J. Šiugždinienė paviešino savo išlaidų Kauno taryboje ataskaitas
Papildyta premjerės komentaru (paskutinis skirsnis)
„(...) norėdama išsklaidyti visas abejones ir užtikrindama visuomenės teisę žinoti, vos gavusi dalinuosi su darbo taryboje veikla susijusiais dokumentais. Raginu ir kitus kolegas, buvusius ir esamus Tarybos narius, atvirai pateikti savo veiklos išlaidų ataskaitas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo ministrė, paskelbdama kelis dokumentus.
Ministrės paskelbtose ataskaitose pateikiamos išlaidų eilutės už kanceliarines prekes, ryšio priemones, taip pat publikacijas, vizualines priemones, transporto išlaidos, apimančios kiek daugiau nei pusantrų metų jos darbo Kauno taryboje laikotarpį.
Ji išlaidų ataskaitas paviešino po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas praėjusią savaitę pranešė, kad prieš tapdama švietimo ministre ir dirbdama Kauno miesto savivaldybėje, J. Šiugždinienė 2019–2020 metais paėmė 13.800 Eur išmokų. Jis teigė abejojantis, ar šie pinigai buvo panaudoti skaidriai.
Kaip skelbia J. Šiugždinienė, vidutinės jos, kaip tarybos narės, išlaidos per mėnesį siekė kiek daugiau nei 680 Eur.
Didžiausią išlaidų dalį sudarė kanceliarijos prekės ir ryšio priemonės – 4.357 Eur per visą laikotarpį. Nors pačiuose dokumentuose detaliai nenurodoma, kas buvo įsigyta, ministrė tvirtina pirkusi telefoną, planšetę, spausdintuvą, spausdintuvo įrangą, kanceliarines prekes, kopijavimo paslaugas.
„Vidutiniškai per mėnesį tai sudarė 217, 87 Eur“, – teigia J. Šiugždinienė.
Pašto, telefono ir interneto paslaugoms ji iš viso nurodo išleidusi 1.557 Eur, arba vidutiniškai apie 78 Eur per mėnesį, t. y., apmokėjusi internetą, priedėlį, mobilųjį ryšį, informacijos sklaidą paštu, plakatus.
Tuo metu transporto paslaugos – metinis automobilio Kasko ir civilinis draudimas, remontas, kuras, jai atsiėjo 6.810 Eur (340 Eur per mėnesį), publikacijos, vizualinės priemonės kainavo 963 Eur (apie 48 Eur per mėnesį). Pasak ministrės, tai buvo spauda, lankstinukai, maketavimas.
Dokumentuose ataskaitos pateikiamos už 2–3 mėnesius. Remiantis jais, mažiausiai – 1.455 Eur – ji išleido darbo pradžioje, 2019-ųjų balandį-birželį, didžiąją dalį, 1.200 Eur skyrė transporto išlaidoms; daugiausiai ministrė išleido 2020-ųjų balandį–birželį ir liepą–rugsėjį: atitinkamai beveik 2.460 ir beveik 2.500 Eur.
„Akcentuoju, kad kas mėnesį man, kaip ir kitiems Tarybos nariams, buvo kompensuojamos su darbu Taryboje (pasiruošimas posėdžiams, atvykimas į posėdžius, susitikimai su ekspertais, bendruomenėmis, rinkėjais, komunikacija, renginiai) susijusios išlaidos, nuo 500 iki 800 Eur per mėnesį“, – sako ji.
Kilus klausimų dėl ministrės išlaidų, premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę, išgirdusi pirminę informaciją, jog išmokomis galėjo piktnaudžiauti vienas iš ministrų, pareiškė, jog jei ši informacija pasitvirtins, tas Vyriausybės narys turės atsistatydinti.
Vėliau išklausiusi J. Šiugždinienės paaiškinimų ir susipažinusi su išmokų tarybos nariams reglamentavimu, Vyriausybės vadovė pirmadienį pareiškė, kad J. Šiugždinienė elgėsi pagal galiojusią tvarką. Žurnalistams Seime I. Šimonytė antradienį kartojo neturinti pagrindo abejoti ministre, tačiau visiškai abejonės, pasak jos, bus išsklaidytos, kai Kauno savivaldybė paviešins ataskaitas.
Savo ruožtu J. Šiugždinienė akcentavo visos TS-LKD frakcijos Seime „siekį tobulinti erdvės neskaidrumui paliekantį Tarybos veiklos reglamentavimą“.
„Kartu su kolegomis grįšime prie Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo. Viešindama ataskaitas ir jas detalizuodama siekiu atsakyti į rūpimus klausimus ir judėti pirmyn. Labai daug svarbių sprendimų priimta švietimo, mokslo ir sporto srityse, juos reikia įgyvendinti“, – tikina ministrė.
„Natūralu, kad jaučiuosi blogai dėl Lietuvoje susidariusios tokios situacijos. Tuo pačiu metu esu visiškai rami prieš savo sąžinę ir prieš tuos, kurie mane pažįsta iš mano darbų – į politiką ir ministrės pareigas atėjau tikrai ne tam, kad ramiai pasėdėčiau kėdėje ar pasifotografuočiau nuotraukoms, – feisbuke rašo ji. – Labai noriu tikėti, kad šis etapas leis iš tiesų padaryti savivaldos sistemą skaidresnę ir visi tapsime stipresni, o ne piktesni ir dar labiau vieni kitais nepasitikintys“.
Ataskaita neįtikina
Tačiau problemą iškėlęs A. Tapinas teigia, kad ministrės pateiktos ataskaitos neįtikina.
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru. Imu vieną ketvirtį. 2020 II ketvirtis – karantinas, visa Lietuva uždaryta. Ministrė įrašo vieną eilutę: 1.100 Eur transportas, paslaugos. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12.000 kilometrų“, – feisbuke komentavo A. Tapinas, akcentuodamas, kad ministrė nepateikė jokių patvirtinančių čekių.
„Antra eilutė – 1.108 Eur per ketvirtį kanceliarijos priemonės ir ryšio priemonės. Kas čia buvo pirkta? Po beveik 400 Eur per mėnesį? Nežinosim, nes čekių nėra. O ministrė sukasi mėgindama paslėpti karantininius skaičius ir kažkaip išvesti vidurkius, sakydama – pirkau kompiuterį, planšetę, telefoną, spausdintuvą. Kur, už kiek – nieko nežinosim“, – rašo visuomenininkas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad „kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100% maksimumas kauniečių lėšų“.
A. Tapino teigimu, „tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje“.
Premjerė kartoja ministre pasitikinti
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, jog ministre pasitiki.
„Noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis, – feisbuke trečiadienį rašė ministrė pirmininkė. – Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą.“
„Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia“, – teigė I. Šimonytė.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Premjerė kalbėjo neabejojanti J. Šiugždinienės teiginiais, kad ji, tapusi tarybos nare, administracijai siūlė pristatyti čekius, tačiau jų buvo atsisakyta.
„Taip, pagal tvarką už deklaruojamų duomenų teisingumą atsakingas pats Tarybos narys, tačiau administracija visada turi galimybę patikrinti deklaruojamų duomenų pagrįstumu ir, pvz., paprašyti tų dokumentų. To daroma nebuvo“, – rašė I. Šimonytė.
Ji teigė nematanti J. Šiugždinienės darbo Vyriausybėje metu nieko, kas keltų įtarimą.
„Jos darbo Vyriausybėje metu nematau išvis nieko, kas keltų įtarimą, kad bandyta „švaistyti“, kaip dabar mėgstama sakyti, parlamentines ar bet kokias kitas išlaidas“, – rašė premjerė.
„Dabar, kai jos savo valia paviešinti duomenys kelia kitus klausimus, turbūt derėtų tuos klausimus užduoti ir kitiems, kitaip toks reiklumas jau atrodo kažkiek ad personaem. Tada dar reiktų sutarti, iki kurių kandencijų atgal tuos siūlus vyniojam ir taip toliau“, – pridūrė ji.
REKOMENDUOJAME
