Dėl 2023-ųjų biudžeto priėmimo balsuos kitą savaitę, bet ne visos diskusijos jau užbaigtos
Vyriausybės poziciją dėl patobulinto kitų metų biudžeto projekto iš Seimo tribūnos pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Jos teigimu, esminiai biudžeto prioritetai nesikeičia: „Jie išlieka susiję su dabartine situacija – geopolitine įtampa, Rusijos manipuliacijomis energetikos rinkoje ir dėl to išaugusiomis energetikos kainomis bei bendra infliacija, kuri susijusi tiek su energetikos kainomis, tiek su kitais sektoriais, į kuriuos jau persimetė kainų augimas. Taip pat investuojama į energetinę transformaciją.“
Ministrė informavo, kad Seimo nariai prašė apie 1,3 mlrd. Eur papildomų biudžeto išlaidų, tačiau Vyriausybė daugumai jų nepritarė.
Anot G. Skaistės, dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos apgyvendinimo sektoriui biudžeto netektys sieks 24 mln. Eur, o maitinimo įmonėms ją taikant iki 2023-ųjų liepos – 59,5 mln. Eur.
Bet vėliau ketvirtadienį Seimo posėdyje bus balsuojama, ar pritarti parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pasiūlymui šią PVM lengvatą taikyti visus ateinančius metus.
Premjerė Ingrida Šimonytė įspėjo, kad tai biudžetui kainuos iki 100 mln. Eur.
Tačiau BFK pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad dėl šios lengvatos valstybės biudžetas pinigų nepritrūks. Jo teigimu, gerėjantys maitinimo įmonių veiklos rodikliai kompensuoja PVM netektis dėl lengvatos.
Svarstymo Seime metu opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius piktinosi, kad formuojant kitų metų biudžetą nebuvo atsižvelgta nei į tarptautinių, nei į vietos institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės rekomendacijas, nepradėta mokesčių reforma.
Pasak jo, viešaisiais finansais bus skatinama infliacija, fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos suvaldant infliaciją, o kompensacijos nėra orientuotos į socialiai remtinus žmones.
Bet valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad biudžetas yra geras. Jis mano, kad Vyriausybė įsiklausė ir į kai kuriuos siūlymus, atsiradusius jau įpusėjus biudžeto svarstymui.
Patikslinus biudžetą, 2023 m. viešųjų finansų deficitas turėtų neviršyti 4,9% bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. bus toks, koks ir buvo numatytas pirminiame biudžeto projekte. Valstybės skolos lygis kitąmet paaugs nuo 39% iki 43% BVP.
Patikslintame biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3% BVP tam leidžiant skolintis. Dabar krašto apsaugai numatyta skirti 2,52% BVP – pagal dabartinę BVP prognozę skirtumas tarp 2,52 ir 3% siekia 337,3 mln. Eur.
Be to, numatyta stiprinti karinio mobilumo paketą – papildomai skirti 24,8 mln. Eur Rūdninkų poligonui, kitai infrastruktūrai, o žvalgybai pridėti dar 5 mln. Eur.
Būsto šildymo kompensacijoms ministrų kabinetas siūlo numatyti dar 16 mln. Eur, bet dujų ir elektros kainoms kompensuoti gyventojams numatytą sumą sumažinti apie 98 mln. Eur.
2023 m. valstybės biudžeto projektas numato, kad pajamos kitąmet augs 3,4% ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,604 mlrd. Eur – 20,4 mln. Eur mažiau, nei planuota iki šiol. Po peržiūros 18,3 mln. Eur mažiau planuojama surinkti PVM, 2,2 mln. Eur – mažiau gyventojų pajamų mokesčio.
Po diskusijų balsuota, kada Seimas tvirtins biudžetą. Balsų dauguma nuspręsta, kad galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo įvyks ateinantį antradienį, lapkričio 22 d. Už tokią datą balsavo 66 Seimo nariai iš 113 posėdyje dalyvavusių parlamentarų.
[infogram id="40766609-5f46-4cc9-b432-18dcfc64326c" prefix="72U" format="interactive" title="Copy: 2023 m. biudžetai, mln. Eur"]
