D. Kreivys: Lietuva nesunkiai galėtų sumažinti dujų vartojimą 15%

Papildyta Vyriausybės sprendimu dėl siekio mažinti būsimo šildymo sezono kainas.

„Didžiausia diskusija yra dėl tų 15% susimažinimo dujų vartojimo, bet susimažinimas, kuris gali būti reikalaujamas įvykus nenumatytam įvykiui, ne šiaip bet kada, o kai yra kritinė situacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Kreivys, komentuodamas EK planą paprašyti Europos Sąjungos šalių sumažinti šildymą, kad Bendrija atlaikytų  žiemą, jeigu negautų dujų iš Rusijos.

Anot ministro, Lietuva dujų vartojimą 15% sumažintų Vilniaus šildymui skirtas dujas pakeitusi mazutu, be to, jau pastebima, kad dujų vartojimą mažina ir verslas.

„Lietuva, vaizdžiai sakant, šiandien naudoja dujų 22 laivus, 15% – trys laivai, iš tų trijų laivų, jeigu mažinti, tai pusantro laivo yra Vilniaus šildymui dujomis. Mes juos keičiam į mazutą, tai automatiškai jau mažėjimas yra“, – sakė D. Kreivys.

Pajustų vokiečių ekonomikos sulėtėjimą

Energetikos ministras sako, kad taupant dujas nereikės šalti patalpose, o esant reikalui jų tiekimas pirmiausiai būtų užtikrintas svarbiausiems valstybei vartotojams – maisto pramonės ir strateginėms bendrovėms. 

„Visi vartotojai suskirstyti į tris kategorijas: visi buitiniai vartotojai yra aukščiausioje kategorijoje su pirmo būtinumo, ar tai būtų kepyklos, ar paukštynai, ar kiti vartotojai, jie automatiškai turi pirmenybę. Toliau eina strateginės įmonės, o gale – įmonės, kurios nėra taip labai strateginės ir priklausomos tiesiogiai nuo dujų, gali pasikeisti alternatyviomis rūšimis“, – kalbėjo ministras.

[vz-poll-apklausa data-id="9" title="Ar jūsų įmonė rengia / parengė planus, kaip taupyti energinius išteklius organizacijoje?"]

D. Kreivio teigimu, Lietuva palaiko EK pasiūlymą mažinti gamtinių dujų vartojimą. Apie planuojamą skelbti EK siūlymą VŽ jau rašė. 

„Reglamentas iš esmės nieko nekeičia, mes jį palaikome, o kiti dalykai, kaip saugyklų užpildymas, mums yra priimtini –  manome, kad tai reikalinga Europos energetiniam saugumui“, – teigė D. Kreivys.

Ministras sutinka, kad Lietuva gali pajusti didžiausių, pvz., Vokietijos ekonomikos sulėtėjimą dėl gamtinių dujų trūkumo.

„Mes matome, kad jau dabar įtaką jaučia visos Europos pramonė, nes aukštos energetinių išteklių kainos kelia infliaciją, mažina piliečių įperkamumą prekių, o tai automatiškai atsiliepia gamybai ir visai ekonomikai“, – sakė D. Kreivys.

Parengtas Eurokomisijos planas

Remiantis dokumento juodraščiu, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, Briuselis prašys ES narių priimti privalomų priemonių, kad šildymas viešuose ir komerciniuose pastatuose būtų sumažintas iki 19 Celsijaus laipsnių, o oro kondicionavimas – iki 25 laipsnių, „kur tai techniškai įmanoma“.

Šis planas rodo, kad EK visų pirma siekia sumažinti energijos išteklių vartojimą elektros gamybai ir pramonės įmonėse, nes namų ūkiams tenka tik 37% viso suvartojamo dujų kiekio.

Briuselis taip pat prašo ES šalis „pereiti prie branduolinės energijos, kur tai įmanoma“, ir pataria Bendrijos narėms, norinčioms atsisakyti branduolinės energetikos, pavėlinti atominių jėgainių uždarymą.

Be to, siekiant sumažinti galimų tiekimo trikdžių poveikį dujomis kūrenamų elektrinių darbui, turi būti sukurti dyzelinių generatorių pajėgimai, kurių pakaktų „mažiausiai penkioms dienoms“.

ES planai artėjančiai žiemai rengiami vis labiau nerimaujant, kaip rusiškų dujų stygius ateinančiais mėnesiais paveiks Europos ekonomiką.

Vyriausybės rekomendacija savivaldybėms

Tuo metu Lietuvos Vyriausybės pasitarime trečiadienį buvo priimtas protokolinis nutarimas „Dėl saugaus, stabilaus ir operatyvaus apsirūpinimo energijos ištekliais, patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo bei šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“. 

Juo rekomenduojama savivaldybėms ir jų įmonėms, tiekiančioms šilumos vartotojams šilumą centralizuotai, pasirinkti tokią kuro rūšį, „kuri užtikrintų mažiausią šilumos tiekimo kainą vartotojams 2022–2023 m. šildymo sezono metu“.

Tai leis sumažinti gamtinių dujų suvartojimą dalyje šalies savivaldybių, kuriose šilumos gamybos įmonės vis dar vartoja šią energetinę žaliavą. Čia pirmiausia turimas galvoje Vilniaus miestas. 

Pasitarimo metu D. Kreivys ministrams paaiškino: „Matome, kad krizė Europos energetinėje rinkoje toliau gilėja. Paskaičiuota, kad nuo birželio mėn. šilumos megavatvalandės kaina patrigubėjo. Todėl dabar geriau pirkti ne dujas, bet įvairias kitokias kuro rūšis, įskaitant mazutą, nes jos, net ir įvertinant taršos mokesčius, yra ženkliai pigesnės.“

Todėl, anot ministro, ir siūloma savivaldybėms bei jų šilumos gamybos įmonėms „pasirinkti pigiausią kuro rūšį“, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba bei Energetikos ministerija įsipareigoja „pagal kompetenciją patvirtinti reikalingus teisės aktus, kurie leistų ir įvertinti kuro kainas, ir įsigyti pigiausias kuro rūšis“.

Pasak D. Kreivio, yra paskaičiuota, kad „jeigu Vilnius naudotų dujas ateinantis šildymo sezonas kainuotų 201 mln. Eur, o naudojant mazutą – 110 mln. Eur, taigi, bemaž dvigubai mažiau“.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasitarime pripažino, kad į priimamą sprendimą „žiūrime kaip į visiškai laikiną, karo aplinkybių „pagamintą“ rinkos situaciją“.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebėjo, kad šalies sostinės savivaldybė dar nepakankamai padarė, siekdama atpiginti šilumą, centralizuotai tiekiamą gyventojams.

„Deja, bet 11 savivaldybių dar neperėjo prie biokuro ar kitų pigesnių alternatyvų. Vilnius irgi yra tarp jų, jis dar nėra pakankamai padaręs visų namų darbų. Ragintume sparčiau atlikti konversiją kai kuriuose didmiesčiuose“, – sakė ministras.