Lietuva renka vietos valdžią
1.927 rinkimų apylinkės 60-tyje savivaldybių atvėrė duris 7 val. Balsavimas vyks iki 20 val.
Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė, tikisi, kad iki pirmadienio ankstyvo ryto paaiškės visi preliminarūs balsavimo rezultatai. Juos VRK tvirtins baigiantis kitai savaitei.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja 13.797 kandidatai, pretenduojantys į 1.498 mandatus tarybose. 433 pretendentai siekia pergalės 60-ties merų rinkimuose.
Kandidatus miestuose ir rajonuose iškėlė 16 politinių partijų bei 32 vietiniai rinkimų visuomeniniai komitetai. Pastarųjų šįkart yra bene trigubai mažiau nei buvo per 2019 m. savivaldos rinkimus.
Teisę balsuoti savivaldos rinkimuose visoje šalyje turi 2,385 mln. įregistruotų rinkėjų. Tikimasi, kad prie balsadėžių ateis apie pusė apie, t. y. daugiau kaip milijonas žmonių.
Beveik dešimtadalis registruotų rinkėjų dalyvavo nuo antradienio vykusiame balsavime iš anksto, taip pat specialiuosiuose paštuose kariniuose daliniuose, sveikatos priežiūros įstaigose, laisvės atėmimo vietose, taip pat namuose, kuriuose balsuoti teisę turėjo neįgalūs rinkėjai ir senjorai.
Balsuotojų aktyvumas neturi jokios teisinės įtakos tam, ar rinkimai bus pripažinti įvykusiais – vadinamojo „minimalaus aktyvumo“ reikalavimo įstatymuose nėra. Tad kad ir kiek dalyvaus rinkėjų, bus išrinktos visos savivaldybių tarybos ir merai.
Tarybos bus išrinktos jau šį sekmadienį. Į jas pateks tik tie kandidatų sąrašai, kurie toje savivaldybėje surinks ne mažiau kaip 4% balsų.
[infogram id="af4ebfd6-2335-439a-9520-08afa6e8a0a1" prefix="5T2" format="interactive" title="Pastarųjų savivaldos rinkimų aktyvumas 2007-2023 m."]
Tuo metu ne visų savivaldybių merai bus išrinkti jau per pirmąjį turą. Pasak Rinkimų kodekso, mero rinkimuose „išrinktu laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40% tos apygardos rinkėjų“.
Bet „jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40% rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų tos apygardos rinkėjų balsų“.
Jeigu pirmame ture nė vienas kandidatas nesurinks reikiamos balsų daugumos, toje savivaldybėje kovo 19 d. vyks antrasis rinkimų turas. Į jį pateks du daugiausiai balsų pirmajame ture surinkę kandidatai.
Per antrąjį turą išrinktu, anot Kodekso, „bus laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių“.
Naujos kadencijos savivalda pasižymės ir naujų įgaliojimų paskirstymu. Bene pagrindinis pokytis – tiesiogiai išrinktas meras nebebus savivaldybės tarybos narys, bet ir toliau vadovaus tarybos posėdžiams, formuos jų darbotvarkę, teiks sprendimų projektus. Be to, metui bus suteikta daugiau vykdomosios valdžios galių.
Naujos kadencijos tarybos ir merai, kurių įgaliojimų trukmė yra ketveri metai, darbą pradės balandį.
[infogram id="324bd479-b365-453d-ada4-47f78ab9249d" prefix="pWf" format="interactive" title="Kokius įgaliojimus merai turi dabar ir kokie siūlomi nauji"]
Visas VŽ publikacijas tiek apie pasirengimą šiems rinkimams, tiek ir apie jų rezultatus galima rasti specialioje rubrikoje „Savivaldos rinkimai“.
