Biudžeto deficitas – 4,9% BVP, antikrizinėms priemonėms – keli milijardai
Tekstas papildytas biudžeto rodikliais ir detalia informacija apie paramą verslui bei gyventojams.
Numatoma, kad viešųjų finansų deficitas kitąmet bus 4,9% BVP. Tokį patį deficitą numato ir šiemet pavasarį pataisytasis 2022 m. biudžetas.
Planuojamas deficitas reikš būtinybę papildomai skolintis. Valstybės skolinimosi kaina nuo š. m. pradžios išaugo šešis kartus, bet pati skola yra viena mažiausių ES – šiuo metu siekia 40,3% BVP arba, vertinant nominaliai, sudaro apie 23 mlrd. Eur.
Iki kitų metų pabaigos skola, prognozuojama, padidės iki beveik 43% BVP.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet bus 15,624 mlrd. Eur, t. y. 3,4% didesnės nei 2022-aisiais. Išlaidos padidės 6,1% iki 18,608 mlrd. Eur.
Tad valstybės biudžeto deficitas sudarys 2,984 mlrd. Eur.
Vyriausybė penktadienį posėdyje pritarė 2023 metų valstybės biudžeto projektui, kitą savaitę jis bus teikiamas Seimui.
Paramos verslui ir gyventojams siūlymai
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad išlieka didelis ekonomikos neapibrėžtumas, todėl neatmestinas ir prastesnis BVP augimas nei planuojamas dabar, kas gali reikšti biudžeto korekcijas kitų metų eigoje.
[infogram id="7f354fbf-3375-450f-a1ad-ae0618912645" prefix="n82" format="interactive" title="2023 m. biudžetai, mln. Eur"]
Kartu su biudžetu Vyriausybė pristatė naują antiinfliacinį paketą. Premjerė teigė, kad esminis jo prioritetas – energijos kainų šoko suvaldymas ir priemonės, nukreiptos į žmonių perkamosios galios išsaugojimą.
Paramos priemonėms ir kompensacijoms dėl padidėjusių energijos kainų gyventojams ir verslui kitais metais bus skirta daugiau kaip 1,2 mlrd. Eur, dar maždaug 1,5 mlrd. Eur planuojama papildomai skirti gyventojų pajamų didinimui.
Verslui žadami mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos, parama investicijoms bei elektros ir dujų kainos kompensavimas.
[infogram id="207e8b78-7bc3-4367-aeff-9ddce854082d" prefix="8As" format="interactive" title="Tęstinės priemonės verslui 2023 m."]
Finansų ministrė Gintarė Skaistė paskelbė, kad visų šių priemonių bendra kaina siekia apie 2,5 mlrd. Eur, bet beveik pusė šios sumos jau yra įtraukta į pataisytąjį 2022 m. biudžetą.
Kitų metų pirmąjį pusmetį visuomeninio elektros tiekimo kainas siūloma fiksuoti ties 28 ct/kWh. Antrąjį pusmetį ji gali būti fiksuota ties 33 ct/kWh, bet dėl to dar bus sprendžiama ateinantį pavasarį.
[infogram id="8c6e91fb-adaa-49ae-8f9e-1d064f6b8f97" prefix="tT5" format="interactive" title="Energijos kainų augimo kompensavimas žmonėms 2023 m."]
Vyriausybė nuo sausio žada mokėti gyventojams papildomas kompensacijas už dujas ir elektrą, tam kitų metų biudžete numatyta 0,8 mlrd. Eur.
Kompensacijos už elektrą numatomos ir verslui – nuo šio spalio iki kito kovo tam planuojama skirti apie 0,4 mlrd. Eur. Pusė šios sumos pereina į 2023-ųjų biudžetą.
[infogram id="21abc6bf-2c09-4d21-98e0-e03e13d1b619" prefix="RnP" format="interactive" title="Energetikos paketas verslui 2023 m."]
Siekiant gyventojams sumažinti padidėjusių šildymo kainų naštą, jau anksčiau priimtas sprendimas, kuris dabar įtrauktas ir į biudžetą, kad nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Biudžetas dėl to per dvejus metus netektų apie 111 mln. Eur.
Didės MMA, NPD ir bazinė alga
Kalbant apie gyventojų pajamas bus mažinami darbo santykių mokesčiai, didinamos pensijos, minimali alga ir viešojo sektoriaus atlyginimai.
Naujų mokesčių nenumatoma.
Kartu nustatoma, kad PVM lengvata viešbučiams galios neribotai, o restoranams – iki kitų metų vidurio. Dėl kitų PVM lengvatų likimo diskusija bus tęsiama Seime.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Kitąmet minimali mėnesio alga (MMA) didės 15%, iki 840 Eur. Sprendimą dėl to Vyriausybė jau priėmė penktadienį.
[infogram id="49e95eb7-55ff-4246-8d4f-ecc002be863a" prefix="AAB" format="interactive" title="Minimali mėnesio alga 2023 m. 2022 10 07"]
Seimui taip pat pasiūlyta 16%, iki 625 Eur, pakelti NPD.
Be to, numatoma 5 Eur iki 186 Eur didinti pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos viešojo sektoriaus darbuotojų algos. Tam valstybės biudžete numatyta apie 118 mln. Eur tarnautojų algų didinimui. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas kitais metais augs 10%, pranešė premjerė.
Krašto apsaugos biudžetas, anot I. Šimonytės, kitais metais sudarys daugiau kaip 2,5% BVP, t. y. tiek pat, kiek ir šiemet, tačiau kartu bus numatyta kelios dešimtys milijonų eurų sąjungininkų papildomoms pajėgoms reikalingai infrastruktūrai įrengti.
Perteklinis „Sodros“ biudžetas
Taip pat ketinama daugiau kaip dešimtadaliu didinti pensijas, kitas socialines išmokas.
Kartu su valstybės biudžetu Seimui teikiamo „Sodros“ 2023 m. biudžeto projekte planuojamos pajamos sudarys 6,705 mlrd. Eur, išlaidos – 6,416 mlrd. Eur.
Tad „Sodros“ biudžetas 2023-aisiais bus perteklinis – surinkta apie 289 mln. Eur daugiau nei išleista.
[infogram id="bf1f6e24-fbb0-4c15-90f1-b07e8858a07e" prefix="cBR" format="interactive" title="Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžeto projektas"]
Kaip interviu VŽ yra minėjusi Julita Varanauskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo vadovė, nemenka dalis šio pertekliaus bus skirta kaupiamam „Sodros“ rezervui. Kitąmet jame, prognozuojama, bus apie 1,04 mlrd. Eur.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kitų metų įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,118 mlrd. Eur, arba 11,7% daugiau nei suplanuota šiems metams.
Kaip ir priklauso pagal įstatymus, PSDF biudžetas bus subalansuotas.
[infogram id="cf8f6d6b-ae10-4957-a7fc-11891069492d" prefix="qd8" format="interactive" title="Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2023 metų biudžeto projektas"]
Vadovaujamasi atnaujintomis prognozėmis
Formuojant biudžeto projektą vadovautasi rugsėjo viduryje paskelbtomis atnaujintomis Finansų ministerijos makroekonominėmis prognozėmis. Jose numatoma, kad BVP šiemet augs 1,6%, kitąmet didės dar 1,4%.
Vidutinė metinė infliacija, ministerijos ekspertų nuomone, šiemet sieks 17,8%, kitąmet jos tempas sulėtės iki 6%.
[infogram id="3d622b9f-6e20-48e6-897b-b0d141546853" prefix="Koy" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2022 09 26"]
Ministrų kabineto neeiliniame posėdyje penktadienį patvirtinti 2023 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ ir PSDF biudžetų projektai kitą savaitę bus oficialiai pristatyti Seimui. Po to parlamentarai dvi savaites neturės eilinių plenarinių posėdžių, nes komitetuose, komisijose ir frakcijose narstys pagrindinį valstybės finansinį dokumentą.
Planuojama, kad kitų metų biudžetą Seimas patvirtins dar iki lapkričio pabaigos – keliomis savaitėmis anksčiau nei įprasta.
