Pakoreguotame 2023-ųjų biudžete deficitas išlieka nepakitęs
Tekstas papildytas detalia infograma apie pakeistą kitų metų biudžeto projektą.
Įvertinęs Seimo komitetų bei pavienių parlamentarų siūlymus tikslinti biudžetą ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą pakoreguoti kai kurias kitų metų svarbiausiojo finansinio dokumento nuostatas.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad dėl 9% pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui Vyriausybė savo pozicijos nekeičia ir toliau siūlo ją taikyti tik iki kitų metų liepos, o ne neterminuotai, kaip norėtų dalis parlamentarų, tarp jų ir kai kurie valdantieji.
Tačiau kartu I. Šimonytė pasiūlė lengvatinį 9% PVM neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui, elektroninėms knygoms, elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams.
Vyriausybė pritarė šiam premjerės pasiūlymui, pavadintam kompromisiniu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė tikinti, kad 2023 m. biudžeto priėmimas bus sklandus, tačiau ją nustebino tai, kad kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai paprašė apie 1,3 mlrd. Eur papildomų išlaidų arba siūlo įvairių lengvatų.
Pataisytasis 2023 m. biudžeto projektas numato, kad pajamos kitąmet augs apie 3,4% ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,6 mlrd. Eur, o išlaidos – 6% iki 18,5 mlrd. Eur.
Prognozuojamas viešųjų finansų deficitas sieks 4,9%, valstybės skola išaugs nuo dabartinių 40% iki 43% BVP.
Energijos kainų augimo poveikio gyventojams ir verslui švelninimui numatyta 1,84 mlrd. Eur, iš jų gyventojams – apie 800 mln. Eur, verslui (šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirčius) – apie 440 mln. Eur.
Atsižvelgiant į pastaruoju metu išryškėjusias energetinių kainų tendencijas, pakoreguotos prognozės, kiek gali prireikti lėšų kompensacijoms. Vyriausybė skaičiuoja, kad tam prireiks 98 mln. Eur mažiau nei planuota iš pradžių.
Tad numatyta beveik 100 mln. Eur paskirstyti kitoms reikmėms: mažų pensijų priemokoms, kompensacijoms už šildymą, kariniam mobilumui, švietimui, kultūrai, sveikatos apsaugai ir kt.
Pritarta prezidento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui nustatyti galimybę, jeigu leis faktinė ekonominė padėtis, papildomai skolintis, krašto apsaugai skiriant iki 3% BVP. Tiesiogiai pačiame biudžeto projekte šalies gynybai numatyta skirti apie 2,52% BVP.
„Skolintis tarp dydžio, kuris yra 2,5% BVP iki 3% BVP, kad būtų galima operatyviau pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui Lietuvoje“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė.
Koreguojant biudžetą atsižvelgta į kai kuriuos Seimo jau priimtus teisės aktus, pvz., dėl įstatymo pakeitimo, kuriuo panaikinta PVM atskaita už elektromobilius, biudžeto pajamos iš PVM kitąmet bus mažesnės 16,6 mln. Eur.
[infogram id="40766609-5f46-4cc9-b432-18dcfc64326c" prefix="72U" format="interactive" title="Copy: 2023 m. biudžetai, mln. Eur"]
Pataisytasis biudžeto variantas ketvirtadienį bus teikiamas Seimo antrajam svarstymui.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22-ąją, o ne gruodžio viduryje.
