Apklausose rusai reiškia „susirūpinimą“ dėl karo, bet realaus rūpesčio nematyti

Rusėjo pabaigoje vykęs aneksijos renginys Rusijoje, kurio metu švęstas tariamas Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko prijungimas prie Rusijos. AP / „Scanpix“ nuotr.

Spalį paskelbta naujausia nepriklausomo Levados centro apklausa parodė, kad 88% rusų yra „susirūpinę“ arba „labai susirūpinę“ dėl įvykių Ukrainoje. Tik 36% rusų teigė manantys, kad šalis turėtų tęsti kovą, o dauguma manė, kad atėjo laikas taikos deryboms.

Nors apklausa rodo, kad jie „susirūpinę“ dėl karo, žmonės nejaučia sentimentų teatrališkai aneksuotoms teritorijoms. Pavyzdžiui, kitoje Levados apklausoje, kurioje rusų buvo prašoma įvardyti svarbiausius pastarųjų mėnesių įvykius, tik 9% respondentų prisiminė pseudoreferendumus ir aneksiją, per kurią jų šalis, Kremliaus įsivaizdavimu, išsiplėtė daugiau kaip 135.000 kv. km.

Anot Levo Gudkovo, Levados atstovo, Rusijos atsitraukimas iš Chersono neturės įtakos Vladimiro Putino, rusų vado, reitingams. Jis mano, kad ilgainiui gali sumažėti pasitikėjimas juo kaip lyderiu, tačiau kol kas „cenzūra ir propaganda padės sušvelninti šio įvykio reikšmę ir pralaimėjimo sunkumą“.

Kaip skelbia „Financial Times“, didžiajai daugumai rusų tikrai rūpėtų tik tuo atveju, jei Ukraina bandytų susigrąžinti Krymo, kurį Maskva aneksavo dar 2014 m., kontrolę, teigia Aleksejus Venediktovas, ilgametis radijo stoties „Echo Moskvy“ redaktorius.

„Daugumai Krymas yra šventas“, – sakė A. Venediktovas.

Tačiau kiti regionai ir miestai, į kuriuos pretenduoja Rusija, sukelia mažai emocijų rusams.

„Doneckas, Luhanskas, kažkoks Mykolajivas, Chersonas, Zaporižia – kur jie išvis yra?“ – klausė A. Venediktovas.

Pasak jo, aukščiausieji politikos ir verslo sluoksniai nemėgsta neramumų ir yra sunerimę dėl to, kad karinės nesėkmės iškelia į pirmą planą griežtosios linijos ir kraštutinius veikėjus, tokius kaip Ramzanas Kadyrovas, Čečėnijos vadas, ir Jevgenijus Prigožinas, „Wagner“ samdinių lyderis.

Komentarai