Iš savivaldos rinkimų statistikos: daugiau kaip šimtas milijonierių, bet ir nemažai beturčių
Penktadienį VRK svetainėje paskelbti į savivaldą iškeltųjų kandidatų sąrašai, biografijos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti duomenys.
Kartu VRK išplatino pranešimą apie „statistinį iškeltojo kandidato portretą“, gautą apibendrinus visus turimus duomenis.
Pagal jį išeitų, kad savivaldos rinkimuose dalyvauja beveik 49 m. sulaukęs, santuokoje gyvenantis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia apie 100.000 Eur.
Turtingiausias kandidatas – R. Karbauskis
Rinkimų komisijos duomenimis, trys turtingiausi asmenys kandidatuoja Šiaulių rajone, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse.
Skaičiuojant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, didžiausiu turtu, neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas, disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajone keliamas kandidatas, šios partijos lyderis verslininkas Ramūnas Karbauskis.
Paskutiniu numeriu partijos kandidatų į Šiaulių rajono tarybą sąraše įrašytas politikas deklaravo 26,67 mln. Eur turtą.
Antroje vietoje – politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas Vidmantas Dambrauskas, jo deklaracijose – 19,3 mln. Eur.
Trečioje vietoje pagal disponuojamo turto sumą yra Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Remigijus Lapinskas, deklaravęs turintis turto už 9,33 mln. Eur.
Daugiausia – 19 – milijonierių yra Valstiečių ir žaliųjų partijos gretose. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į rinkimus kelia 18 milijonierių. Tarp Lietuvos socialdemokratų partijose deleguojamų kandidatų – 14 asmenų, deklaravusių turto už daugiau kaip milijoną eurų. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į rinkimus eina 13 milijonierių, su Liberalų sąjūdžiu – 9.
Aštuoni milijonieriai kandidatuoja su partija „Laisvė ir teisingumas“. Po keturis milijonierius deleguoja Darbo partija ir Lietuvos regionų partija, po tris – Laisvės partija ir politinis komitetas „Vieningas Kaunas“.
Po du asmenis, kurie turi daugiau kaip milijono vertės turtą, kelia Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos žaliųjų partijos koalicija „Už laisvę augti“, Lietuvos žaliųjų partija, politinis komitetas „Vieninga Plungė“ ir politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“.
Po vieną milijonierių savo sąrašuose turi Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija), Krikščionių sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, politinis komitetas „Švari savivalda“, politinis komitetas „Už Druskininkus“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Deklaravo eurą
Kandidatų pateiktais duomenimis, daugiausiai skolų turi Valstiečių ir žaliųjų partijos, Regionų partijos ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatai.
Neturintys visai jokio turto deklaracijose nurodė 1.379 kandidatai. Dauguma jų pretenduoja su politiniais komitetais.
Visas žinias apie pasirengimą savivaldos rinkimams galima skaityti ČIA.
VRK teigimu, atsirado du kandidatai, kurie savo turto deklaracijose nurodė turintys po vieną eurą.
Vienas jų rinkimuose dalyvauja su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politine partija, kitas į rinkimus eina su politiniu komitetu „Drauge su Jumis“.
Į merus sulaukus 24-erių ir 73-erių
Iš viso VRK ketvirtadienį kandidatais į savivaldybių tarybas ir merus registravo 13.797 asmenis, 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais. Prieš ketverius metus kandidatavo panašus skaičius politikų – 13.732, mero posto siekė 413.
Šįkart pretenduojama į 1.498 savivaldybių tarybų narių mandatus bei 60 merų postų.
[infogram id="a4905541-2e6e-4e34-8bdd-865e697faf8b" prefix="EWm" format="interactive" title="Savivaldybių tarybų rinkimai 2023 m."]
Šiemet į savivaldybių tarybas kandidatuoja 53% vyrų ir 47% moterų, tačiau dėl mero pareigų varžosi 74% vyrų ir 26% moterų.
VERSLO TRIBŪNA
Prestižinis daugiabučių projektas Pervalkoje, ikoniško teismo pastato konversija Klaipėdos senamiestyje, aštuonių hektarų ploto prekybos miesto statybos prie Jakų žiedo, Motociklų muziejus. Nestandartinius ir pajūrio veidą keičiančius projektus vystanti „Antai Group“ siekia prisidėti prie sparčios Klaipėdos krašto transformacijos. O artimiausi grupės tikslai - projektai Vilniuje ir Kaune bei atskiros statybų įmonės „Antai Statyba“ raumenų auginimas.
Lietuvos verslas vis drąsiau žengia į užsienio rinkas, tačiau teisinių ar mokestinių klaidų dažnai pasitaiko pačiu netikėčiausiu metu. Plėtra į užsienį – tai ne tik pardavimų didinimas ar naujų klientų paieška. Tai kompleksinis procesas, apimantis struktūrinius, mokestinius ir teisinius sprendimus.
Daugiau negu 100 mln. peržiūrų. Viena įspūdinga kalba JAV psichologę dr. Amy Cuddy išgarsino visame pasaulyje. Buvusi Harvardo verslo mokyklos profesorė įtikinamai išdėstė, kaip mūsų laikysena ir kalba nulemia ne tik aplinkinių požiūrį į mus, bet ir formuoja mūsų pačių tapatybę, nuostatas apie save. Šias įžvalgas galima pritaikyti ir verslo organizacijai, siekiančiai didinti atsparumą ir lankstumą.
Praėjusiais metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo daugiau nei 10 tūkst. ginčų tarp vartotojų ir verslininkų. Bendra jų piniginė vertė viršijo 2,6 mln. eurų. Konfliktų sąraše – nuo nepavykusio internetinio užsakymo iki lūkesčių neatitikusios kelionės. Ekspertai ragina verslą suklusti – vartotojų nepasitenkinimas dažnai tikslingai beda į sritis, kuriose vertėtų pasitempti.
Kandidatų amžiaus vidurkis yra 48 m. ir 10 mėn.
Vyriausio amžiaus kandidatą vyrą savo gretose turi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jos sąraše yra Ukmergės rajone kandidatuojantis asmuo, kuriam rinkimų dieną bus 94 m.
Jauniausios kandidatės yra trys 18 m. merginos iš Laisvės partijos, kandidatuojančios į Joniškio rajono savivaldybės tarybą. Į jauniausių kandidatų gretas taip pat patenka 18-metis vaikinas, kandidatuojantis Utenoje, politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ sąraše.
Jauniausią kandidatą į merus kelia konservatoriai. Prienų rajono savivaldybės vadovo posto siekia 24 m. sulaukęs Jovydas Juocevičius.
Solidžiausio amžiaus kandidatą į Druskininkų merus deleguoja Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimų dieną Česlovui Jezerskui bus 73-eri.
Daugiau kaip pusė turi aukštąjį išsilavinimą
Beveik 44% kandidatų nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 8,4% tvirtino turintys aukštesnįjį, 7,9% – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 7,5% – aukštąjį, 7,1% – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, 6,9% – vidurinį, o 17% kandidatų pasirinko iš viso nenurodyti rinkėjams, kokius mokslus yra baigę.
Daugiausiai – 1.123 – turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą kandidatų yra Lietuvos socialdemokratų partijos gretose.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašuose tokių yra 966, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 742.
Mažiausiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių kandidatų kelia politinis komitetas „Raseinių žemaitis“. Po tris universitetą baigusius kandidatus yra politinių komitetų „Atsigręžkime į žmogų“ ir „Siekime kartu“ gretose.
Duomenis apie išsilavinimą kandidatai nurodo savo biografijose. VRK teigia neturinti pareigos tikrinti šių duomenų tikslumo.
Padvigubėjo teistų
VRK duomenimis, šiemet savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja apie pusę tūkstančio teistumą turinčių kandidatų, tai yra dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus.
Nuteistųjų duomenų bazėje esantys duomenys atskleidžia, kad į savivaldą kandidatuoja įvairias nusikalstamas veikas praeityje padarę ir už jas bausmes jau atlikę asmenys.
Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Mindaugas ir Kęstutis.
Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčiųjų Daivos, Linos ir Rasos vardus.
Daugiau kaip 61% kandidatų savo biografijose nurodė, kad yra susituokę. 13% deklaravo, jog yra nevedę arba netekėjusios. Beveik 11% pažymėjo, kad yra išsiskyrę. Kandidatai-našliai sudaro beveik 4%. Esantys partnerystėje nurodė 0,5% kandidatų. Daugiau kaip 10% duomenų apie savo šeiminę padėtį nepateikė.
Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5 d.
