I. Šimonytė nesitiki, kad metinė infliacija artimiausiu metu pradės mažėti
Apie tai, kad infliacija brangus šilumai, elektrai ir maistui rugsėjį Lietuvoje pasiekė 22,5%, VŽ išsamiau jau rašė čia.
„Visa tai, ką Vyriausybė daro, ji daro, kad infliacija kuo lėčiau augtų, nes tikrai tikėtis, kad dabar ji galėtų pradėti ženkliai kristi, nėra pagrindo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė pirmininkė, paklausta, kokių veiksmų bus imtasi stabdyti kainų augimą.
„Skaičiuojant metinę infliaciją šiandien turime kitą pasaulį, lyginant su tuo, ką turėjome praėjusiais metais. Visų pirma, žinoma, energetikos kainų požiūriu, todėl kad kainos nuo praėjusių metų yra padidėjusios kartais arba procentais, kurie jau yra arti 100. Tai tos priemonės, kurios dabar nustatytos, jos ir yra skirtos, kad tas poveikis būtų kaip įmanoma mažesnis“, – aiškino premjerė.
Šiuo metu buitiniams vartotojams, anot jos, Vyriausybė kompensuoja tris ketvirtadalius dujų kainos, o elektros – daugiau nei pusę.
Vertindama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prognozuojamas dujų ir elektros kainas kitiems metams, I. Šimonytė sako, kad jos galėtų būti šiek tiek optimistiškesnės.
„Mūsų prognozė gal yra šiek tiek optimistiškesnė, bet ji labiau yra metinė, o VERT kalba apie pirmą pusmetį. Metinė kaina turėtų būti šiek tiek nuosaikesnė“, – teigė I. Šimonytė.
Statistikos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5% ir buvo didžiausia nuo 1996-ųjų rugsėjo.
Biudžeto projektą Vyriausybė tvirtins kitą penktadienį
2023 metų biudžeto projektą Vyriausybė ketina svarstyti ir tvirtinti kitą penktadienį, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins posėdyje kitą penktadienį, tai yra maždaug 10 dienų anksčiau negu paprastai istoriškai tai būdavo“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pranešė ministrė pirmininkė.
Biudžeto projektą Seimui Vyriausybė žada pateikti iš karto, kai jam pritars, o jo pateikimas Seimo posėdyje numatytas spalio 11-ąją.
Kitų metų biudžete numatoma didinti minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – Vyriausybė yra iš esmės pritarusi, kad jie augtų atitinkamai 15% (110 Eur) iki 840 Eur ir 16% (85 Eur) iki 625 Eur.
Taip pat numatoma indeksuoti pensijas, tačiau pasak premjerės, pagrindinis prioritetas kitų metų valstybės biudžete bus energetikos kainų suvaldymas – tam numatoma skirti daugiau nei 1 mlrd. Eur.
Vyriausybė nuo sausio žada mokėti gyventojams kompensacijas už dujas ir elektrą, tačiau kokios jos bus, kol kas neatskleidžiama. Tiek I. Šimonytė, tiek finansų ir energetikos ministrai nuolat kartojo, kad jos paaiškės parengus 2023 metų biudžeto projektą.
Siekiant gyventojams sumažinti išaugusių šildymo kainų naštą, numatyta, jog nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotam šildymui galios dar du sezonus. Biudžetas dėl to per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. Eur, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. Eur.
Vyriausybė taip pat kitąmet ketina atsisakyti 9% PVM lengvatos maitinimo verslui, tuo metu dėl lengvatos apgyvendinimo įmonėms kol kas nežinoma.
I. Šimonytė yra sakiusi, jog Vyriausybė turi parengusi nemažą verslui skirtą pagalbos priemonių paketą, tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skirtas verslo naudojamų energetikos šaltinių transformacijai.
