Ukrainos sausumos pajėgų vadas: išlaikyti Bachmutą tampa vis svarbiau

• Ketvirtadienį Rusija surengė dar vieną raketų ataką prieš Ukrainą.
• Pranešama apie sprogimus Kyjivo, Charkivo ir Odesos srityse.
• Lenkija perdavė Kyjivui 10 tankų „Leopard 2“.
• ES sutarė kartu pirkti artilerijos sviedinius Ukrainai.
• Slovakija patvirtina – ji, kaip ir Lenkija, pasirengusi Ukrainai perduoti naikintuvų MiG-2.
• Rusija į „juodąjį sąrašą“ įtraukė 144 Baltijos šalių politikus, visuomenininkus.

Trečiadienio naujienas skaitykite čia.

[infogram id="17595292-6c01-4318-bb61-cae63fed318e" prefix="Biv" format="interactive" title="Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė 2022-03-08"]

22:00 Baigiame pildyti ketvirtadienio naujienų juostą 

Naujausias žinias pranešime penktadienį 7 val. 

21:39 Ukrainos sausumos pajėgų vadas: išlaikyti Bachmutą vis svarbiau

Bachmuto išlaikymo svarba „nuolat auga“, pareiškė Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

„Kiekviena miesto gynybos diena leidžia mums laimėti laiko rezervams parengti ir pasirengti būsimoms puolamosioms operacijoms“, – sakoma O. Syrskio pareiškime, kurį cituoja CNN.

„Mūšiuose dėl šios tvirtovės priešas praranda labiausiai apmokytą ir kovai pasirengusią savo kariuomenės dalį – „Wagner“ (privačios karinės bendrovės) puolimo dalinius“, – teigė antras pagal rangą Ukrainos generolas.

Jis taip pat sakė, kad miestas nėra apsuptas, bet padėtis mūšio lauke išlieka „labai sudėtinga“. 

21:17 Šveicarijos parlamentarai ragina leisti perduoti Ukrainai ginklų, bet neįgyvendinamomis sąlygomis

Šveicarijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį nedidele persvara pritarė tam, kad būtų leidžiama perduoti Ukrainai šveicarų gamybos ginklų, tačiau tokiomis sąlygomis, kokios vargu ar bus įvykdytos.

Nacionalinė Taryba 98 balsais pritarė tam, kad vyriausybė būtų paraginta leisti reeksportuoti į Ukrainą šveicariškus ginklus. Prieš pasiūlymą balsavo 96 parlamentarai, du susilaikė.

Šiuo metu toks reeksportas draudžiamas pagal griežtus šalies karinio neutralumo įstatymus.

Priimtu pasiūlymu raginama padaryti išimtis šalims, norinčioms perduoti Šveicarijoje pagamintų ginklų Ukrainos pajėgoms, bet tik tuo atveju, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba iš pradžių paskelbs Rusijos karą Ukrainoje neteisėtu.

Rusija Saugumo Taryboje turi veto teisę, todėl toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas.

20:27 JAV įvedė sankcijas Kinijos bendrovėms, tiekusioms dalis Irano dronams 

Ketvirtadienį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas Kinijoje įsikūrusiam bendrovių tinklui dėl kaltinimų, kad jis tiekė dalis Irano bendrovei, dalyvaujančiai gaminant bepiločius orlaivius, kuriais Teheranas atakavo naftos tanklaivius ir kuriuos eksportavo į Rusiją.

JAV Iždo departamentas pritaikė sankcijas penkioms tinklo bendrovėms ir vienam asmeniui.

Kompanija, žinoma kaip HESA, dalyvavo gaminant „Shahed-136“ bepiločio orlaivio modelį, sakoma JAV Iždo departamento pareiškime. 

19:35 Rusija į „juodąjį sąrašą“ įtraukė 144 Baltijos šalių politikus, visuomenininkus

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą 144 Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikus, visuomenininkus bei žurnalistus.

„Priimtas sprendimas į Rusijos „stop-sąrašą“ įtraukti priešiškiausius mūsų šalies atžvilgiu ministrus, parlamentų deputatus, visuomenės veikėjus, žurnalistus iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos“, – teigiama pranešime.

URM teigia, kad toks sprendimas priimtas atsakant į aktyvius Baltijos šalių bandymus įvesti sankcijas ir kitus apribojimus Rusijai, „kišimąsi į mūsų vidaus reikalus, kurstant rusofobiškas nuotaikas“.

Maskva įtrauktuosius į sąrašą taip pat kaltina prisidėjus prie sovietinių paminklų išmontavimo ir griovimo, „rusakalbių gyventojų persekiojimo, istorijos perrašymo, nacizmo šlovinimo ir kriminalinės linijos, siekiančios eskaluoti Ukrainos konfliktą ir užpumpuoti Kijevo režimą ginklais“.

19:13 Ukrainoje šiemet pranašaujamas 37% kuklesnis grūdų derlius

Ukrainos grūdų derlius šiemet gali siekti 34 mln. tonų, o tai reiškia, kad būtų 37% kuklesnis nei praėjusių metų, prognozuoja Nacionalinė žemės ūkio mokslų akademija.

Derliaus sumažėjimas tiesiogiai siejamas su Rusijos invazijos padariniais – 45% menkesniais nei pernai pasėlių plotais, pasikeitusia jų struktūra, trąšų stoka ir derlingumo kritimu.

Konkrečiai kviečių derlius prognozuojamas 15–18 mln. tonų apimties.

Asociacijos „Ukrainos agroverslo klubas“ skaičiavimais, grūdinių kultūrų derlius šalyje 2022-aisiais siekė 53,9 mln. tonų ir buvo 37% menkesnis už rekordinį 2021 metų.

Ukraina yra viena iš didžiausių pasaulyje grūdų augintojų ir tiekėjų.

18:26 ES: Rusijos smūgiai netoli Zaporižios AE – „rimtas branduolinės saugos pažeidimas“

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje, dėl kurių Zaporižios atominė elektrinė buvo atjungta nuo elektros tinklo, yra „rimtas branduolinės saugos pažeidimas“.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad dėl nutrūkusio elektros tiekimo, kuris buvo atnaujintas ketvirtadienio vidurdienį, teko naudoti avarinius dyzelinius generatorius elektrinei aušinti, todėl gerokai padidėjo branduolinės avarijos rizika.

„Tai rimtas branduolinės saugos pažeidimas, kurį padarė Rusija“, – Stokholme vykstančiame ES gynybos ministrų susitikime žurnalistams sakė J. Borellis.

„Zaporižia yra didžiausia atominė elektrinė Europoje... ir Rusija kelia pavojų visam mūsų bendram Europos žemynui, įskaitant Rusiją“, – pridūrė jis.

18:04 Slovakija pasirengusi Ukrainai perduoti naikintuvų MiG-2

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas ketvirtadienį patvirtino, kad Slovakija ir Lenkija yra pasirengusios bendromis pastangomis siųsti naikintuvų MiG-29 į Ukrainą.

„Manau, kad atėjo laikas priimti sprendimą. Žmonės Ukrainoje žūsta“, – teigė J. Nadas.

Anksčiau, kovo 1 d., jis sakė, kad Slovakija svarsto galimybę perduoti 10 iš 11 sovietinių laikų naikintuvų MiG-29, o paskutinį perduoti muziejui.

Nuo karo pradžios Slovakija suteikė Ukrainai 168 mln. Eur vertės karinės pagalbos.

Kaip skelbėme ryte, Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, interviu CNN irgi pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi perduoti Ukrainai MiG-29. Jis teigė, kad toks žingsnis galėtų būti žengtas tarptautinės koalicijos, kuri teiktų lėktuvus, rėmuose. (Plačiau žr. 06:48 įrašą).

17:11 Rusija pirmadienį Ženevoje su JT aptars susitarimo dėl grūdų pratęsimą

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, kad pirmadienį Ženevoje delegatai planuoja aptarti susitarimo dėl Ukrainos grūdų atnaujinimą po to, kai Maskva suabejojo dėl jo pratęsimo.

„Kitas konsultacijų etapas numatytas kovo 13 dieną Ženevoje. Rusijos tarpžinybinė delegacija dalyvaus... Susitarimas bus aptartas“, – sakė M. Zacharova žurnalistams per reguliariai rengiamą spaudos konferenciją.

Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvos karo laivai blokavo Juodosios jūros uostus, kol praėjusią vasarą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti itin svarbius grūdus.

Susitarimą, kuris bus automatiškai pratęstas kovo 18 dieną, jei Maskva arba Kyjivas tam nepaprieštaraus, Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos pasirašė praėjusių metų liepą.

Pagal praėjusių metų susitarimą Rusijai buvo pažadėta teisė eksportuoti trąšas be Vakarų sankcijų. Maskva tvirtina, kad šios susitarimo dalies nesilaikoma.

15:59 „Ukrenergo“: atnaujintas elektros tiekimas Zaporižios AE

Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei, po Rusijos smūgio turėjusiai naudotis dyzeliniais generatoriais, atnaujintas elektros tiekimas, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius „Enerhoatom“.

„Ukrenergo“ specialistai atnaujino elektros energijos tiekimą Zaporižios atominei elektrinei, kuris buvo nutrauktas dėl šiandieninių raketų smūgių“, – sakoma socialiniuose tinkluose operatoriaus paskelbtame pranešime.

Jame priduriama, kad elektrinė „pereina nuo dyzelinių generatorių prie elektros energijos gavimo savo reikmėms iš Ukrainos integruotos elektros energijos sistemos“.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas anksčiau ketvirtadienį įspėjo dėl pavojaus, kurį kelia pasikartojantys elektros tiekimo Zaporižios atominei elektrinei sutrikimai.

„Kaskart metame kauliuką“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.

„Jei leisime tam tęstis... vieną dieną mūsų sėkmė išseks“, – pabrėžė jis.

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė be elektros tiekimo buvo likusi po naujos Maskvos pajėgų smūgių bangos, per kurią žuvo mažiausiai devyni žmonės ir daug kur nutrūko elektros energijos tiekimas.

15:45 Žvalgyba: Rusijos pajėgos Kaliningrade dėl karo mažėjo tik iš dalies ir laikinai

Rusijos pajėgumų Kaliningrade galimybės kelti karines grėsmes Baltijos jūros regione dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai, ketvirtadienį perspėjo Lietuvos žvalgyba.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

14:36 S. Lavrovas skundžiasi, kad pratęsti susitarimą dėl grūdų yra sudėtinga

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimo, kuriuo leista atnaujinti grūdų eksportą iš Ukrainos, pratęsimas tapo sudėtingas, nes jis esą nebuvo tinkamai įgyvendinamas.

Plačiau apie tai rašoma čia.

13:36 Lietuvos žvalgyba: Rusija yra pasiruošusi karą Ukrainoje tęsti dar dvejus metus

Rusija karą Ukrainoje yra pasiruošusi tęsti dar dvejus metus, sako Lietuvos karinės žvalgybos vadovas.

„Resursai, kuriais disponuoja Rusija šiandien, mes vertiname, kad tų išteklių užtektų tokio pat intensyvumo karui, kokį mes matome šiandien, užtektų dar dviem metam“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius plk. Elegijus Paulavičius.

Plataus masto invaziją į Ukrainą Rusija pradėjo pernai vasarį ir sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo bei beprecedenčių sankcijų.

Lietuvos žvalgyba kasmetiniame grėsmių vertinime teigiama, kad karas atskleidė Rusijos režimo neefektyvumą ir korupciją, išryškino karinės galios trūkumus, parodė, kad šalis neturi galimybės savarankiškai užsitikrinti ekonominę bei technologinę plėtrą.

13:09 TATENA vadovas reiškia nerimą po Rusijos smūgių Zaporižios AE

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas ketvirtadienį įspėjo dėl pavojaus, kurį kelia pasikartojantys elektros tiekimo Zaporižios atominei elektrinei sutrikimai, šiai didžiausiai Europos jėgainei dėl naujų Rusijos raketų smūgių vėl kliaujantis dyzeliniais generatoriais.

„Kaskart metame kauliuką“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.

„Jei leisime tam tęstis... vieną dieną mūsų sėkmė išseks“, – pabrėžė jis.

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė po Rusijos smūgio liko be elektros tiekimo ir šiuo metu naudojasi dyzeliniais generatoriais, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius „Enerhoatom“.

Tai įvyko per naują Maskvos pajėgų smūgių bangą, per kurią žuvo mažiausiai devyni žmonės ir visoje Ukrainoje nutrūko elektros energijos tiekimas.

„Dėl raketų atakų nutrūko paskutinė elektros linija tarp okupuotos Zaporižios atominės elektrinės ir Ukrainos energijos sistemos“, – sakė operatorius „Enerhoatom“.

Jėgainė šeštą kartą nuo invazijos pradžios neteko elektros.

12:26 Lenkija perdavė Kyjivui 10 tankų „Leopard 2“

Varšuva perdavė Ukrainai dar 10 „Leopard 2“ tankų, pranešė šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, skelbia „Meduza“.

Vasario pabaigoje Lenkija jau buvo perdavusi 4 tokius tankus, todėl jau įvykdė savo anksčiau duotą pažadą suteikti 14 tokių tankų Ukrainos pajėgoms.

Lenkija taip pat jau yra perdavusi didelį kiekį turėtų T-82 ir modifikuotų jų versijų „Twardy“ Ukrainai.

[infogram id="acab87d6-31c4-43b1-a53a-52d8886ea810" prefix="FjG" format="interactive" title="tankas „Leopard 2“ 2023 01 19"]

12:17 Padniestrės valdžia skelbia neva sužlugdžiusi Kyjivo sąmokslą

Separatistų saugumo pareigūnai savo pareiškime nurodė, kad sustabdė „teroro išpuolį, kuriam vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos ir kuris buvo rengiamas prieš kelis pareigūnus. Įtariamieji buvo sulaikyti. Jie prisipažino“.

Ukraina šio pranešimo nekomentuoja.

Rusija vasario gale pareiškė, kad Ukraina neva rengiasi įsiveržti į Maskvos remiamą Padniestrę, bet Kišiniovas iškart tai paneigė ir paragino visus elgtis ramiai.

Po to, kai anksčiau vasarį Kyjivas paskelbė apie išardytus Rusijos planus sukelti neramumus Moldovoje, šalies prezidentė Maia Sandu apkaltino Rusiją sąmokslu mėginant smurtinėmis priemonėmis nuversti jos vyriausybę – pasitelkiant antivyriausybiniais protestuotojais vaizduojamus diversantus. Rusija tai paneigė.

11:39 „Continental“ parduoda aktyvus Rusijoje

Viena pirmaujančių pasaulyje Vokietijos padangų gamintoja „Continental AG“ pranešė pasitraukianti iš Rusijos rinkos ir parduodanti šioje valstybėje turimus aktyvus.

„Karas taip pat yra priežastis, dėl kurios dirbame prie kontroliuojamo pasitraukimo iš Rusijos rinkos. Jis apima mūsų verslo Rusijoje, įskaitant gamyklos Kalugoje, pardavimą“, – pranešime cituojamas Nikolajus Setzeris, bendrovės valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Plačiau skaitykite čia.

11:24 Estijos ekspertas: atstatymo darbai Ukrainoje atsilieps medžiagų kainoms visame pasaulyje

Ukrainos atstatymas po karo atsilieps statybos medžiagų ir žaliavų kainoms visame pasaulyje, mano Indrekas Alliksaaras, Estijoje veikiančios KMPG audito ir konsultacijų bendrovės ekspertas.

Plačiau apie tai rašoma čia.

10:21 Charkive po rusų apšaudymo nėra elektros, vandens, šildymo

Antrasis pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas ketvirtadienį liko be elektros, vandens ir šildymo po to, kai Rusija paleido dešimtis raketų į energetikos objektus visoje šalyje.

„Visame mieste nėra elektros. Kritinės infrastruktūros objektuose perėjome prie generatorių. Neveikia elektra varomas transportas. Dėl įtampos nebuvimo elektros tinkle nėra šildymo ir vandens tiekimo“, – per vietos televiziją sakė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

10:06 ES sutarė kartu pirkti artilerijos sviedinius Ukrainai

Europos Sąjungos šalys sutarė paspartinti artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai bei kartu nupirkti daugiau amunicijos, tačiau to įgyvendinimui dar reikės suderinti likusias detales.

Planą parengusio ES vyriausiojo diplomato Josepo Borrellio teigimu, tikimąsi, kad sutarti dėl visų galutinių detalių pavyks ES užsienio ir gynybos ministrų susitikime kovo 20 dieną, rašo „Al Jazeera“.

Planas numato, kas ES šalims būtų skirta 1 mlrd. Eur finansinės paskatos priemonių tam, kad šalys perduotų daugiau artilerijos sviedinių iš savo jau turimo arsenalo. Dar 1 mlrd. Eur būtų skirtas bendram naujų sviedinių gamybos užsakymui.

„Yra pasiektas bendras sutarimas dėl šio pasiūlymo, bet dar yra likusių neišspręstų klausimų. Viskas bus aptarta detaliai“, – kalbėjo J. Borrellis po Bendrijos gynybos ministrų susitikimo Stokholme, kuriame taip pat dalyvavo Ukrainos atstovas Oleksyjus Reznikovas.

09:43 Ukraina sako numušusi 34 iš 81 Rusijos paleistos raketos

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos oro gynyba numušė tris dešimtis Rusijos paleistų raketų į taikinius visoje šalyje – tai buvo naujausias Maskvos išpuolis, nukreiptas prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

„Praėjusią naktį priešas surengė didžiulę raketų ataką prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą. Iš įvairių bazių jis paleido 81 raketą. Ukraina sunaikino 34 sparnuotąsias raketas“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno pareiškime socialiniuose tinkluose.

09:01 Per Rusijos raketų atakas žuvo 5 žmonės, dar keli sužeisti

Ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad per ketvirtadienį Rusijos surengtą masinę raketų ataką Ukrainoje žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar keli buvo sužeisti.

Vakarinės Lvivo srities vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad raketai pataikius į gyvenamąją zoną Zoločivo rajone žuvo keturi žmonės.

Jis teigė, kad gelbėtojai tikrina griuvėsius, po kuriais gali būti įstrigę daugiau žmonių.

Vienas žmogus žuvo Dnipropetrovsko srityje, pranešė gubernatorius Serhijus Lysakas. Jis pridūrė, kad per kelis smūgius visame regione dar du žmonės buvo sužeisti.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė apie nuostolius dviejuose sostinės rajonuose, o Charkivo ir Odesos gubernatoriai pranešė apie smūgius gyvenamiesiems namams.

08:40 V. Zelenskis pakvietė JAV Atstovų rūmų pirmininką apsilankyti Kyjive

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pakvietė JAV aukščiausio rango įstatymų leidėją respublikoną Keviną McCarthy apsilankyti Ukrainoje, Kongrese stiprėjant abejonėms, ypač tarp konservatorių, dėl paramos Kyjivo karo veiksmams.

„Ponas McCarthy, jis turi atvykti čia ir pamatyti, kaip mes dirbame, kas čia vyksta, ką karas mums padarė, kokie žmonės dabar kariauja, kas dabar kariauja. O po to daryti savo prielaidas“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas per vertėją televizijos CNN trečiadienį paskelbtose interviu ištraukose.

„Manau, kad Atstovų Rūmų pirmininkas K. McCarthy niekada nesilankė Kyjive ar Ukrainoje, ir manau, kad tai padėtų jam dėl jo pozicijos“, – teigė Ukrainos lyderis.

Nors K. McCarthy neprieštarauja pagalbai Ukrainai, jis ne kartą yra sakęs, kad Kongresas neturėtų išrašyti „tuščių čekių“ karui remti be atidžios kontrolės. Dabar į šį kvietimą K. McCarthy CNN atsakė, jog jam nebūtina apsilankyti Ukrainoje, kad suprastų padėtį. 

„Visada sakiau, kad niekam nesuteiksiu tuščio čekio, – CNN teigė K. McCarthy. – Šiuo požiūriu man nereikia vykti į Ukrainą, kad suprasčiau, kur yra tuščias čekis, o kur ne.“

08:12 Po Rusijos smūgio Ukrainos Zaporižios AE dingo elektra

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė (AE) po Rusijos smūgio liko be elektros tiekimo ir šiuo metu naudojasi dyzeliniais generatoriais, ketvirtadienį pranešė šalies branduolinės energetikos operatorius.

„Dėl raketų atakų nutrūko paskutinė ryšio linija tarp okupuotos Zaporižios AE ir Ukrainos energetinės sistemos“, – sakoma „Enerhoatom“ pranešime.

Jėgainė šeštą kartą nuo invazijos pradžios neteko elektros.

Šiuo metu, anot „Enerhoatom“, įjungta 18 dyzelinių generatorių, o kuro jų darbui lieka dešimčiai dienų.

„Jei per tą laiką nepavyks atnaujinti stoties išorinio maitinimo šaltinio, gali įvykti avarija su radiacinėmis pasekmėmis visam pasauliui“, – teigė bendrovė.

07:49 Elektros, šildymo ir vandens tiekimo sutrikimai

Apie 15% Kyjivo neturi elektros, nes tarnyboms reikėjo išjungti elektrą po Rusijos raketų atakos, pranešė Vitalijus Klyčko, sostinės meras. Jis pridūrė, kad 40% žmonių negauna centrinio šildymo. Kyjive šiuo metu yra 5 laipsnius šilumos.

Tuo metu Žytomyro mieste žmonės liko be vandens.

07:34 ISW: jei rusai ir užimtų Bachmutą, jie neturi galios žengti toliau

Mažai tikėtina, kad Rusija sugebėtų pasinaudoti padėtimi, jei sugebėtų užimti Bachmuto miestą, mano JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

„ISW nepastebėjo jokių požymių, kad Rusijos kariuomenė turėtų gerai aprūpintų ir parengtų rezervinių pajėgų, galinčių žengti toliau už Bachmuto“, – vertina analitikai.

Anot jų, jei Rusijos pajėgos užims Bachmutą, jų puolimas Rytų Ukrainoje netrukus baigsis, nes kariuomenė neturi kovinės galios ar pastiprinimo, reikalingo proveržiui prie Bachmuto išnaudoti.

Panašios pozicijos laikosi ir JAV. Trečiadienį Avril Haines, JAV nacionalinės žvalgybos direktorė, pareiškė, kad Vladimiras Putinas, rusų diktatorius, tikriausiai pripažįsta, kad dabartiniai Rusijos kariuomenės pajėgumai išlaikyti trumpalaikį puolimą yra riboti, ir gali tęsti užsitęsusį karą. Anot jos, V. Putinas greičiausiai tik laikinai susitelkęs į mažų karinių tikslų Ukrainoje siekimą ir gali manyti, kad karo pratęsimas padidins tikimybę pasiekti savo strateginius tikslus.

JAV pareigūnė teigė, kad Rusijai bus vis sunkiau išlaikyti dabartinį operacijų tempą Ukrainoje, jei nebus vykdoma visiška mobilizacija ir nebus pradėta gaminti daugiau šaudmenų, kurie sumažintų dabartinį Rusijos amunicijos trūkumą.

06:59 Kyjivo meras pranešė apie sprogimus sostinėje

Papildyta 07:26 

Vitalijus Klyčko, Kyjivo meras, ketvirtadienį pranešė apie sprogimus Ukrainos sostinėje, Rusijai smogus įvairiose šalies dalys.

„Sprogimai sostinės Holosijivo rajone. Visos tarnybos vyksta į įvykio vietą“, – socialiniame tinkle pranešė V. Klyčko.

Vėliau meras patvirtino, kad mieste įvyko dar vienas sprogimas, šį kartą Svjatošyno rajone. Jis teigė, kad yra „dvi aukos“, nors kol kas neaišku, ar du žmonės buvo sužeisti, ar du žmonės žuvo.

06:48 Lenkijos prezidentas: Varšuva pasirengusi perduoti Ukrainai naikintuvų MiG-29

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi perduoti Ukrainai sovietinių naikintuvų MiG-29.

Kaip jis sakė per interviu CNN, toks žingsnis galėtų būti žengtas tarptautinės koalicijos, kuri teiktų lėktuvus, rėmuose.

„Dalis MiG-29, kurie liko Lenkijoje ir kurie dabar tarnauja mūsų karinėse oro pajėgose, – mes esame pasirengę perduoti šiuos lėktuvus, ir esu tikras, kad Ukraina būtų pasirengusi juos nedelsiant panaudoti“, – teigė A. Duda.

Be to, Lenkijos prezidentas pridūrė, kad ateityje Ukraina turės pereiti prie NATO standartų visose karinės srities srityse, įskaitant ir naikintuvų F-16 naudojimą.

„Todėl Ukrainos pilotų mokymas yra svarbus ir labai reikalingas“, – aiškino A. Duda.

06:40 Rusija smogė Charkivui ir Odesai

Rusija apšaudė Charkivo ir Odesos sritį, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

„Priešas sudavė apie 15 smūgių miestui ir regionui. Okupantai vėl nusitaikė į svarbiausius infrastruktūros objektus, – socialiniame tinkle pranešė Olehas Synehubovas, Charkivo gubernatorius. – Pirminiais duomenimis, nukentėjo privatus gyvenamasis namas Charkivo srityje.“

O. Synehubovas pridūrė, kad informacija apie aukas ir žalos mastą „tikslinama“.

Ihoris Terechovas, Charkivo meras, teigė, kad buvo kėsintasi į „energetikos infrastruktūrą“, o kai kuriose miesto dalyse kilo „problemų“ su elektra.

Maksymas Marčenka, Odesos srities gubernatorius, sakė, kad po „masinio raketų smūgio“ „raketos pataikė į regiono energetikos infrastruktūrą ir apgadino gyvenamuosius pastatus“.

„Laimei, aukų nebuvo“, – teigė jis, pridurdamas, kad „buvo įvesti elektros tiekimo apribojimai“.

Vietos karinės administracijos duomenimis, Kyjivo regione buvo įjungtos oro gynybos sistemos.

Serhijus Hamalijus, Chmelnyckio regiono gubernatorius, paragino gyventojus „likti slėptuvėse“, sakydamas, kad „priešas smogia svarbiausiai šalies infrastruktūrai“.

06:30 Pradedama pardavinėti proginė moneta „Kartu su Ukraina“

Centriniam bankui kitą savaitę į apyvartą išleidžiant proginę 2 Eur monetą „Kartu su Ukraina“, ją nuo ketvirtadienio galima užsisakyti Lietuvos banko (LB) e. parduotuvėje monetos.lb.lt.

Moneta bus parduodama tiek numizmatinėje pakuotėje, tiek ritinėliais, pranešė LB. 

Už 14,52 Eur įsigyjant monetą numizmatinėje pakuotėje bus galima 10 Eur prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Šios lėšos bus pervestos į Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą humanitarinei pagalbai.

Užsisakydamas monetą iš anksto ar jos išleidimo dieną vienas pirkėjas galės nusipirkti ne daugiau kaip 2 vienetus ir ne daugiau kaip 5 ritinėlius. Nuo kovo 17 d. monetos bus parduodamos be apribojimų. 

Tai jau antroji Lietuvos banko išleista moneta, skirta Ukrainos kovai už laisvę. Pernai bankas išleido kolekcinę sidabro monetą, ją pardavus surinkta ir Ukrainai pervesta 346.300 Eur.