Kinija apie karą Ukrainoje: ragina derėtis, smerkia branduolinius grasinimus ir sankcijas
Papildyta dokumento punktais, atnaujinta santrauka.
„Konfliktai ir karas niekam nėra naudingi. Visos šalys turi išlikti racionalios ir santūrios, vengti liepsnų kurstymo ir įtampos didinimo bei neleisti, kad krizė toliau blogėtų ar net taptų nekontroliuojama“, – sakoma pareiškime, kurį vasario 24 d., per karo Ukrainoje metines, paskelbė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Kinija savo paskelbtame dokumente pasmerkė Vakarų įvestas ekonomines sankcijas Rusijai.
„Vienašališkos sankcijos ir maksimalus spaudimas negali išspręsti šio klausimo. Tai tik sukuria naujų problemų. Kinija nepritaria vienašališkoms sankcijoms, kurioms JT Saugumo Taryba nedavė leidimo. Atitinkamos šalys turėtų nustoti piktnaudžiauti vienašalėmis sankcijomis ir „ilgosios rankos jurisdikcija“ prieš kitas šalis“, – teigiama Kinijos paskelbtame dokumente.
Kinija savo paskelbtame 12 punktų plane vengia nurodyti, kad už sukeltą karą atsakinga Rusija. Rusijos karą dokumente Pekinas vadina „Ukrainos krize“, „konfliktu“. Kaip ir Maskva, Pekinas neįvardina Rusijos paskelbto karo Ukrainai tikruoju žodžiu.
„Turi būti skatinamos ir remiamos visos pastangos, padedančios taikiai išspręsti krizę. Tarptautinė bendruomenė turėtų ir toliau laikytis teisingo požiūrio – skatinti derybas dėl taikos, padėti konflikto šalims kuo greičiau atverti duris politiniam sprendimui ir sudaryti sąlygas bei platformas deryboms atnaujinti. Kinija ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį šioje srityje“, – teigiama 4 punktu pažymėtame Kinijos plane.
Kinija jau ir anksčiau vengė užimti konkrečią poziciją dėl karo ir vaidino neutralią šalį, nors vis labiau plėtojo diplomatinius ir prekybinius santykius su agresore Rusija, kai šalies vadovybė nė karto nesikalbėjo su Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos prezidentu.
Pavyzdžiui, Vladimiras Putinas, Rusijos diktatorius, trečiadienį pasveikino Maskvos ir Pekino ryšių „naujas ribas“ ir davė suprasti, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas apsilankys Kinijoje. Nors penktadienį ir buvo paskelbta užsienio reikalų ministerijos pozicija, dar laukiame ir paties Xi Jinpingo „taikos“ kalbos.
Nepalaiko branduolinio ginklo naudojimo
Rusija yra branduolinė valstybė, kuri vis užsimena ir apie branduolinio ginklo Ukrainoje panaudojimą. Šiame pareiškime Kinija pažymėjo, kad nereikėtų kariauti branduolinių karų ir ji nepritarianti branduolinio ginklo naudojimui. Be to, Pekinas pažymėjo, kad remia TATENA vaidmenį Ukrainos atominėse elektrinėse ir akcentavo, kad nepritaria „ginkluotiems išpuoliams“ prieš branduolinius objektus.
Taip pat Pekinas paragino gerbti visų šalių suverenitetą, „atsisakyti Šaltojo karo mentaliteto“, kuriuo ragina „vienos šalies saugumo nestiprinti kitų šalių sąskaita“ ir tvarią Europos saugumo struktūrą kurti vengiant „stiprinti ar plėsti karinius blokus.“
Kinija siūlo spręsti humanitarinę krizę, apsaugoti civilius gyventojus ir karo belaisvius, palengvinti grūdų eksportą, palaikyti tiekimo grandinių stabilumą.
„Visos šalys turėtų nuoširdžiai palaikyti esamą pasaulio ekonomikos sistemą ir priešintis ketinimams pasaulio ekonomiką naudoti kaip įrankį ar ginklą politiniams tikslams. Reikia bendromis pastangomis sušvelninti krizės (Rusijos karo Ukrainoje – VŽ) šalutinį poveikį ir neleisti, kad ji sutrikdytų tarptautinį bendradarbiavimą energetikos, finansų, prekybos maisto produktais ir transporto srityse ir pakenktų pasaulio ekonomikos atsigavimui“, – rašoma užsienio reikalų ministerijos pozicijoje.
Kinija pažymėjo, kad „yra pasirengusi“ teikti pagalbą šalies atstatymui po karo.
Ukraina: geras ženklas
Jorge Toledo, Europos Sąjungos ambasadorius Kinijoje, penktadienį Pekine surengtoje konferencijoje žurnalistams sakė, kad Kinijos pozicijos dokumentas nėra taikos pasiūlymas, tačiau Europos Sąjunga (ES) jį išnagrinės.
„Jei pozicijos dokumentas yra teigiamas ženklas Ukrainai, tai teigiamas ženklas ir ES, nors mes atidžiai studijuojame šį dokumentą“, – sakė ambasadorius, kurį citavo „Reuters“.
Ukraina pozicijos dokumentą pavadino „geru ženklu“ ir sakė, kad tikisi, jog Kinija aktyviau rems Ukrainą.
„Tikimės, kad jie taip pat paragins Rusiją nutraukti karą ir išvesti savo karius“, – toje konferencijoje sakė Žanna Leščinska, Ukrainos reikalų patikėtinė.
Jungtinės Valstijos iš karto sukritikavo šį dokumentą, o Jake'as Sullivanas, Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pareiškė, kad karas „galėtų baigtis rytoj, jei Rusija nustotų pulti Ukrainą ir išvestų savo pajėgas“.
„Mano pirmoji reakcija yra ta, kad galima sustoti ties pirmuoju punktu – gerbti visų šalių suverenitetą“, – televizijai CNN sakė J. Sullivanas.
„Ukraina nepuolė Rusijos. NATO nepuolė Rusijos. JAV nepuolė Rusijos, – teigė jis. – Rusija jau pralaimėjo šį karą. Rusijos tikslai šiame kare buvo ištrinti Ukrainą iš žemėlapio, įtraukti ją į Rusijos sudėtį. Jiems nepavyko to padaryti ir jie negali to padaryti.“
