WSJ: J. Prigožino planas pagrobti S. Šoigu ir V. Gerasimovą buvo išaiškintas FSB, šis turėjo veikti skubotai

• Rusų raketa pataikė į restoraną Kramatorske: žuvo mažiausiai 8 žmonės, daugiau kaip 45 sužeisti.
• Lietuva perka Ukrainai dvi NASAMS sistemas, prezidentas vyksta į Kyjivą.
• Šveicarijos vyriausybė atsisakė leisti reeksportuoti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą.
• Apklausoje ženkliai padaugėjo amerikiečių, remiančių ginklų tiekimą Kyjivui. Pastebėtas ženkliai padidėjęs palaikančiųjų Ukrainos ginklavimo idėją skaičius, siekęs 65%. Gegužę taip manančių buvo 46%.
• O. Reznikovas: Ukrainos pajėgos pasiekė progreso, apie kurį dar nepaskelbta.

Antradienio įvykius galite rasti čia. 

Baigiame pildyti trečiadienio laiko juostą.

21:40 O. Scholtzas: Vakarų tikslas yra padėti Ukrainai, o ne pakeisti Rusijos režimą

Vokietijos kancleris atsisakė spėlioti, kiek ilgai Vladimiras Putinas dar eis savo pareigas po praėjusį savaitgalį Rusijoje įvykusio maišto. 

Paklaustas, ar V. Putinas dar ilgai liks Rusijos prezidentu, Olafas Scholzas sakė, kad Vakarų tikslas remiant Ukrainą yra padėti jai apsiginti, o ne pakeisti režimą Rusijoje. 

O paklaustas, ar tikėjosi, kad sukilimas atneš V. Putino valdymo pabaigą, jis atsakė, kad tai būtų beprasmiška, nes neaišku, ar tai, kas ateis po jo, bus geriau.

„Wagner“ daliniai yra karinis vienetas, kuris labai agresyviai veikia visame pasaulyje, taip pat ir labai konkrečiai Rusijos kare prieš Ukrainą“, – sakė O. Scholzas. 

Vis dėlto Vokietijos kancleris sakė manantis, kad nepavykęs maištas susilpnino V. Putiną. 

„Tikiu, kad jis susilpnėjo, nes tai rodo, kad autokratinės valdžios struktūros turi įtrūkimų ir kad jis nėra toks tvirtas balne, kaip visada tvirtina“, – sakė jis Vokietijos transliuotojui ARD.

Tačiau jis sakė, kad neaišku, ar dėl to Kremlius bus labiau linkęs išvesti savo karius iš Ukrainos, kad būtų sudarytos sąlygos taikos deryboms.

21:23 Rusijoje mažiausiai 1.148 ukrainiečių vaikai perduoti globai

Laikinai globoti Rusijos valdžia pernai šalies piliečiams perdavė mažiausiai 1.148 Ukrainoje pagrobtus vaikus, praneša „Ukrinform“.

2022 metų pabaigoje Marija Lvova-Belova, Rusijos vaikų teisių kontrolierė, pareiškė, kad 380 iš Ukrainos teritorijų išvežtų vaikų apgyvendinti rusų šeimose. Tačiau 2022 metų Rostovo srities vyriausybės veiklos ataskaitoje rašoma, kad 1148 vaikams, atvykusiems „be teisėtų atstovų iš Donbaso ir Ukrainos teritorijų“, buvo skirta „laikinoji globa“.

Rusijos švietimo ministerijos pranešime teigiama, kad 2022 metais regione laikinoji globa buvo skirta tik 534 vaikams. Kur atsidūrė kiti vaikai ir koks buvo jų likimas, sunku atsekti.

20:45 Kremlius palankiai vertina Vatikano taikos pastangas 

Kremlius trečiadienį pranešė, kad popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys Maskvoje surengs derybas su prezidento Vladimiro Putino patarėju, o Rusija palankiai įvertino Vatikano taikos pastangas dėl Ukrainos. Antradienį kardinolas Matteo Maria Zuppi pradėjo vizitą į Rusiją – pirmąją tokią kelionę po to, kai 2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Aukšto rango katalikų dvasininkai retai matomi Maskvoje. Ten dar niekada nesilankė nė vienas popiežius. 

„Mes labai vertiname Vatikano pastangas ir iniciatyvas ieškant taikaus Ukrainos krizės sprendimo, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Mes jas sveikiname.“

Jis teigė, kad M. M. Zuppi turi surengti derybas su V. Putino patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu. Vatikanas sakė, kad M. M. Zuppi vizito tikslas – „paremti žmogiškumo gestus, galinčius paskatinti išeitį iš dabartinės tragiškos situacijos ir atrasti būdus pasiekti teisingą taiką“.

Birželio pradžioje vykęs M. M. Zuppi susitikimas su V. Zelenskiu baigėsi be didesnės pažangos, tačiau Kyjivas teigė, kad dvasininkas galėtų padėti sugrąžinti namo ukrainiečių karo belaisvius ir vaikus, per puolimą išvežtus į Rusiją. 67 metų italų kardinolas yra katalikiškos labdaros organizacijos „Sant'Egidio“, kurios specializacija – diplomatija ir taikos pastangos, narys. Karo metu popiežių Pranciškų kritikavo ir Kyjivas, ir Maskva.

Rusijos Romos katalikų prelatas Nikolajus Dubininas šią savaitę valstybinei žiniasklaidai sakė, kad M. M. Zuppi tikisi susitikti su patriarchu Kirilu, tačiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčia to nepatvirtino. Kirilas karštai palaiko Putino puolimą Ukrainoje, kurį jis yra apibūdinęs kaip šventą. Ketvirtadienio vakarą M. M. Zuppi turėtų dalyvauti mišiose pagrindinėje Maskvos katalikų katedroje.

Praėjus beveik tūkstančiui metų po bažnyčių skilimo, Vatikano ir Maskvos dvasiniai santykiai tebėra šalti.

20:28 Afrikoje Rusija siekia perimti „Wagner“ kontrolę

Praėjus kelioms valandoms po to, kai Jevgenijaus Prigožino samdinių armija sustabdė žygį į Maskvą, Kremlius ėmėsi visiškai kontroliuoti pasaulinę imperiją, kurią sukūrė liūdnai pagarsėjęs verslininkas.

Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas išskrido į Damaską, kad asmeniškai perduotų žinią Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui: „Wagner“ grupė daugiau savarankiškai ten nebeveiks. Aukšti Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai paskambino Centrinės Afrikos Respublikos prezidentui, tarp kurio asmens sargybinių yra „Wagner“ samdinių, ir patikino, kad šeštadienio krizė nesutrukdys Rusijos plėtrai Afrikoje. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos vyriausybiniai lėktuvai perskrido iš Sirijos į Malį, kur taip pat veikia „Wagner“, rašo „The Wall Street Journal“.

Pasak diplomatų ir žvalgybos pareigūnų, „Wagner“ perbėgėlių, apie pokalbius informuotų asmenų ir tarptautinių skrydžių duomenų apžvalgos, skubi diplomatinė veikla atspindėjo Vladimiro Putino bandymą sumenkinti chaosą ir užtikrinti Rusijos partnerius Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kad „Wagner“ operacijos ten bus tęsiamos be trikdžių. Tačiau nuo šiol, Maskvai pageidaujant, šioms operacijoms vadovaus kitas vadovas.

Atrodo, kad Rusija, kuri daugelį metų neigė bet kokias sąsajas su „Wagner“, bando perimti toli esantį samdinių tinklą. Po nepavykusio šeštadienio maišto neaišku, kiek ji tai gali padaryti ir kaip greitai.

20:14 Tarp žygyje į Maskvą dalyvavusių karių – nuteistieji

 „Reuters“ praneša, kad mažiausiai trys  „Wagner“ samdiniai, šeštadienį per nesėkmingą maištą užėmę Rusijos miestą Rostovą prie Dono, buvo nuteisti nusikaltėliai.

Kremlius praėjusiais metais leido Jevgenijui Prigožinui užverbuoti tūkstančius samdinių iš kalėjimų visoje šalyje. Tiems, kurie išgyvena šešis mėnesius Ukrainoje, V. Putinas slaptu dekretu atleidžia.

„Reuters“ nustatė, kad nuteisti nusikaltėliai yra 25 metų Dmitrijus Čekovas, Rostovo gyventojas, keturis kartus teistas už vagystes ir narkotikų platinimą, 33 metų Sergejus Širšovas, nuteistas kalėti septynerius metus už ginkluotą apiplėšimą 2019 m., ir 31 metų Romanas Jamalutdinovas, nuo 2017 m. mažiausiai du kartus teistas už vairavimą išgėrus, automobilio vagystę ir policijos pareigūno užpuolimą.

20:00 Praėjus kelioms savaitėms po užtvankos griūties Chersone trūksta geriamojo vandens

Kachovkos užtvankos katastrofa sukėlė humanitarinę krizę, kai tūkstančiai žmonių Chersono regione neteko galimybės gauti geriamojo vandens. Pareigūnai ir savanoriai aplink Chersoną įrengė cisternas, kad gyventojai būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu.

Praėjus trims savaitėms, nors vanduo iš čiaupo vėl pradedamas tiekti, pareigūnai įspėjo jo negerti.

„Šiandien vanduo netinkamas gerti, jis chloruotas“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono administracijos atstovas spaudai Oleksandras Tolokonikovas.

„Juo galime praustis, naudoti namų reikmėms, bet negalime nei virti, nei gerti“, – pridūrė jis.

Pirmiausia reikia dezinfekuoti viešuosius vandens šaltinius, sakė O. Tolokonikovas.

„Tuomet paimsime mėginius ir, jei viskas bus gerai, pradėsime tiekti geriamąjį vandenį“, – pridūrė jis. 

Savanorė iš Jungtinės Karalystės Elizabeth padėjo aprūpinti geriamuoju vandeniu tūkstančius vietinių gyventojų.

„Mes pristatome statines visame mieste ir kaimuose aplink Chersoną“, – sakė jauna moteris.

Pasak jos, savanoriai nori užtikrinti, kad ukrainiečiai galėtų lengvai gauti švaraus vandens ir kad jiems nereikėtų visiems rinktis prie vieno didelio rezervuaro.

19:36 Ukrainos pasieniečiai sutrukdė priešo sabotažui

Ukrainos pasieniečiai Donecko srities Marinkos kryptimi neutralizavo Rusijos sabotažo ir žvalgybos grupę, pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba. 

„Sienos apsaugos būrys užkirto kelią priešo sabotažo ir žvalgybos grupės bandymui įsiskverbti į mūsų pajėgų užnugarį. Priešo ketinimą kirsti fronto liniją atskleidė pasieniečių pareigūnai, esantys pozicijose prie Donecko srities Marinkos kaimo“, – teigiama pranešime.

19:19 Buvęs Ukrainos Nikolajivo srities prokuroras nuteistas kalėti iki gyvos galvos už išdavystę

Odesos teismas išdavyste apkaltintą buvusį Nikolajevo apygardos prokuratūros vadovą Genadijų Hermaną nuteisė kalėti iki gyvos galvos, praneša BBC.ru.

G. Hermanas buvo pripažintas kaltu dėl bendradarbiavimo su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Tyrimo duomenimis, jis Rusijai perdavė informaciją apie Ukrainos kariškių pozicijas Mykolajivo srityje, kariškių ir gelbėtojų asmeninius duomenis iš Ukrainos Valstybinės skubios pagalbos tarnybos, taip pat slaptažodžius, leidžiančius pereiti kontrolės punktus, informaciją apie situaciją regione.

G. Hermanas buvo sužeistas 2022 m. balandžio mėn. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jis informaciją perdavė tinklaraštininkui iš Rusijos, o šis perdavė ją Rusijos specialiosioms tarnyboms. Pats nuteistasis kaltę neigė.

Į teismo posėdžius atvyko Ukrainos karių artimieji, kurių šeimos nariai žuvo per Rusijos raketų ataką Nikolajivo kareivinėse 2022 metų kovo 18 dieną. Bylos nagrinėjimo metu jie laikė žuvusiųjų nuotraukas.

19:00 Ukraina gali susidurti su elektros deficitu

Kaip skelbia „Reuters“, Ukraina susidurs su elektros energijos deficitu, ypač rudenį ir žiemą, nes jos energetikos infrastruktūra sunkiai atsigauna po kelis mėnesius trukusių Rusijos raketų atakų.

Volodymyras Kudritskis, Valstybinės bendrovės „Ukrenergo“ vadovas, sakė, kad visoje šalyje vyksta precedento neturinti remonto kampanija ir buvo atlikta 50–60% planuotų darbų, tačiau padėtis tebėra sudėtinga. Jis sakė, kad perdavimo tinklai, ypač dideliuose miestuose ir priešakiniuose regionuose, buvo smarkiai pažeisti, nes jie buvo pagrindiniai Rusijos atakų taikiniai.

Kai kuriuose atominių elektrinių blokuose dabar buvo atliekami planiniai remonto darbai, kad šaltesniais mėnesiais jie galėtų pagaminti daugiau elektros energijos, sakė V. Kudritskis.

„Ukrenergo“ jau gavo apie 900 mln. Eur užsienio finansavimo remontams, tačiau įmonė ieško papildomo finansavimo ateinančiam žiemos sezonui. Papildomi poreikiai siekia maždaug 300 mln USD.

18:40 V. Zelenskis: „Wagner“ karių tebėra laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad „Wagner“ samdiniai tebekariauja prieš ukrainiečius laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje.

„Wagner“ karių tebėra laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, jų buvo ir yra Luhansko srityje, tai yra tiesa. Kaip jau anksčiau esu pabrėžęs, daug jų sunaikino Ukrainos ginkluotosios pajėgos, daugiau kaip 20 tūkstančių“, – žurnalistams Kyjive sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo Baltarusijai priėmus rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusios trumpai gyvavusį maištą, bosą Jevgenijų Prigožiną. Vakarai baiminasi, kad dalis pajėgų gali būti permesta į Baltarusiją, o tai keltų papildomų grėsmių NATO rytiniame sparne.

„Iš pozityvios pusės, kiek jų ėjo į Maskvą ir kiek jų buvo pas mus, palyginti neįmanoma. Todėl negaliu pasakyti, kokią didelę grėsmę jie kam nors kels Baltarusijos teritorijoje, nes manau, kad tas kontingentas nebus labai didelis“, – sakė V. Zelenskis.

„Mūsų kariuomenė mano, kad situacija šiaurinėje mūsų šalies dalyje dėl vagnerovcų buvimo Baltarusijoje nepasikeis, mes kontroliuojame situaciją“, – pridūrė jis.

Prezidentas tvirtino, kad Ukrainoje nepasikartos praėjusio savaitgalio įvykiai Rusijoje, nes „turime galingą, šiuolaikinę kariuomenę – ir ne tik žodžiais – ir visi tai supranta“.

18:31 Patvirtinta, kad per Kramatorsko ataką žuvo 11 žmonių

„Kyiv Post“ duomenimis, per vakarykštį išpuolį Kramatorske žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11. Ukrainos naujienų tarnyba citavo Kramatorsko merą Oleksandrą Hončarenką.

Raketos smūgis sunaikino populiarų picų restoraną mieste, o aplinkinė parduotuvių zona tuo metu buvo perpildyta.

Keturi iš patvirtintų mirusiųjų yra vaikai.

18:13 V. Zelenskis: saugumo garantijos neturi būti pakaitalas Ukrainos narystei NATO

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, sako, kad Aljanso žadamos saugumo garantijos neturi būti pakaitalas būsimai Ukrainos narystei NATO.

„Nekalbame apie narystę šiandien. Mes adekvati šalis ir suprantame kad karo metu negalim būti NATO nare, bet norime būti tikri, kad po karo būsime, – trečiadienį Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais sakė Ukrainos lyderis. – Ir kaip tik tokio signalo mes ir laukiame: kad po karo Ukraina bus NATO narė.“

„O ką daryti, kol mes ne NATO? Taip pat norėtume signalo, kad Ukraina gaus saugumo garantijas, bet ne vietoj narystės, o tam laikotarpiui, kol mes dar ne Aljanse“, – pridūrė jis.

Didžiosios Vakarų šalys NATO viršūnių susitikime daugiau dėmesio norėtų skirti praktiniam Aljanso ir Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimui.

Vis dėlto Lietuva ir kiti regiono partneriai tikisi, kad NATO narės sutars ir dėl aiškios Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, tačiau kol kas vieningo sutarimo šiuo klausimu rasti nepavyksta.

18:07 A. Duda: „Wagner“ pajėgos Baltarusijoje gali kelti grėsmę regionui

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, trečiadienį, lankydamasis Ukrainoje, pareiškė, kad „Wagner“ pajėgų buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę regiono šalims.

„Šiandien mums sunku atmesti galimybę, kad „Wagner“ grupės buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę Lenkijai, kuri ribojasi su Baltarusija, grėsmę Lietuvai... ir galbūt Latvijai“, – žurnalistams Kyjive sakė A. Duda.

17:55 WSJ: J. Prigožino planas pagrobti S. Šoigu ir V. Gerasimovą buvo išaiškintas FSB

Privačios samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas planavo pagrobti Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigų ir kariuomenės vadą Valerijų Gerasimovą, tačiau buvo priverstas paspartinti savo planus po to, kai Rusijos žvalgyba išsiaiškino apie šiuos planus, rašo leidinys „The Wall Street Journal“.

Skelbiama, kad dėl to, jog Rusijos žvalgyba išaiškino plano detales, jis buvo paankstintas dviem dienomis, o tai galėjo turėti įtakos, kodėl jis buvo nesėkmingas.

S. Šoigu ir V. Gerasimovas planavo vizitą į pietų štabo regioną, kur juos ir ketino pagrobti „Wagner“ kovotojai, tačiau šie buvo perspėti FSB pareigūnų, mano straipsnyje neįvardinti Vakarų pareigūnai, o tai galiausiai lėmė, kad plano buvo imtasi skubotai.

Viktoras Zolotovas, Rusijos nacionalinės gvardijos vadovas, taip pat viešai pareiškė, kad Rusijos tarnybos žinojo apie perversmą dar prieš jam prasidedant.

„Konkretūs nutekinimai apie planuojamą maištą birželio 22–25 dienomis buvo nutekinti iš J. Prigožino stovyklos“, – kiek anksčiau sakė jis Rusijos valstybinei žiniasklaidai.

17:38 J. Bidenas: V. Putinas akivaizdžiai pralaimi karą Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas, kuris tarptautinėje bendruomenėje turi bemaž atstumtojo statusą, pralaimi karą Ukrainoje, tačiau dar per anksti spręsti, ar Rusijos prezidentą susilpnino samdinių grupės „Wagner“ nutrauktas maištas.

Baltuosiuose rūmuose žurnalistų paklaustas, ar V. Putinas dabar yra silpnesnis, J. Bidenas atsakė: „Sunku pasakyti, bet jis akivaizdžiai pralaimi karą“ Ukrainoje ir „Jis pralaimi karą namuose“.

J. Bidenas pridūrė, kad V. Putinas dabar yra „atstumtasis visame pasaulyje“.

Baltieji rūmai ir toliau atsargiai interpretuoja praėjusios savaitės neeilinių įvykių Rusijoje pasekmes, kai „Wagner“ grupė – viena pajėgiausių Rusijos kariuomenės dalių Ukrainoje – sukilo ir grasino užpulti Maskvą, o paskui staiga pakeitė kursą.

17:34 Konservatoriai siūlo žymėti Rusijoje veikiančių įmonių prekes

Kai kuriems parlamentarams siekiant, kad didieji prekybos tinklai žymėtų bendrovių, nenutraukiančių eksporto į Rusiją, gaminius, prekybininkai teigia nežinantys, iš kur gauti tokią informaciją.

Plačiau apie tai rašoma čia.

16:59 G. Nausėda: NATO narystės veiksmų plano atsisakymas sutrumpintų Ukrainos kelią į Aljansą

NATO narystės veiksmų plano (angl. MAP) atsisakymas sutrumpintų Ukrainos kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Ukraina bus NATO nare, Lietuva remia Ukrainos narystę NATO. Vilniuje turi būti aiškiai pasakyta, kad Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, ir sutartas kelias narystei pasiekti“, – spaudos konferencijoje Kyjive trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Narystės veiksmų plano atsisakymas šį kelią galėtų ženkliai sutrumpinti. NATO ir Ukrainos tarybos įkūrimas dar labiau sustiprintų politinį bendradarbiavimą“, – pridūrė G. Nausėda.

16:26 Šveicarijos vyriausybė atsisakė leisti reeksportuoti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį atsisakė leisti reeksportuoti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą.

„Federalinė taryba padarė išvadą, kad 96 tankų pardavimas pagal galiojančius teisės aktus yra neįmanomas. Visų pirma, toks pardavimas prieštarautų Karinės įrangos įstatymui ir lemtų nukrypimą nuo Šveicarijos neutralumo politikos“, – teigiama Šveicarijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Dabar šie tankai Italijoje yra avarinės būklės. Buvo planuota, kad jie bus grąžinti į gamintojo gamyklą Vokietijoje remontui, o tada perduoti Ukrainai kaip karinė pagalba.

Šveicarija draudžia reeksportuoti šveicarišką ginkluotę kariaujančioms šalims, tačiau dėl ilgametės šalies neutralumo tradicijos diskutuojama nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kiek daugiau nei prieš metus.

Europos Sąjungai nepriklausanti Šveicarija pasekdama bloko pavyzdžiu įvedė sankcijas Maskvai, bet iki šiol rodo mažiau lankstumo savo karinio neutralumo klausimu.

16:16 Kroatija pripažino Holodomorą genocidu

Ukrainos valdžia padėkojo Kroatijai už tai, kad pastarosios parlamentas pripažino Holodomorą genocidu, o padėką už tai išreiškė Ukrainos vadovybė.

„Esu dėkingas Kroatijos parlamentui už tai, kad pagerbė milijonus aukų šiuo istoriniu balsavimu. Pasaulinis Holodomoro kaip genocido pripažinimas toliau sparčiai plečiasi“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

15:35 Ukraina skelbia didelio masto branduolines pratybas

Ukrainos energetikos ministerija skelbia didelio masto branduolinio pavojaus pratybas, baiminantis galimo Rusijos teroristinio išpuolio Zaporižios AE.

Pratybų metu veiklą koordinuos valstybės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos, rašo „BBC Russian“.

„Bus imtasi priemonių įveikti galimoms pasekmėms, jei viena iš elektrinės stočių būtų susprogdinta Rusijos kariuomenės“, – rašoma ministerijos pranešime.

Atitinkami protokolai dėl institucijų veiklos jau yra parengti, o pratybos bus vykdomos pasiruošti juos įgyvendinti praktiškai.

15:13 G. Nausėda: Lietuva aprūpino Ukrainą NASAMS paleidėjais nepatirdama nuostolių saugumui

Lietuvai pranešus apie sprendimą Ukrainai nupirkti dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog tą pavyko padaryti nepatiriant nuostolių nacionaliniam saugumui.

„Džiaugiamės, kad galėjome tą padaryti be nuostolio mūsų pačių saugumui, kitaip tariant, visos NASAMS sistemos, kurios Lietuvoje buvo, jos liks savo vietose“, – telefonu iš Kyjivo trečiadienį BNS sakė šalies vadovas.

Lietuva oro gynybos NASAMS paleidėjus Ukrainai iš norvegų įmonės „Kongsberg“ perka už 9,8 mln. Eur, jie Ukrainą turėtų pasiekti per tris mėnesius.

„Tai turėtų būti rugsėjo pabaiga, spalio pradžia“, – kalbėjo G. Nausėda.

15:00 Šveicarija griežtina sankcijas Rusijai

Šveicarija įvedė daugiau sankcijų bendrovėms ir asmenims iš Rusijos, vadovaujantis neseniai Europos Sąjungos išplėstomis sankcijomis Rusijai, rašo „Al Jazeera“.

Taikomasi į žmones, kompanijas ir organizacijas, kurios prisideda prie Ukrainos vaikų deportacijos į Rusiją.

Taip pat sankcionuoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai, Rusijos žiniasklaidos darbuotojai, „Wagner“ dirbantys asmenys ir kiti. Sankcijomis užšaldomas jų valdytas turtas bei uždraudžiama patekti į šalį.

14:43 G. Landsbergis: NATO narių pareiga yra Ukrainai nutiesti aiškų kelią į Aljansą

NATO narių pareiga yra Ukrainai nutiesti aiškų kelią į Aljansą, po pokalbio su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Mūsų pagrindinė užduotis NATO viršūnių susitikime yra ištaisyti praeities klaidas. Ukrainos vieta yra NATO ir mūsų, Aljanso narių, darbas yra nutiesti aiškų kelią į narystę. Dabar ne laikas silpnumui“, – trečiadienį tviteryje rašė G. Landsbergis.

Jis teigė, jog Ukrainos užsienio reikalų ministras yra teisus, sakydamas, kad „esminė užduotis dabar yra sukurti stipriausiai įmanomą formuluotę dėl Ukrainos narystės perspektyvų“.

„Skeptikai neturi pakartoti savo pirmtakų tragiškų klaidų 2008-aisiais“, – tviteryje rašė D. Kuleba.

Jis teigė su G. Landsbergiu aptaręs veiksmų koordinavimą prieš Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Aljanso šalių lyderiai 2008 metais Bukarešte konstatavo, jog Ukraina ir Sakartvelas „taps NATO narės“, tačiau joms nebuvo suteiktas narystės Aljanse planas.

14:16 Į Ukrainą iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas

Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas, skelbia Andrzejaus Dudos kanceliarija.

Tviteryje paskelbtame pranešime sakoma, kad A. Duda dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje.

Taip pat planuojamos konsultacijos su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu dėl dabartinės padėties fronte, įskaitant Rusijos puolimo Zaporižios atominėje elektrinėje grėsmę.

Be to, bus aptartas pasirengimas liepą Vilniuje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, sakoma Lenkijos prezidento kanceliarijos pranešime.

Anksčiau trečiadienį iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą atvyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

14:00 Kremlius po raketinio smūgio restoranui Kramatorske: taikomasi tik į karinius objektus

Kremlius trečiadienį pareiškė, esą smogia tik tiems taikiniams Ukrainoje, kurie yra kaip nors susiję su kariuomene.

Toks pareiškimas pasirodė po to, kai raketinė ataka, per kurią nukentėjo populiarus restoranas Kramatorske, Ukrainos rytuose, pareikalavo mažiausiai 10 žmonių gyvybių.

„Smūgiai suduodami tik tiems objektams, kurie vienaip ar kitaip susiję su karine infrastruktūra“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po to, kai antradienį per išpuolį Kramatorske buvo sunaikintas karių, žurnalistų ir humanitarinės pagalbos darbuotojų pamėgtas restoranas „Ria Pizza“.

13:49 Baltijos šalių parlamentų pirmininkai ragina ES „Wagner“ pripažinti teroristine grupe

Reaguodami į „Wagner“ veiksmus ir įvykius Rusijoje, Baltijos šalių parlamentų pirmininkai trečiadienį pasirašė bendrą deklaraciją, ragindami Europos Sąjungą pripažinti šią organizaciją teroristine bei griežtinti sankcijas ją priėmusiai Baltarusijai.

Plačiau apie tai rašoma čia.

13:39 Charkive per apšaudymą žuvo 3 civiliai

Olehas Synehubovas, Charkivo regiono gubernatorius, pranešė, kad trečiadienį per Rusijos pajėgų apšaudymą regione žuvo trys civiliai gyventojai.

Smogta Čugujyvų miesteliui, esančiam į pietryčius nuo paties Charkivo miesto.

13:29 Lietuva dar metams pratęsė lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš Ukrainos

Tebesitęsiant Rusijos invazijai Ukrainoje, Vyriausybė trečiadienį posėdyje dar metams pratęsė lietuvių kilmės asmenų perkėlimą iš šios šalies.

Ministrų kabinetas šį terminą nustatė iki kitų metų birželio 30 dienos. Pagal anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą, prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo buvo nuspręsta priimti iki šio penktadienio.

Vis dėlto, Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, kadangi Rusija toliau Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, naikina gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, asmenų perkėlimo iš Ukrainos į Lietuvą galimybė išlieka aktuali.

2022 metų vasario pabaigoje Rusijai pradėjus invaziją, Lietuva ėmėsi savo piliečių, lietuvių kilmės asmenų, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jų šeimos narių perkėlimo.

URM duomenimis, perkeliamojo asmens statusas šiuo metu suteiktas 126 asmenims, 12-os prašymai atmesti, du – dar nagrinėjami.

Užsienio reikalų ministerija 66 perkeltiems asmenims yra išmokėjusi 108,6 tūkst. eurų, vidutiniškai 1646 eurus vienam asmeniui, kaip kompensaciją už nepervežtą turtą.

13:23 Apklausoje ženkliai padaugėjo amerikiečių, remiančių ginklų tiekimą Kyjivui

Tvirta amerikiečių dauguma palaiko Ukrainos paginklavimą tam, kad ji galėtų apsiginti nuo Rusijos invazijos, rodo „Reuters“/„Ipsos“ apklausos, kurią cituoja „Al Jazeera“, duomenys.

Pastebėtas ženkliai padidėjęs palaikančiųjų Ukrainos ginklavimo idėją skaičius, siekęs 65%. Gegužę taip manančių buvo 46%.

81% demokratų, 56% respublikonų ir 57% nepriklausomų rinkėjų remia ginklų tiekimą Ukrainai.

12:30 Žuvusiųjų Kramatorse padaugėjo iki 10-ies

Per antradienio vakarą surengtą Rusijos raketų ataką Kramatorsko picerijoje žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 10-ies, iš jų – 3 vaikai.

Taip pat pranešama apie 61 nukentėjusį asmenį, rašo „Meduza“.

12:05 V. Zelenskis padėkojo už oro gynybos sistemų perdavimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo už perduodamus oro gynybos sistemų NASAMS leistuvus. Apie tai jis paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.

„Esu dėkingas Gitanui Nausėdai dėl sprendimo nupirkti ir perduoti dvi NASAMS oro gynybos sistemas Ukrainai. Tai svarbus ir savalaikis indėlis saugant Ukrainos dangų ir gelbstint ukrainiečių gyvybes. Kart į pergalę!“, – rašė V. Zelenskis.

11:09 Ukraina iškėlė vėliavą virš išlaisvintos Kurdjumivkos užtvankos

Ukrainos kariuomenė pranešė apie išlaisvintą progresą fronte ties Kurdiumivkos gyvenviete bei paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matosi ant Kurdjumivkos užtvankos iškeliama Ukrainos vėliava.

Oficialioje Ukrainos pajėgų „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše teigiama, kad operacija truko pusantros paros. Miestelis yra įsikūręs į pietus nuo Bachmuto.

10:45 Aukų Kramatorske padaugėjo iki 9

Per Rusijos raketinę ataką, per kurią nukentėjo populiarus restoranas Ukrainos rytuose, žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki devynių, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Anksčiau skelbta apie aštuonias aukas. Trečiadienio rytą iš po griuvėsių buvo ištrauktas dar vieno vyro kūnas, teigė pareigūnai.

Per antradienio vakarą Kramatorską sukrėtusį išpuolį taip pat buvo sužeisti mažiausiai 56 žmonės. Rusijos raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

10:38 JK žvalgyba: Ukrainos smūgiai Čonharo tiltams sutrikdė rusų logistiką

Ukrainos smūgiai Čonharo tiltams sutrikdė rusų susisiekimą tarp aneksuoto Krymo pusiasalio ir Rusijos okupuotos Chersono srities, trečiadienį skelbia britų žvalgyba.

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad ankstyvą birželio 22-osios rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Čonharo tiltams tarp Krymo ir Chersono srities.

Šie tiltai aptarnauja vieną iš dviejų pagrindinių kelių tiekimo maršrutų tarp šių regionų.

Laikinai uždarius šį maršrutą, Rusijos konvojams alternatyviais keliais frontą pasiekti prireikia bent 50 proc. daugiau laiko, nurodoma britų pareiškime.
 
Jame cituojami pranešimai, kad rusai beveik neabejotinai pastatė pontoninį tiltą per parą nuo išpuolio. Labai tikėtina, kad šią perėją gali kirsti tik karinis transportas, sako žvalgyba.
 
Tai, kaip greitai buvo pastatyta pakaitinė perėja, rodo, koks gyvybiškai svarbus šis maršrutas Rusijos karinėms pastangoms okupuotose Ukrainos teritorijose, pažymi britų žvalgyba.

10:18 VSD: „Wagner“ būstinėje rasti dokumentai rodo, jog grupuotė vykdė ataką prieš Lietuvą

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ būstinėje Sankt Peterburge atliktų kratų metu rasti dokumentai rodo, jog grupuotė yra susijusi su prieš Lietuvą vykdyta ataka, trečiadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

Plačiau apie tai rašoma čia.

10:06 A. Anušauskas: Ukrainai perkamų NASAMS paleidimo sistemų vertė – apie 10 mln. Eur

Ukrainai perkamų oro gynybos NASAMS paleidimo sistemų vertė siekia 9,8 mln. Eur, sako krašto apsaugos ministras.

„Du vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS raketų paleidimo įrenginiai bus visiškai paruošti tam, kad Ukrainos kariuomenė galėtų juos integruoti į jau turimus ugnies valdymo vienetus, taip papildant ir išplečiant šiuo metu Ukrainoje naudojamų Norvegijos ir JAV padovanotų NASAMS sistemų operacinį pajėgumą“, – įraše feisbuke teigė Arvydas Anušauskas.

„Sutarties vertė – apie 9,8 mln. Eur“, – pridūrė jis.

Anot ministro, Ukrainai taip pat bus perduota dešimt šarvuotų transporterių M113.

„Bendras Lietuvos perduotas šių šarvuotųjų transporterių skaičius pasieks 72“, – teigė A. Anušauskas.

Be kita ko, 2023 metams Lietuva užsakė pagaminti Ukrainai 12,5 mln. šovinių, iš kurių 2,5 mln., anot ministro, bus perduoti artimiausiu metu.

„Netrukus bus perduota ir tūkstančiai vienetų prieštankinės amunicijos granatsvaidžiams“, – rašė jis.

A, Anušausko teigimu, bendra Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai „jau peržengia 500 mln. Eur ribą“.

10:02 ISW: stabilumo krizė Rusijos režime gali suteikti Minskui naujų galimybių

JAV veikiančio Karo studijų instituto ekspertų manymu, galios kova tarp Vladimiro Putino, Jevgenijaus Prigožino ir Aliaksandro Lukašenkos dar nesibaigė, o ji turės tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės naudos Ukrainai.

ISW mano, kad A. Lukašenka gali pasitelkti karo samdinių grupuotę „Wagner“, kartu su šalyje dislokuotu Rusijos branduoliniu ginklu, kad parodytų, jog šalis yra pati pajėgi apsiginti nuo kylančių grėsmių ir sustiprinti savo asmenines pozicijas valdžioje.

„Wagner“ buvimas šalyje suteiktų A. Lukašenkai „manevravimo laisvės“ ir galėtų veikti kaip struktūrinė atsvara Kremliaus mėginimui perimti šalies kontrolę sąjunginės valstybės sudėtyje.

„Tai, kad A. Lukašenka giriasi tuo, kad sugebėjo paveikti įtakingas figūras V. Putino aplinkoje yra pažeminimas V. Putinui ir visai nesvarbu, ar iš tiesų taip buvo. Faktas, kad V. Putinas viešai nepaneigė A. Lukašenkos liudijimo, o padėkojo jam, tik dar labiau žemina V. Putiną“, – rašo ekspertai.

„Stabilumo krizė Rusijos režime gali suteikti Minskui naujų galimybių“, – mano ISW.

09:28 Rusija naktį atakavo Ukrainą dronais, numušti šeši

Rusija trečiadienio naktį atakavo Ukrainą iranietiškais dronais „Shahed“, ryte pranešė ukrainiečių kariuomenės Generalinis štabas.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė šešis „Shahed-136/131“ tipo dronus, paleistus iš pietryčių, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė oro pajėgų vadovybė.

Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas per „Telegram“ pranešė, kad naktį srities teritorijoje oro gynybos pajėgos sunaikino du priešo dronus.

Čerkasų regiono administracijos vadovas Ihoris Taburecas per „Telegram“ taip pat informavo, kad ukrainiečiai šioje srityje sunaikino du dronus.

„Tačiau dar du pataikė į tuščią sandėlį Čerkasų rajone“, – nurodė jis.

I. Tabureco teigimu, gelbėtojai operatyviai likvidavo kilusį gaisrą, niekas nenukentėjo.

09:21 Prezidentas atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Kijevą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje.

Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas su Ukrainos prezidentu aptars liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę, taip pat Ukrainos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje, Lietuvos ir Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai klausimus.

Į Kijevą prezidentas atvyko iš Hagos, kur septynių valstybių vadovų susitikime aptarė tolesnę paramą Ukrainai. Iš čia G. Nausėda vyks į Briuselį, kur ketvirtadienį prasideda Europos Vadovų Tarybos posėdis.

Prezidentūros trečiadienio rytą paskelbtame vaizdo įraše iš Hagos šalies vadovas paskelbė vykstantis į Kyjivą su geromis žiniomis V. Zelenskiui, kad Lietuva perka Ukrainai dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas.

09:13 O. Reznikovas: Ukrainos pajėgos pasiekė progreso, apie kurį dar nepaskelbta

Oleksyjus Reznikovas, Ukrainos gynybos ministras, leidiniui „Financial Times“ teigė, kad šalies ginkluotosios pajėgos pasiekė tam tikro progreso fronto linijoje, apie kurį dar nėra paskelbta ir kad didelė dalis puolimui paruoštų karių dar nėra mesti į kovą.

Anot jo, nedidelių gyvenviečių atkovojimas iš Rusijos okupacijos nėra pagrindinė kontrpuolimo užduotis.

„Kai tai nutiks, jūs visi pamatysite. Visi viską pamatys“, – sakė ministras.

08:52 JAV paskelbė sankcijas „Wagner“ aukso kasybos verslui Afrikoje

Jungtinės Valstijos antradienį įvedė sankcijas siekdama nutraukti aukso kasybos veiklą, iš kurios Afrikoje finansuojama rusų privati karinė bendrovė „Wagner Group“, ir pažadėjo pareikalauti, kad jos samdiniai atsakytų už piktnaudžiavimą.

Pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po „Wagner“ trumpo maišto Rusijoje.

Priemonės prieš „Wagner Group“ buvo suplanuotos anksčiau, tačiau trumpam buvo atidėtos, nes JAV pareigūnai vengė sudaryti įspūdį, kad Vašingtonas galėtų būti palankesnis kuriai nors pusei „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovoje dėl valdžios.

Iždo departamentas paskelbė sankcijas Centrinės Afrikos Respublikoje kasyklas valdančiai bendrovei „Midas Resources“ ir aukso bei deimantų supirkimo bendrovei „Diamville“, nurodydamas, kad abi šias bendroves kontroliuoja J. Prigožinas. Plačiau skaitykite čia. 

08:27 NYT: S. Surovikinas žinojo apie J. Prigožino maišto planus

Rusijos karinių operacijų Ukrainoje vado pavaduotojas generolas Sergejus Surovikinas iš anksto žinojo, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas planuoja maištą prieš Rusijos karinę vadovybę, pranešė „The New York Times“.

Laikraštis citavo JAV pareigūnus, informuotus apie JAV žvalgybos turimą informaciją šiuo klausimu, ir pranešė, kad pareigūnai „bando sužinoti, ar generolas S. Surovikinas, buvęs vyriausiasis Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas, padėjo planuoti J. Prigožino veiksmus praėjusį savaitgalį“.

Amerikiečių pareigūnai taip pat teigė, jog esama ženklų, kad kiti Rusijos generolai taip pat galėjo palaikyti V. Prigožiną.

S. Surovikinas spalį buvo paskirtas vadovauti operacijoms Ukrainoje. Tačiau sausį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šias pareigas perdavė generalinio štabo viršininkui Valerijui Gerasimovui, o S. Surovikinas buvo pastumtas į jo pavaduotojus.

08:14 Lietuva perka Ukrainai dvi NASAMS paleidimo sistemas, prezidentas vyksta į Kyjivą

Lietuva perka Ukrainai dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas, prezidentas Gitanas Nausėda su šiomis žiniomis trečiadienį vyksta į Kyjivą.

„Rytoj vykstu į Ukrainą, vežuosi gerų žinių, kurias galiu pagaliau pateikti savo bičiuliui Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui. Ukrainos prezidentas ne kartą kėlė klausimą dėl galimo NASAMS sistemų perdavimo Ukrainai, ir šiandien buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Norvegijos kompanijos „Kongsberg“, kad nupirksime ir suteiksime Ukrainai dvi NASAMS paleidimo atnaujintas sistemas, ir jos bus patiektos Ukrainai pačiu artimiausiu metu“, – vėlų antradienio vakarą Hagoje sakė prezidentas.

Išsamiau skaitykite čia. 

07:53 Žuvusiųjų Kramatorske padaugėjo iki 8

Per rusų raketos smūgį restoranui Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, tarp aukų yra trys vaikai, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Dar beveik 50 žmonių buvo sužeisti.

07:50 Žiniasklaida: Kinija galėtų pritarti Krymo sugrąžinimui Ukrainai

Kinijos pasiuntinys Europos Sąjungoje užsiminė, kad Pekinas galėtų paremti Ukrainos tikslą atkurti savo teritorinį vientisumą su 1991 metų sienomis, apimančiomis ir Rusijos 2014-aisiais aneksuotą Krymą, pranešė televizija „al Jazeera“.

Neseniai per interviu šiai televizijai ir dar dviem žiniasklaidos priemonėms Fu Congo buvo paklausta apie paramą Kyjivo tikslams, tarp kurių yra Rusijos okupuotų regionų susigrąžinimas. „Nesuprantu, kodėl ne“, – atsakė kinų aukšto rango diplomatas.

„Gerbiame visų šalių teritorinį vientisumą. Kai Kinija užmezgė santykius su buvusia Sovietų Sąjunga, dėl to sutarėme. Tačiau, kaip sakiau, tai istoriniai klausimai, kuriuos turi aptarti ir spręsti Rusija ir Ukraina, ir būtent už tai mes pasisakome“, – sakė Fu Congas.

07:27 J. Stoltenbergas: NATO pasirengusi gintis nuo Maskvos ar Minsko

NATO yra pasirengusi gintis nuo bet kokios grėsmės iš Maskvos ar Minsko, antradienį sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, Baltarusijai priėmus rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusios trumpai gyvavusį maištą, bosą Jevgenijų Prigožiną.

Pasak J. Stoltenbergo, NATO kitą mėnesį per viršūnių susitikimą Vilniuje sutars stiprinti savo gynybą, kad apsaugotų visas nares, ypač turinčias bendrą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija.

„Dar per anksti galutinai spręsti dėl fakto, kad Prigožinas persikėlė į Baltarusiją ir (kad), labiausiai tikėtina, dalis jo pajėgų taip pat bus Baltarusijoje, pasekmių“, – reporteriams sakė J. Stoltenbergas.

„Absoliučiai aišku tai, jog mes pasiuntėme aiškią žinią Maskvai ir Minskui, kad NATO yra čia saugoti kiekvienos sąjungininkės ir kiekvieno NATO teritorijos centimetro“, – sakė jis po Hagoje surengtos vakarienės su septynių šalių lyderiais. Plačiau skaitykite čia.

07:06 Rusų raketai pataikius į restoraną Kramatorske žuvo mažiausiai 4 žmonės

Rusų raketai pataikius į restoraną Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske žuvo mažiausiai keturi žmonės, o dar daugiau kaip 45 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Ukrainiečių policijos teigimu, Rusija antradienį vakare į miestą paleido dvi raketas „žemė–oras“ S-300.

„Iš griuvėsių ištraukti trijų žmonių, įskaitant 2008-aisiais gimusį nepilnametį, palaikai. Tarp sužeistųjų yra 2022 metais gimęs vaikas“, – per „Telegram“ pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Vėliau pranešta, kad žuvusiųjų skaičius padidėjo iki keturių.

Ukrainiečių gelbėjimo tarnyba per „Telegram“ paskelbė, kad per raketų smūgį populiariam restoranui „Ria Pizza“ buvo sužeisti 47 žmonės.

07:00 G. Nausėda: NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Hagoje antradienį ragino pripažinti, kad NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs, pranešė Prezidentūra.

„Rusijai dislokuojant taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, mes turime pagaliau pripažinti ir pasakyti tai, kas akivaizdu: NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs“, – kreipdamasis į NATO generalinį Sekretorių Jensą Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos bei Albanijos lyderius sakė G. Nausėda.

Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą Aljansas yra pasižadėjęs nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.

Lietuvos prezidentas su NATO vadovu Hagoje pristatė svarbiausius liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo klausimus. Plačiau skaitykite čia.