Prezidento patarėja ir premjerė susikirto dėl interpeliacijos G. Landsbergiui
Vyriausybės vadovė taip komentavo prezidento patarėjos A. Skaisgirytės pasisakymą antradienį interviu „Žinių radijui“, kad interpeliacijoje užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui formuluojami klausimai yra pagrįsti.
„Aš nežinau, apie kuriuos klausimus ji konkrečiai kalbėjo, turint minty, kad ten labai daug klausimų, kurie yra susiję su ambasadorių paskyrimais, turbūt ponia A. Skaisgirytė lygiai taip pat tuos klausimus ir sau galėtų užsiduoti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Kalbėdama apie ambasadorių paskyrimus premjerė pažymėjo, kad visos kandidatūros su prezidentūra buvo suderintos.
„Iš visų ambasadorių, kurie yra išvardinti sąraše, aš neatsimenu buvus priekaištų nei Seime Užsienio reikalų komitete, kuriame tikrai dirba ne vienas garbingas opozicijos atstovas, pasirašęs interpeliaciją, ir negirdėjau, kad priekaištų tiems kandidatams būtų buvę tada, kai jie buvo tvirtinami, lygiai taip pat pasakyčiau ir dėl prezidentūros, nes tie kandidatai suderinti ir patvirtinti“, – kalbėjo premjerė.
Tuo metu A. Skaisgirytė pareiškė, kad opozicijos interpeliacijoje užsienio reikalų ministrui formuluojami klausimai yra pagrįsti.
„Klausimai tikrai yra pagrįsti, jų kyla, na, o opozicijos teisė yra juos užduoti valdančiajam ministrui“, – teigė patarėja.
Ji tvirtino, kad interpeliacija greičiausiai nebūtų atsiradusi, jei valdantiesiems būtų pavykę pasiekti susitarimo dėl užsienio politikos tarp parlamentinių partijų: „Jei būtų dar prieš metus pasiektas tarppartinis sutarimas dėl užsienio politikos, ką prezidentas labai rėmė, tai, matyt, kad šitos interpeliacijos nereikėtų, nes tiesiog ministras ir visa valdančioji dauguma vykdytų tą sutarimą.“
A. Skaisgirytė apgailestavo, kad pasirašyti susitarimo valdančiajai daugumai ir opozicijai nepavyko, dėl to, pasak jos, kyla diskusijų dėl užsienio politikos krypčių. Dėl to, anot jos, didesnė atsakomybė tenka būtent valdantiesiems.
„Anksčiau mums pavykdavo šito išvengti, dabar, su šia valdančiąja dauguma, deja, nepavyksta. Kodėl apie šią daugumą kalbu – todėl, kad jos rankose yra daugiau svertų, negu opozicijos, opozicija gali tik tokiais panašiais būdais, kaip interpeliacija, reikšti savo nepasitenkinimą“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Ji ragino valdančiuosius ir opoziciją greičiau sutarti dėl užsienio politikos nuostatų.
Praėjusią savaitę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija paskelbė surinkusi parašus ir inicijuojanti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui. Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją gali ne mažiau nei penktadalis, t. y. 29 Seimo nariai. Ministras į pateiktus klausimus raštu privalo atsakyti per dvi savaites.
Interpeliacijos tekste ministro prašoma pasiaiškinti dėl Kaliningrado tranzito sankcionuotoms rusiškoms prekėms peripetijų, Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių, užduodami klausimai dėl diplomatinio korpuso.
Opozicija klausia, kodėl Lietuvos atstovu prie ES teikė tuometinio viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, nurodydama, kad jis neturėjo karjeros diplomato statuso.
Prašoma paaiškinti ir dėl Aurelijaus Zyko skyrimo ambasadoriumi Japonijoje, premjerės I. Šimonytės buvusio patarėjo Pauliaus Lukausko skyrimo prekybos atstovybės Taivane vadovu.
Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.
Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.
