Estija nežino, ką daryti su 69.000 t jos uostuose įstrigusių rusiškų ir baltarusiškų trąšų
Roometas Sormusas, Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų valdybos pirmininkas, pažymėjo ir tai, kad verta pagirti greitą ir efektyvų Estijos atliekamą sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įgyvendinimą.
„Estija visokeriopai pasisako už Rusijos agresijos Ukrainoje nutraukimą, o sankcijos yra būtina tokios taktikos dalis. Deja, reikia atsižvelgti ir į tai, kad dalis sankcionuotų prekių jau pasiekė Estiją. Azoto trąšos įstrigo Mugos ir Silamejės uostuose, atitinkamai 12.000 ir 57.000 t, o tam tikru momentu jos gali tapti itin pavojingos aplinkai ir sukelti pavojų žmonėms, todėl labai svarbu rasti racionalų sprendimą“, – paragino jis.
Žemės ūkio ir prekybos rūmai savo laiške ūkio bei kaimo reikalų ministrams nurodė, kad siekiant užtikrinti Estijos gyventojų saugumą, Silamejės ir Mugos uostuose laikoma amonio salietra turėtų būti kaip įmanoma greičiau išgabenta iš uostų.
Galimas sprendimas dėl viso 69.000 t amonio salietros kiekio yra jį nacionalizuoti ir parduoti šalies žemės ūkio bendrovėms už rinkos kainą.
Nors didžiausios Estijos trąšų pardavėjos laikosi taisyklės, kad Rusijos ir Baltarusijos kilmės trąšomis nebus prekiaujama, verslas pasirengęs padaryti tam tikrų nuolaidų, kad užtikrintų visuomenės saugumą.
Jei Silamejės ir Mugos uostuose esančios trąšos bus nacionalizuotos, jas išskirstyti per Estijos rinką bus daug lengviau.
Valstybei priklausančios prekės gali būti parduodamos, pavyzdžiui, aukcione.
O tam, kad bent dalis uostuose įstrigusių trąšų būtų panaudotos jau šį rudenį sėjamiems žieminiams augalams tręšti, reikia kuo greičiau apsispręsti dėl veiksmų.
