2022-05-17 14:46

Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti pajamas, auginti viešųjų finansų deficitą, keisti skolos lygį, taip pat dėl padidėjusios infliacijos kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir numatyti šimtamilijonines lėšas kompensacijoms bei dotacijoms. Vyriausybė neatmeta, kad ekonominis nestabilumas gali priversti šiemet rudenį darsyk koreguoti biudžetą.

Tekstas papildytas politikų komentarais.

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje už 2022 m. valstybės biudžeto pataisų priėmimą balsavo 68 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 23.

Vyriausybė pirmadienį nutarė nepritarti kai kurių Seimo narių pasiūlymams dar labiau didinti išlaidas kai kurioms sritims ar institucijoms, todėl projektas liko toks pat, koks buvo grįžęs ministrų kabinetui po paskutinio svarstymo parlamente.

Seime antradienį taip pat nebuvo pritarta opozicijos pateiktiems siūlymams skirti daugiau lėšų slėptuvėms įrengti, žemės ūkiui europietiškai paramai kofinansuoti ir kai kurių institucijų darbuotojų atlyginimams pakelti.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad koreguojant biudžetą bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti gyventojams itin dideles dujų ir elektros kainas, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. 

„Riboti ištekliai neribotiems poreikiams“

„Taip jau yra, kad biudžetas yra ne apie meilę, o apie pinigus ir apie tai, kaip būtų galima ribotus išteklius padalinti neribotiems poreikiams“, – Seimo posėdyje antradienį teigė premjerė Ingrida Šimonytė. 

„Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija yra didžiausia“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas. 

Pasak jo, didžioji dalis šio paketo skirta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, kad jų perkamoji galia nemažėtų: didinamos socialinės išmokos, pensijos. 

Tačiau opozicinių socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad infliacija yra didesnė negu pajamų augimas: „Aiškiai „Sodra“ pateikia duomenis, kad tikrai didžiąją dalį, o kai kuriems ir visą dalį suvalgo infliacija.“   

Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pabrėžė, kad dabar laikas galvoti, kaip reikės mažinti biudžeto deficitą: „Jis išaugęs ir ilgainiui pradės rodyti savo neigiamą veidą“. 

Deficitas pasieks 4,9% BVP

Opozicinės Regionų frakcijos narys Andrius Palionis teigė, kad numatytas išaugusių energetikos kainų kompensavimas socialiai neteisingas, o demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad nereaguota į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pastabas, jog didesnės išlaidos didins infliaciją, o parama dėl išaugusių kainų  paskirstoma vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į jų pajamas ir į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja.  

[infogram id="0819111d-a5a0-45a3-ab45-20cd40c4ff67" prefix="z01" format="interactive" title="Biudžeto pajamos ir išlaidos, korekcijos"]

Patikslintame biudžete numatyta 973 mln. Eur skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. Eur – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų. 

Pakoregavus biudžetą viešųjų finansų deficitas paaugs nuo 3,3% iki 4,9% bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat pasikeis ir valstybės skolos lygis – nors jos procentinė dalis lyginant su BVP kiek sumažės, pati nominali skola kiek paaugs.

[infogram id="9d49de04-e6a6-4b2e-b7af-9b3ae2209108" prefix="0VT" format="interactive" title="Valdžios sektoriaus balansas ir skola"]

NPD padidės nuo 460 iki 540 Eur

Taip pat Seimas antradienį pritarė, kad NPD nuo liepos pradžios padidėtų 80 Eur iki 540 Eur – jos didės mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija 12-kos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių – šiuo metu tai 1.679 Eur.

„Mažiausiai uždirbančių žmonių kišenės dėl tokio NPD pakėlimo papilnės apie 16 Eur, o uždirbantys 1.000 Eur – 12 Eur daugiau. Tam šių metų biudžete numatyta 103 mln. Eur“, – informavo M. Majauskas.

Siekiant sumažinti politinę įtaką didinant NPD ir minimalią mėnesio algą, BFK paragino Vyriausybę nustatyti ryšį tarp šių dydžių, tačiau atmetė siūlymą jau dabar juos suvienodinti, nes tai būtų itin brangi priemonė – valstybės biudžetui kainuotų 555 mln. Eur.

Galima dar viena korekcija

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad parama žmonėms vėluoja bent pusę metų. 

2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.

G. Skaistė neatmetė, kad tęsiantis ekonominiam neapibrėžtumui rudenį biudžetą gali tekti koreguoti darsyk.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Pasak jos, dabartinės ekonominės projekcijos rodo, kad aukštos energijos kainos išsilaikys dar bent vienerius ar pusantrų metų.

52795
130817
52791