Kyjive trūksta 50% elektros energijos; EK pervedė Ukrainai 66 mln. Eur mokykloms atstatyti

• Po Ukrainos atakos Liubimivkoje, Ukrainos pietuose, žuvo Rusijos paskirtas valdžios pareigūnas.
• JAV teigia, kad Šiaurės Korėja tiekia ginkluotę Rusijos privačiai samdinių organizacijai „Wagner“. Šiaurės Korėja tai neigia.
• Nyderlandai skirs 2,5 mlrd. Eur paramos Ukrainai.
• ISW: V. Putinas atsisako traktuoti V. Zelenskį kaip lygiavertį suverenios valstybės vadovą, taip parodydamas, kad nėra pasiryžęs derėtis.
• 78% ukrainiečių mano, kad jų šalis neturėtų eiti į jokius kompromisus su Rusija, jog būtų užbaigtas karas, rodo Charkivo socialinių tyrimų instituto atlikta apklausa.
• NATO generalinis sekretorius mano, kad Vladimiras Putinas, rusų vadovas, nesiekia tikros taikos Ukrainoje.

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="1a70257b-40f3-4770-8476-a1678f34f46c" prefix="fg2" format="interactive" title="2022-12-22 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą

Visus įvykius kviečiame skaityti šeštadienį ryte.

21:34 V. Zelenskis įspėja dėl rusų raketų atakų grėsmės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, įspėja, kad Rusija gali surengti raketų atakas prieš jo šalies miestus per artėjančias šventes.

„Artėjant šventėms Rusijos teroristai gali vėl suaktyvėti. Jie niekina krikščioniškas ir apskritai bet kokias vertybes. Todėl prašome įsiklausyti į oro pavojaus signalus ir visada rūpintis vieni kitais“, – sakė Ukrainos lyderis.

21:12 Apiplėšti ukrainiečių muziejai Chersono mieste

Sudaužytos vitrinos ir tuščios lentynos liudija apie rusų plėšikavimo mastą Chersono istorijos muziejuje, regioniniame meno muziejuje, šv. Kotrynos katedroje ir srities nacionaliniame archyve. 

„Rusų okupacijos metu Chersono gyventojai jau kelis mėnesius kentė kankinimus ir kitus piktnaudžiavimo atvejus, o vėliau stebėjo, kaip jų kultūrinis ir istorinis paveldas buvo supakuotas ir išvežtas“, – sakė Belkis Wille, „Humans Right Watch“ (HRW) krizių ir konfliktų skyriaus direktoriaus pavaduotoja.

Chersono regioninio muziejaus, kurio specializacija – vietos istorija, kolekcijoje iki Rusijos invazijos vasario mėnesį buvo apie 180.000 eksponatų. Kaip teigia Olha Hončarova, muziejaus darbuotoja, rusai išvežė auksą, retas monetas, ginklus, karinius medalius.

HRW teigė, kad „nustatė, jog iš stiklinių vitrinų dingo bent 450 daiktų, įskaitant skitų auksą, kitą auksą ir sidabrą, carinės Rusijos medalius ir monetas“. Tarp kitų dingusių daiktų yra paveikslų, baldų ir sovietinių karinių uniformų.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad pagrobti daiktai nuo to laiko vėl eksponuojami Kryme, 2014 metais Rusijos aneksuotame Juodosios jūros pusiasalyje.

21:00 Kinija teigia, kad „visada buvo taikos ir JT chartijos pusėje“

Wang Yi, Kinijos užsienio reikalų ministras, per pokalbį su Antony Blinkenu, JAV valstybės sekretoriumi, sakė, kad Pekinas „visada buvo taikos ir Jungtinių Tautų chartijos pusėje“, kai kalbama apie „Ukrainos klausimą“.

„Kinija stovi tarptautinės bendruomenės pusėje įtikinėjant taiką ir skatinant derybas. Ji ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį savaip siekiant sušvelninti krizę“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį citavo „Politico“.

„Valstybės sekretorius A. Blinkenas šiandien kalbėjosi su Kinijos Liaudies Respublikos Valstybės tarybos nariu ir užsienio reikalų ministru Wang Yi“, – patvirtinama Vašingtono informacijoje.

A. Blinkenas „išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo keliamų grėsmių pasaulio saugumui ir ekonominiam stabilumui“, sakoma JAV pranešime.

„Labai svarbu išlaikyti atvirus bendravimo kanalus“ tarp Kinijos ir JAV, – vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ pridūrė JAV diplomatijos vadovas.

20:43 V. Putinas liepė gynybos pramonei pagerinti savo pasirengimą karui

Vladimiras Putinas, Rusijos vadovas, liepė šalies gynybos pramonės įmonių vadovams pasistengti, kad Rusijos kariuomenė greitai gautų visus ginklus, įrangą ir karinę techniką, reikalingą kovai Ukrainoje.

Šiuos komentarus V. Putinas išsakė lankydamasis Tuloje, ginklų gamybos centre.

„Svarbiausia pagrindinė mūsų karinio-pramoninio komplekso užduotis – aprūpinti mūsų dalinius ir fronto pajėgas viskuo, ko jiems reikia: ginklais, įranga, šaudmenimis reikiamais kiekiais ir tinkamos kokybės per trumpiausius įmanomus terminus“, – sakė V. Putinas, kurį citavo „Al Jazeera“.

„Taip pat svarbu tobulinti ir gerokai pagerinti mūsų kovotojų ginklų ir įrangos technines charakteristikas, remiantis įgyta kovine patirtimi“, – teigė jis.

20:30 Ukraina: grūdų derlius sumažėjo apie 40%

Serhijus Ivaščenko, Ukrainos grūdininkų asociacijos vadovas, sako, kad dėl Rusijos invazijos grūdų derlius per metus sumažėjo apie 40%.

„Tikimės, kad iki metų pabaigos grūdų derlius bus 65–66 mln. tonų“, – sakė jis agentūrai AFP.

Palyginkime: pernai šalis nuėmė rekordinį 106 mln. t derlių.

Anot S. Ivaščenko, dėl karo ne tik buvo pavojinga apsėti visus laukus, bet ir trūko degalų.

20:09 M. Podoliakas dėl įsitraukimo į karą ragina patraukti atsakomybėn Iraną, Šiaurės Korėją, Baltarusiją

Mychailo Podoliakas, Ukrainos prezidento patarėjas, paragino patraukti Iraną, Šiaurės Korėją ir Baltarusiją atsakomybėn už jų dalyvavimą Rusijos kare Ukrainoje.

VŽ primena, kad Iranas tiekia Rusijai ginklus, Baltarusija leidžia iš savo teritorijos atakuoti Ukrainą, o kaip penktadienį pranešė JAV, Šiaurės Korėja Rusijos „Wagner“ samdinių grupei tiekė ginklus.

20:01 Generalinis štabas: į Berdiansko miestą atvyko 500 rusų karių

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo vakaro suvestinėje informacijoje skelbia, kad per dieną rusai surengė vieną raketinę ir keturias oro atakas, taip pat į šalį paleido 16 sviedinių iš daugiapaleidimo raketų sistemos.

„Priešas padidino personalo, karinės įrangos ir amunicijos gabenimo geležinkeliu į mūšio rajonus apimtis“, – teigia Generalinis štabas.

Anot jo, rusai atakuoja Lymaną, Bachmutą ir Avdijivką, o nuo ukrainiečių kontrpuolimo ginasi Novopavlivskos, Zaporižios ir Chersono kryptimis.

Ukraina užfiksavo, kad į Zaporižios srities Berdiansko miestą atvyko 500 rusų karių.

Ukrainos pajėgų teigimu, Rusija planuoja Baltarusijos teritorijoje atidaryti lauko ligoninę.

Tuo metu Ukrainos oro pajėgos sudavė septynis smūgius rusų ginklų sandėliams ir karių stovyklavietėms, o ukrainiečių artilerija pataikė į du rusų kontrolės punktus, du sandėlius ir vienuolika karių stovyklaviečių.

19:40 Rusijos IKEA fabrikuose darbininkai naikina viską, kas susiję su šiuo vardu

Norėdama fabrikus parduoti ir neužsitraukti valdžios nemalonės, IKEA garantavo, kad jos gamyklų Rusijoje darbuotojai išlaikys savo darbo vietas ateinančius 12 mėnesių. Dabar jie užimti tuo, kad imituoja gamybą ir naikina viską, kas susiję su IKEA prekės ženklu.

Švedijos milžinė jau beveik metus nebedirba Rusijoje, tačiau vis dar negali parduoti savo gamyklų Tichvine, Kirove ir Naugarde.

Plačiau skaitykite čia.

19:22 Daugiau detalių apie rusų ataką Sumų regione

Kaip jau pranešta, Rusijos pajėgos penktadienį po ilgo laiko tarpo vėl bandė atakuoti Sumų sritį, tačiau, anot Dmytro Žyvyckio, gubernatoriaus, Ukrainos teritorinės gynybos pajėgos sustabdė Rusijos diversinę ir žvalgybinę grupę, bandžiusią pralaužti valstybės sieną jo regione.

D. Žyvyckio teigimu, Rusijos diversinė ir žvalgybinė grupė Ukrainos valstybinę sieną kirto 2022 m. gruodžio 22 d. rytą. Incidentas įvyko Sumų srities Krasnopilio bendruomenėje, netoli Vysokės kaimo.

„Po trumpo mūšio žuvo mažiausiai du priešai. Mūsų pusėje nuostolių nebuvo“, – pažymėjo D. Žyvyckis.

18:53 V. Zelenskis: Ukraina kitąmet stiprins ryšius su Afrikos šalimis

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, penktadienį pareiškė, kad kitais metais Kyjivas padidins savo įtaką Afrikoje – atidarys dešimt naujų ambasadų ir sustiprins prekybos ryšius.

„Mes pertvarkome santykius su dešimtimis Afrikos šalių, – sakė V. Zelenskis Kyjive per susitikimą su šalies diplomatais. – Kitais metais turime tai sustiprinti.“

Be naujų ambasadų atidarymo, sakė V. Zelenskis, Ukraina taip pat sieks įsteigti prekybos atstovybes keliuose svarbiausiuose žemyno centruose, kuriuos jis apibūdino kaip regioną, „kuriame mūsų interesams kol kas atstovaujama mažiau, nei mums reikia“.

Jis nepatikslino, kuriose šalyse bus įsikūrusios tos naujos ambasados ar prekybos biurai, tačiau pridūrė, kad norėtų, jog ilgainiui Ukrainai būtų atstovaujama 30 žemyno šalių.

18:26 JAV prezidentas pasirašė gynybos biudžetą

Joe Bidenas, JAV prezidentas, pasirašė rekordinį 858 mlrd. USD vertės 2023 finansinių metų šalies gynybos biudžetą.

Dokumente numatyta skirti 6 mlrd. USD Europos saugumui stiprinti ir dar 800 mln. USD pagalbos Ukrainai.

18:02 NATO vadovas: V. Putinas nesiekia taikos

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, mano, kad Vladimiras Putinas, rusų vadovas, nesiekia tikros taikos Ukrainoje.

Kaip jis sakė per interviu britų leidiniui „Financial Times“, Rusija siekia „įšaldyti karą, kad jos pajėgos galėtų persigrupuoti, apsiginkluoti ir bandyti pradėti naują puolimą“.

„V. Putinas teigė norįs, kad prie Rusijos sienų būtų mažiau NATO. Jis gavo priešingą rezultatą – stipresnį ir didesnį NATO“, – teigė Aljanso vadovas.

17:42 Kanada smerkia Šiaurės Korėjos ginklų pardavimą „Wagner Group“

Kanada pasmerkė galimą Šiaurės Korėjos ginklų tiekimą Rusijai, teigdama, kad Pchenjano sandoris su privačia karine bendrove „Wagner Group“ „akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas“.

„Toliau bendradarbiausime su tarptautiniais partneriais, kad reaguotume į šiuos įvykius ir reaguotume į tolesnį ginklų tiekimą, jei jis įvyktų“, – sakoma Melanie Joly, Kanados užsienio reikalų ministrės, pareiškime.

17:30 „Air Baltic“: dėl karo Ukrainoje prarasta 72 mln. Eur

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pareiškė, jog nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios dėl jo tiesioginės ir netiesioginės įtakos negavo 72 mln. Eur planuotų pajamų.

Bendrovė aiškina, kad dėl to ne tik teko nutraukti į skrydžius į Ukrainą, Rusiją bei jos sąjungininkę Baltarusiją, bet ir aplenkti Rusijos oro erdvę, o tai reiškė papildomas išlaidas degalams, pailgėjo skrydžių trukmės.

17:07 Lietuvos Seimas pritarė Ukrainos karių apmokymui

Penktadienį Seimas vienbalsiai priėmė nutarimo dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose pakeitimą, kuris leidžia Lietuvai padidinti karinę paramą Ukrainai apmokant dar daugiau šios šalies karių.

Planuojama, kad 2023 m. Lietuva apmokys apie 1.500 Ukrainos karių, iš jų 1.100 – Lietuvoje.

16:59 Kaip Rusijos atakos paveikė Ukrainos sostinės elektros tinklus

„Sky News“ dalijasi NASA palydovų nuotraukomis, kuriose užfiksuotas Kyjivas 2022 m. sausį bei lapkritį po Rusijos atakų kritinei infrastruktūrai.

16:25 Apklausa: 78% ukrainiečių nenori jokių kompromisų su Rusija

78% ukrainiečių mano, kad jų šalis neturėtų eiti į jokius kompromisus su Rusija, jog būtų užbaigtas karas, rodo Charkivo socialinių tyrimų instituto atlikta apklausa.

„Vienas iš pirmųjų ir pagrindinių klausimų, kuris mums labai aktualus, yra Ukrainos gebėjimas grąžinti visas laikinai okupuotas arba, kaip sakoma, užgrobtas teritorijas. Didžioji dauguma ukrainiečių, 89% mano, kad tai (Ukraina išlaisvina visas rusų okupuotas žemes – VŽ) tikrai įvyks“, – per apklausos rezultatų pristatymą sakė Andrijus Černousovas, vienas iš tyrėjų.

Į klausimą, ką jiems asmeniškai reiškia Ukrainos pergalė kare, 57% atsakė, kad grįžimą prie 1991 m. sienų, 21% laikys pergale, kai Ukraina bus pripažinta Rytų Europos lydere, dar 8% pergale laikys sugrįžimą prie 2022 m. vasario 24 d. sienų. Tiek pat pergale laikys, jei Rusija subyrės į kelias valstybes.

Be to, apklausos duomenimis, 75% respondentų mano, kad Krymo okupacija yra karo su Rusija dalis.

16:12 Suomija prašo Rusijos užtikrinti jos ambasados Maskvoje saugumą

Suomijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad šalies ambasada Maskvoje paprašė Rusijos užtikrinti diplomatinės misijos saugumą po šios savaitės pradžioje įvykusio saugumo pažeidimo.

VŽ primena, kad antradienį kaukėti asmenys į Suomijos ambasados kiemą įmetė kūjų.

15:58 ISW: V. Putinas nepripažįsta V. Zelenskio kaip lygiaverčio suverenios valstybės vadovo

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Vladimiras Putinas, rusų diktatorius, atsisako traktuoti Volodymyrą Zelenskį, Ukrainos prezidentą, kaip lygiavertį suverenios valstybės vadovą, taip parodydamas, kad nėra pasiryžęs derėtis.

Anot ISW analitikų, V. Putinas savo retorika bando tvirtinti mitą, jog Ukraina neturėtų būti atskira valstybė, propagandiniais naratyvais siekė sumažinti Vakarų pagalbą Kyjivui. Be to, jis neprisiima kaltės už šį karą.

Tuo metu generolas Valerijus Gerasimovas, Rusijos generalinio štabo viršininkas, vėl bandė teisinti karą, teigdamas, kad Kremlius įsiveržė į Ukrainą, neva siekdamas užkirsti kelią planuojamam Ukrainos puolimui Rusijos okupuotame Donbase ir Kryme.

Ekspertai teigia, kad Sergejus Šoigu, Rusijos gynybos ministras, apsilankė fronte, norėdamas sumažinti kritiką, jog jis nėra įsitraukęs į karo veiksmus.

ISW teigimu, Jevgenijus Prigožinas, „Wagner“ grupės vadovas, toliau siekia iškelti jo vadovaujamos samdinių grupės svarbą, kad ji įsitvirtintų kaip pagrindinė Rusijos ultranacionalistinės prokarinės bendruomenės figūra.

Situacija fronte nesikeitė: rusai vykdė puolimą Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose, Ukraina tęsė kontrpuolimą ties Kremina.

„Rusijos pajėgos didina saugumo priemones Chersono srityje ir Kryme, baimindamosi Ukrainos kontrpuolimo operacijų“, – teigia ISW, pridurdamas, kad Ukrainos partizanai ir toliau taikėsi į Rusijos okupacinės valdžios institucijas.

15:30 EK pervedė Ukrainai 66 mln. Eur mokykloms atstatyti

Europos Komisija pervedė Ukrainai 66 mln. Eur, skirtų nuo sugriautoms mokykloms atstatyti, praneša Katarina Mathernova, EK paramos Ukrainai grupės vadovė.

VŽ primena, kad Europos Sąjunga ir Ukraina praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl 100 mln. Eur paramos paketo, skirto nuo karo nukentėjusioms mokykloms atstatyti.

15:17 Kyjive trūksta 50% elektros energijos

Kyjive trūksta 50% elektros energijos. Pasak Mykolo Povorožniko, Kyjivo miesto valstybinės administracijos pirmininko pavaduotojo, dabar mieste yra 99% pastatų turi centrinį šildymą šilumos.

Jis pažymėjo, kad partnerių suteikti generatoriai naudojami katilinių darbui užtikrinti, kai nėra centralizuoto elektros energijos tiekimo.

15:09 „Kellogg's“ surado pirkėją savo verslui Rusijoje – gamyklą perims rusų užkandžių gamintoja „Chernogolovka“

Rusijos užkandžių ir gėrimų gamintoja „Chernogolovka“ pasinaudojo proga įsigyti konkurento „Kellogg's“ verslą Rusijoje, bendrovei nusprendus jungtis prie būrio kitų Vakarų prekės ženklų, atsisakančių savo veiklos Rusijoje. Tiesa, viešai prasitariama tik apie sudarytą sandorį, o jo vertė neatskleidžiama.

Dribsnių „Corn Flakes“, bulvių traškučių „Pringles“ gamintoja šiemet sustabdė veiklą Rusijoje pirmiausia nutraukdama žaliavų importą. Iškart po to buvo atsisakyta visų kitų išlaidų, susijusių su reklama ir akcijomis.

Išsamiau skaitykite čia.

14:59 Rusijos ambasadorius JAV: abiejų šalių susidūrimo rizika yra didelė

Pasak Anatolijaus Antonovo, Rusijos ambasadoriaus JAV, Vašingtonas vykdo „tarpinį karą“ prieš Rusiją ir abiejų šalių susidūrimo rizika yra „didelė“.

„Šiandien niekas neslepia tikrųjų Baltųjų rūmų politikos mūsų atžvilgiu tikslų. Visuose televizijos kanaluose politiniai komentatoriai kalba apie būtinybę suintensyvinti JAV tarpinį karą prieš Rusiją“, – sakė A. Antonovas penktadienį paskelbtame interviu Rusijos valstybinei žiniasklaidai TASS.

Tada jis pareiškė, kad Ukrainoje kariauja JAV, tik per tarpininką, kuris, jo teigimu, yra Ukraina.

„Pabrėžiame, kad dviejų didžiųjų galybių, Rusijos ir JAV, susidūrimo rizika yra didelė“, – teigė jis.

Anot ambasadoriaus, Rusija ir toliau „sieks užtikrinti, kad Rusijos susirūpinimas dėl mūsų šalies saugumo nebūtų ignoruojamas, o būtų išgirstas su perspektyva dirbti kartu siekiant jį išspręsti“.

A. Antonovas taip pat sakė, kad Maskvos ir Vašingtono dialogas šiuo metu yra „ledynmečio“ stadijoje.

14:47 Estija skyrė papildomą karinės pagalbos paketą Ukrainai

Hanno Pevkuras, Estijos gynybos ministras, pranešė, kad jo šalis skyrė dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą.

„Ukrainai vis dar reikia mūsų pagalbos ir paramos kovojant su Rusijos agresija. Šį kartą mūsų pagalbos paketas atitinka iš Ukrainos gautus prašymus“, – sakė jis.

Daugiau detalių, kas įeina į šį karinės pagalbos paketą, ministras nepateikė.

14:21 Ukrainos kariai Meksikoje gauna bioninius protezus

Meksikoje bendradarbiaujant su Ukrainos ambasada dešimčiai karių sudėti bioniniai protezai.

Kaip rašo „Reuters“, gydymas ir protezo pritaikymas truko tris mėnesius. Protezą pritaikė medicininių technologijų gamintoja „Human Assistive Technologies“.

Kompanijos teigimu, nuo karo pradžios apie 7.000–8.000 ukrainiečių patyrė tam tikrą amputaciją, todėl ir buvo nuspręsta įsitraukti į šią veiklą.

14:05 Apšaudytas Chersonas

Papildyta 15:13 val.

Dar kartą apšaudant Chersoną buvo apgadinti gyvenamieji namai ir svarbūs infrastruktūros objektai.

Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, yra mažiausiai vienas žuvęs žmogus.

Vėliau Chersono srities policija patikslino, kad žuvo du žmonės.

13:50 Virš Kyjivo skelbiamas oro pavojaus signalas

Atnaujinta 14:02 val.

Kyjivo mieste paskelbtas oro pavojaus signalas. „BBC Russian“ skelbia, jog Ukrainoj ir daugiau miestų paskelbė pavojaus signalus.

Pasak oro pavojaus žemėlapio „alerts.in.ua“, oro pavojaus signalas Kyjive jau baigėsi. Šiuo metu jis liko veikti tik Krymo ir Luhansko srityse.

13:38 D. Peskovas: pasiektas reikšmingas Ukrainos demilitarizacijos progresas

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, penktadienį pareiškė, kad buvo pasiektas „reikšmingas progresas“ vykdant Ukrainos „demilitarizaciją“.

„Galima pasakyti, kad yra pasiektas reikšmingas progresas siekiant demilitarizacijos“, - spaudos konferencijos metu sakė D. Peskovas.

13:29 Sankt Peterburgo politikas prašo prokurorų ištirti V. Putino veiksmus

Sankt Peterburgo miesto tarybos opozicijos narys Nikita Juferevas kreipėsi į prokurorus su prašymu ištirti Vladimiro Putino elgesį, kai šis invaziją Ukrainoje pavadino karu, rašo „Al Jazeera“.

Politikas kaltina V. Putiną sulaužius savo paties įstatymą.

N. Juferevas teigia žinantis, kad šis skundas nieko nepakeist, tačiau teigė norintis atkreipti dėmesį į sisteminį melo lygį.

13:04 Nyderlandai skirs 2,5 mlrd. Eur paramos Ukrainai

Nyderlandai ketina 2023 metais skirti paramos Ukrainai už 2,5 mlrd. Eur, penktadienį pranešė šalies vyriausybė.

Pinigai bus skirti karinio pobūdžio paramai, taip pat atstatymo darbams, kritinės infrastruktūros remonto darbams bei karo nusikaltimams tirti.

„Tol, kol Rusija tęs savo karą prieš Ukrainą, Nyderlandai teiks pagalbą Ukrainai. Karinę, humanitarinę, diplomatinę pagalbą“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė premjeras Markas Rutte.

12:43 V. Putinas pirmą kartą karą Ukrainoje pavadino karu

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą konfliktą Ukrainoje pavadino karu.

Iki šiol Kremlius laikėsi oficialios pozicijos ir vadino veiksmus „specialia karine operacija“, o už netinkamų terminų vartojimą Rusijoje taikoma teisinė atsakomybė.

„Mūsų tikslas nėra toliau sukti šį karinio konflikto ratą, priešingai, siekiame baigti šį karą“, – kalboje sakė V. Putinas.

Kremliaus kritikai suskubo pabrėžti, kad už labai panašius žodžius Aleksejus Gorinovas buvo nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausmei, kai pastarasis situaciją Ukrainoje pavadino karu, rašo „Sky News“.

12:24 Ukraina skelbia atnaujintus Rusijos nuostolius 

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad per praėjusią parą buvo nukauta 550 Rusijos karių, sunaikinti 2 tankai, 5 šarvuočiai, 6 artilerijos sistemos, 5 dronai ir kt. 

12:10 Rusijos įmonių pelnas spalį sumažėjo 1,8 karto

Ukrainą vasarį karą pradėjusios ir Vakarų sankcijų sulaukusios Rusijos įmonių pelnas šį spalį sumažėjo 1,8 karto, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tokius duomenis paskelbė Rusijos nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“, kurią cituoja „rbc.ru“.

Rusijos įmonių pelnas sudarė šių metų spalį sudarė 1,66 trln. RUB, kai 2021 m. spalį – 3 trln. RUB. Bendras pelningų įmonių pelnas siekė 1,78 trln. RUB, o nuostolingai dirbančiųjų nuostoliai sudarė apie 128 mlrd. RUB. Plačiau skaitykite čia. 

11:56 Melitopolyje nugriaudėjo sprogimas

Rusijos okupuoto Melitopolio centre pranešama apie sprogimą.

Kaip pranešė Ivanas Fedovas, Ukrainos valdžios miesto meras, sprogo automobilis.

11:48 Baltarusių „geležinkelių partizanui“ skirta 16 metų nelaisvės

Baltarusijoje „geležinkelių partizanui“, kuris vykdė sabotažo aktus prieš Rusijos pajėgas, puolančias Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, ir kurio sulaikymo metu jam buvo peršautos kojos, buvo skirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, praneša portalas „Meduza“.

Kaip teigė tyrėjai, 2022 kovo mėnesį Vitalijus Melnykas padegė geležinkelio kabiną, reguliuojančią traukinių eismą ir sugadino geležinkelio signalizavimo sistemą. Taip pat teigiama, kad sulaikymo metu vyras turėjo neregistruotų šaunamųjų ginklų.

Tyrimas taip pat parodė, kad vyras socialiniuose tinkluose neva įžeidė Aliaksandrą Lukašenką.

11:27 Mariupolyje griaunamas dramos teatras, kuriame žuvo šimtai civilių

Mariupolio dramos teatre, kuriam žuvo keli šimtai civilių, kai juos besislepiančius nuo ugnies apšaudė Rusijos pajėgos, prasidėjo griovimo darbai, rašo „BBC Russian“.

Petro Andriuščenko, Ukrainos valdžios miesto mero, patarėjai pranešė, kad griaunama centrinė ir galinė pastato dalis, o priekis bus paliktas rekonstrukcijai.

„Griaunamos tos dalys, kuriose yra bombardavimo įrodymų“, – sakė P. Andriuščenko.

Kovo 16 dieną Rusijos pajėgos ant dramos teatro, šalia kurio buvo užrašyta „vaikai“, iš lėktuvų numetė dvi 500 kg bombas

11:11 V. Zelenskis grįžo į Kyjivą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praneša jau esantis Kyjive, grįžęs po savo vizito Jungtinėse Valstijose bei trumpo stabtelėjimo Lenkijoje.

„Esu savo kabinete. Dirbame ties pergale“, – sakė jis vaizdo įraše, kurį įsikėlė į savo „Telegram“ paskyrą.

10:49 „Hudson Institute“ ekspertas: žiemą Kyjivo pajėgos pradės naują puolimą Melitopolio link

„Artimiausius kelis mėnesius Ukraina turės geras galimybes gauti finansinę paramą tiek iš Jungtinių Valstijų, tiek iš Europos sąjungininkų ir partnerių“, – sakė strateginių studijų centro „Hudson Institute“ gynybos ekspertas Luke'as Coffey.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

10:26 Rusija svarsto mažinti naftos gavybą 2023 pradžioje

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas, duodamas interviu valstybiniam kanalui „Rossyja 24“, teigė, kad Rusijai labiau apsimokėtų mažinti naftos gavybos apimtis, negu sutikti su Vakarų šalių įvesta viršutine kainos riba.

A. Novakas taip pat sakė, kad įvesti ribojimai Vakarų šalyse atsilieps didesnėmis naftos produktų kainomis ir dar kartą pakartojo, kad Rusija neparduos žaliavos kainų lubas nustačiusioms šalims.

Kiek anksčiau jis yra sakęs, kad Rusija gali sumažinti naftos gavybą 5–7% 2023-ųjų pradžioje. Tai reikštų maždaug 500.000–700.000 išgaunamų naftos barelių per dieną kiekį.

09:57 Vokietijoje sulaikytas žvalgybos darbuotojas dėl galimo šnipinėjimo Rusijai

Vokietijos pareigūnai sulaikė Užsienio žvalgybos agentūros (BND) darbuotoją dėl įtarimų, kad šis atskleidė Rusijos tarnyboms valstybės paslapčių.

Vokietijos pilietis Carlstenas L. trečiadienį buvo sulaikytas Berlyne.

„Kaltinamasis yra įtariamas valstybės išdavyste“, – Vokietijos prokuratūros pranešimą cituoja „Al Jazeera“.

„2022 metais jis pasidalijo informacija, kurią gavo atlikdamas savo darbą, su Rusijos žvalgybos agentūra“, – teigia prokurorai.

09:40 JAV svarsto galimybę savo teritorijoje apmokyti Ukrainos karius naudotis „Patriot“

Jungtinės Valstijos sprendžia, ar Ukrainos kariuomenę naudotis pažangia oro gynybos sistema „Patriot“ mokyti savo teritorijoje, ar siųsti šį kompleksą į kokią nors trečiąją šalį. 

Leidinys „Politico“ remdamasis savo šaltiniais pranešė, kad galutinis sprendimas dar nėra priimtas. 

Pranešama, kad jeigu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai iš tikrųjų būtų siunčiami į karines bazes JAV, tai būtų pirmas kartas, kai ukrainiečiai apmokomi Jungtinių Valstijų teritorijoje. 

Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainos teritoriją, ukrainiečių kariai apmokomi Rytų Europoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. 

Pasak vieno šaltinio, ukrainiečių mokymus būtų prasminga rengti Fort Sile Oklahomos valstijoje, kur yra instruktorių ir sudėtingos karinės įrangos. 

Mokymus taip pat būtų galima rengti Europoje, tačiau tai būtų sudėtingiau logistiniu atžvilgiu. 

09:24 Lietuvos kariai moko ukrainiečius taisyti vokiškas haubicas

„Lietuvoje tai pirma grupė, kuri mokėsi remontuoti šias haubicas“, – BNS sako majoras Žilvinas Čerškus, Jonavos rajone įsikūrusio vieno Lietuvos kariuomenės artilerijos bataliono štabo viršininkas.

Penktadienį Ukrainos karių grupė palieka Lietuvą ir grįžta į tėvynę.

Plačiau apie jų mokymo misiją Lietuvoje skaitykite čia.

09:02 JAV įvedė sankcijas 10-čiai Rusijos laivybos kompanijų ir organizacijų

Jungtinės Valstijos išplėtė sankcijų režimą Rusijai ir į jį įtraukė 10 kompanijų ir organizacijų, susijusių su karine ir civiline Rusijos laivyba.

Sankcijos bus taikomos akumuliatorių gamybos kompanijai „Rigel“, komunikacijos ir navigacijos įrenginių gamintojui „Elektropribor“, laivų ir povandeninių laivų automatinės kontrolės įrangos gamintojui „Aurora“, kompanijai „Morinformsistema-Agat“, Okeanologijos institutui bei kitiems subjektams.

08:26 Šiaurės Korėja atmeta kaltinimus tiekiant ginklus „Wagner“

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija neigia kaltinimus, kad šalis tiekia ginkluotę Rusijos sukarintai samdinių organizacijai „Wagner“ ir pasmerkė JAV karinę paramą Ukrainai, pranešė šalies valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Japonijos laikraštis „Tokyo Shimbun“ kiek anksčiau skelbė, kad Šiaurės Korėja perdavė vien ginkluotės siuntą ir kad papildomos siuntos ruošiamos ateinančiomis savaitėmis.

„Japonijos žiniasklaidos neteisingi pranešimai, kad DKLR tiekė ginkluotę yra įžūlus absurdas, kurio neverta komentuoti ar interpretuoti“, – teigiama ministerijos pranešime.

07:55 Seimas spręs, ar už agresoriaus palaikymą atimti Lietuvos pilietybę

Seimas penktadienį planuoja balsuoti dėl Pilietybės įstatymo pataisos priėmimo, kad agresorių palaikantis asmuo netektų išimties tvarka gautos Lietuvos pilietybės.

Projekte numatyta, kad pilietybė gali būti atimama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas šalies vardą.

Šio projekto iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad jis parengtas atsižvelgiant į esamą Rusijos karo Ukrainoje situaciją ir grėsmę Lietuvai bei visam regionui. Jos teigimu, Lietuvos piliečiai turi pareigų savo valstybei, o viena iš svarbiausių – Lietuvos valstybės saugumo interesai bei jų užtikrinimas.

07:30 Po laiko ilgo tarpo Rusija surengė ataką Sumų regione

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas penktadienio ryto ataskaitoje apie karo eigą skelbia, kad Rusijos pajėgos pirmą kartą po ilgo laiko tarpo surengė ataką Sumų regione, kurią Ukrainos pajėgos sėkmingai atrėmė.

Šioje vietoje nebūta didesnių susirėmimų nuo pavasario.

Puolimas vykdytas prie Vysokųjų kaimelio rytinėje Sumų regiono dalyje.

Ukrainos kariuomenė taip pat skelbia, kad padėtis fronto linijose liko nepakitusi – Rusija ir toliau mėgina pulti Bachmute, taip pat ties Svatovės-Kreminos linija, tačiau Ukrainos gynyba sėkmingai laikosi.

07:11 JAV JT kels klausimą dėl Šiaurės Korėjos parduotų ginklų „Wagner“

JAV Jungtinių Tautų (JT) saugumo taryboje ketina inicijuoti diskusiją apie pranešimus, kad Šiaurės Korėja tiekia ginkluotės privačiai Rusijos samdinių organizacijai „Wagner“, kuri šiuo metu bando užimti Bachmuto miestą Donecko regione.

Kaltinimus, kad Šiaurės Korėja parduoda ginkluotę „Wagner“, ketvirtadienį pareiškė JAV Valstybės Departamentas. Anksčiau JAV yra teigusi, kad Pchenjanas pardavė Rusijai artilerijos sviedinių.

Anot Lindos Thomas Greenfield, JAV ambasadorės JT, Vašingtonas laiko Rusijos ginklų pirkimą iš Šiaurės Korėjos, taip pat Irano, JT rezoliucijų, už kurias balsavo pati Rusija pažeidimu., rašo „BBC Russian“.

„Wagner“ visame pasaulyje ieško ginklų tiekėjų, siekdama paremti savo karines operacijas Ukrainoje“, – pareiškė J. Kirby, Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai.

„Galime patvirtinti, kad Šiaurės Korėja yra pristačiusi pradinę ginklų siuntą grupei „Wagner“, kuri sumokėjo už tą įrangą“, – pridūrė jis.

06:45 Po Ukrainos atakos žuvo Rusijos paskirtas valdžios pareigūnas

Automobilio sprogimas Rusijos kontroliuojamame Lubimivkos kaime pietų Ukrainoje ketvirtadienį nusinešė pareigūno gyvybę, pranešė Maskvos įvesta valdžia. 

„Šiandien Andrejus Nikolajevičius Štepa, nuoširdus savo gimtojo krašto patriotas, tragiškai žuvo per automobilio sprogimą“, – „Telegram“ platformoje pranešė valdžia ir dėl mirties apkaltino „Ukrainos teroristus“.

Lubimivka yra rytiniame Dniepro upės krante, kurį Maskvos kariai užėmė po to, kai praėjusį mėnesį pasitraukė iš Chersono miesto. Taip upė tapo nauja fronto linija.

Tai naujausias iš virtinės tikslinių išpuolių prieš su Rusija susijusius pareigūnus okupuotose teritorijose.

Be kita ko, per vieną iš sprogimų žuvo Rusijos įvestos administracijos Berdianske vadovo pavaduotojas Olegas Boiko ir jo žmona Liudmila, vadovavusi rinkimų komisijai, besirengusiai vadinamajam aneksijos referendumui.

Per kitą išpuolį žuvo Luhansko separatistų administracijos vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojas.

Rugsėjį Maskva pareiškė aneksavusi keturis Ukrainos regionus – Chersono, Donecko, Luhansko ir Zaporižios, – nors niekada jų visiškai nekontroliavo.