praėjusį savaitgalį“.

07:28 A. Blinkenas NATO susitikime Vilniuje žada Ukrainai tvirtą politinį ir praktinį paramos paketą

Liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktas tvirtas politinės ir praktinės paramos paketas, sako JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas.

„Yra du dalykai, kurie, manau, yra svarbūs. Pirma, NATO aukščiausiojo lygio susitikime pamatysite labai tvirtą politinį ir praktinį paketą Ukrainai“, – sakė A. Blinkenas per pokalbį su Užsienio santykių tarybos prezidentu Richardu Haassu.

Tačiau jis neatskleidė naujojo paketo detalių. Jis taip pat pažymėjo, kad daugybė valstybių „svarsto, ką mes galime padaryti, (kad padėtume) Ukrainai sustiprinti jos ilgalaikius atgrasymo ir gynybos pajėgumus.“

07:23 V. Zelenskis: dėl atakos Kramatorske sulaikytas vienas asmuo

Ukrainoje buvo areštuotas asmuo, koordinavęs 11 gyvybių nusinešusią ataką prieš piceriją Kramatorske, trečiadienį sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien saugumo tarnybos ir policijos specialiosios pajėgos areštavo asmenį, kuris koordinavo šią teroristinę ataką“, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis.

„Bet kas, padedantis rusų teroristams griauti gyvenimus, nusipelno didžiausios bausmės“, – sakė jis ir pridūrė, kad po picerijos „Ria Pizza“ griuvėsiais rytiniame Kramatorsko mieste dar gali būti daugiau žmonių.

Tarp 11 žuvusiųjų yra trys vaikai. Dar 60 žmonių per antradienio smūgį buvo sužeisti.

Raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

07:15 G. Nausėda su ES lyderiais aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos lyderiais Briuselyje aptars sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai.

„Briuselyje kalbėsime apie tolesnę Europos Sąjungos finansinę pagalbą Ukrainai, apie sankcijas agresorei Rusijai, apie Europos Sąjungos karines priemones, kurios padės kovoti šiandien, ir pagalbos paramą, kuri padės atkurti dar stipresnę Ukrainą ateityje“, – spaudos konferencijoje Kyjive trečiadienį sakė G. Nausėda.