Siūlys pratęsti 9% PVM nuo pandemijos dar neatsigavusiam verslui, viešbučiams – taikyti nuolat

Tekstas papildytas verslo atstovų komentarais
EIM teigia siūlysianti pratęsti lengvatinio PVM tarifo taikymą po pandemijos dar neatsigavusiam verslui, o viešbučiams dėl jų paslaugų eksporto lengvatinį 9% PVM tarifą taikyti nuolat. 9% lengvatinis PVM tarifas pradėtas taikyti 2021 m. liepą.
„Matome, kad po pandemijos verslas pamažu atsigauna, tikrai atsigauna pardavimo pajamos, bet lygiai taip pat mūsų ministerijos specialistų parengtos analizės rodo, kad nepaisant, kad pardavimų skaičiai grįžta į priešpandeminį lygį, bet išlaidų struktūra, kaštai, nuo darbuotojų darbo užmokesčio iki įvairių komunalinių kaštų yra smarkiai išaugę, todėl verslo situacija dar nėra tokia lengva“, – penktadienį po po susitikimo su šalies viešbučių, restoranų, renginių, sporto klubų ir kino teatrų verslą vienijančių asociacijų atstovais žurnalistams sakė Vincas Jurgutis, ekonomikos ir inovacijų viceministras.
„Norime, kad jie galėtų visiškai atsistatyti ir grįžti į sėkmingą veiklą ir vėliau ją tęsti jau ir be papildomų lengvatų“, – pridūrė jis.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, išlaikyti PVM lengvatą yra būtinybė, nes smulkusis ir vidutinis maitinimo verslas vis dar moka susikaupusias skolas ir per pandemiją atidėtus mokesčius, situaciją apsunkina karas Ukrainoje, žaliavų ir darbo užmokesčio augimas, daugiau kaip trečdaliu didėję komunalinių paslaugų ir elektros kaštai bei kritęs užsienio turistų skaičius.
„Kalba eina ne apie dėl PVM lengvatos sumažintas kainas, o verslo išgyvenimą, nes vien per keturis mėnesius jau bankrutavo 46 maitinimo sektoriaus įmonės, nors 2021-aisiais per visus metus tokių buvo 56“ , – LRVA vadovę E. Šiškauskienę cituoja BNS.
Anot E. Šiškauskienės, jei PVM lengvata būtų panaikinta, kainos kavinėse pakiltų apie 20%, ją išsaugojus taip pat augtų, bet dvigubai mažiau – apie 10%.
„Jeigu mes neperkelsime kainų vartotojams – tai lauks masiški bankrotai. Čia tikrai reikia būti labai drąsiems Vyriausybėje, kad tokiu metu, žengti tokį žingsnį (nebepratęsti PVM lengvatos – BNS)“, – sakė vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis.
EIM pateikiamais duomenimis, prasidėjus pandemijai, 2020 m. maitinimo įstaigų apyvarta krito 22%, palyginti vidutinė viso verslo apyvarta sumažėjo 1%. O pernai šio verslo situacija buvo blogesnė negu prieš pandemiją.
Lengvatinis PVM tarifas buvo įvestas 2021 m. liepą ir nuo tada dėl švelnesnių ribojimų, maitinimo verslo apyvarta pradėjo augti. Tačiau, kaip nurodo EIM, dar labiau pakilo išlaidos maistui, gėrimams, patalpų nuomai, darbuotojų atlyginimams, dujoms, elektrai, šildymui.
„Bendra įmonių finansinė situacija 2021 m. pabaigoje buvo blogesnė nei prieš pandemiją, nes pajamos tik buvo atsistačiusios, tačiau išlaidos buvo 8,2% didesnės“, – nurodo EIM.
Statistikos departamento apklausos duomenimis, balandį 14% įmonių prognozavo paklausos augimą vasaros sezonu, dauguma verslų buvo nusiteikę pesimistiškai. Nurodoma, kad tam įtakos turėti gali tikėtinas turistų skaičiaus mažėjimas, vartotojų įpročių pasikeitimas išaugus kainoms.
„Lengvatos panaikinimas kitais metais dar labiau padidintų paslaugų kainas. 20 iš 27 ES šalių taiko lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms“, – nurodo EIM.
Apgyvendinimui siūlo nuolatinę lengvatą
Lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms taikomas 7 metus. Dėl lengvatos viešbučiams valstybės biudžetas per metus netenka apie 15 mln. Eur, tačiau užsienio turistai, pasak EIM, dosniai kompensuoja šiuos praradimus.
EIM analizės duomenimis, įvedus tokią lengvatą, apgyvendinimo verslo sukuriama vertė ir pačių verslų skaičius pradėjo augti greičiau nei kituose ES šalyse.
„Dvigubai greičiau augo turistų skaičius, tačiau Lietuva pagal ši rodiklį, atsižvelgiant į šalies populiacijos dydį, vis dar atsilieka nuo daugelio ES šalių“, – konstatuoja EIM.
Švelnėjant pandemijos ribojimams, 2021 m. apgyvendinimo įstaigų apyvarta augo 14%, tačiau siekė 63% 2019 m. lygio.
„PVM lengvata viešbučiams yra skirta apgyvendinimo paslaugų eksportui skatinti. Ją taiko beveik visos ES šalys. Manome, kad būtų netikslinga nutraukti lengvatos taikymą, nes taip pablogintume Lietuvos konkurencinę padėti kitų šalių atžvilgiu“, – pranešime cituojama Ieva Valeškaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
VŽ primena, kad gegužę į Vyriausybę ir Seimą dėl PVM lengvatos pratęsimo kreipėsi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA), siūlydama viešojo maitinimo įstaigoms 9% PVM tarifo galiojimą pratęsti iki 2023 m. gruodžio 31 d.
LVRA pasiūlymą argumentavo vėlai atšauktais pandemijos ribojimais – ribojimai tęsėsi 2 metus, PVM lengvata – pusantrų metų, taip pat – restoranai, galiojant lengvatai, dirbo nuostolingai dėl griežtų ribojimų ir neturėjo galimybių pasinaudoti mokesčio lengvata.
LVRA įvardijo ir energijos kainų krizę bei dinamiškus infliacinius procesus, išaugusias sąnaudas.
„Dar vienas sąnaudų šuolis fiksuotas prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Mūsų skaičiavimais, viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai didėjo 51%, žaliavos – 46%, darbo užmokestis – 25%, maisto pristatymo paslauga brango keturis kartus – 304 %“, – kreipimesi nurodė LVRA.
[infogram id="562a887c-4da4-4b24-b8a4-cb8e9468da26" prefix="zeP" format="interactive" title="PVM restoranams"]
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos pajamos 2020 m. smuko 36%, 2021 m. augo 8%, tačiau tesiekė 70% ikipandeminio laikotarpio pajamų.
VERSLO TRIBŪNA
Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininko Valdo Petreikio teigimu, galiojanti lengvata renginiams yra svarbi, nes infliacija gyventojus skatina vartoti mažiau.
„Naujausi tyrimai rodo, kad dėl infliacijos Iki 58% vartotojų pirmiausia atsisako bilietų (į renginius – BNS) pirkimo, todėl pratęstas PVM galiojimas leistų įmonėms bent jau akumuliuoti tą žalą kažkiek, kuri buvo padaryta per pastaruosius dvejus metus“, – sakė V. Petreikis.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, kad lengvatinis 9% PVM maitinimo paslaugoms neturėtų būti pratęstas. Anot jos, subsidija turi turėti aiškias ribas, o karo Ukrainoje aplinkybės specifiškai neveikia maitinimo sektoriaus.